2023 m. rugsėjo 29 d. Telšiuose rengiama mokslinė konferencija „Krikščioniškieji dialogai: visuomenės, konfesijos, bendruomenės nuo Viduramžių iki XIX a.“ iš ciklo „Krikščionybės raidos kontekstai“.
Ji skiriama prelato ir Šventojo Rašto vertėjo kng. Antano Rubšio 100-ųjų gimimo metinių jubiliejui ir Žemaitijos krikšto 610 metų sukakčiai.
Konferencijos programa
Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija, Katedros a. 6 (V aukštas)
Telšiai, 2023-09-29
9.30 Konferencijos svečių ir dalyvių registracija
10.00 Konferencijos atidarymo žodis
10.10 Mons. prof. dr. Arvydas Ramonas (Klaipėdos universitetas), „Krikščioniškasis tikėjimas kaip dialogo tarp Dievo Trejybės ir žmogaus išraiška“
10.40 Prof. dr. Roma Bončkutė (Klaipėdos universitetas), „Amžinojo gyvenimo viltis ir humanizmas Simono Daukanto veikale ,Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių‘“
11.10–11.30 Kavos pertrauka
11.30 Doc. dr. Marius Ščavinskas (Klaipėdos universitetas), „Viduramžiški baltų pagonybės naratyvai lietuvių christianizacijos kontekstuose“
12.00 Egidijus Miltakis (Lietuvių kultūros tyrimų institutas), „Vokiečių ordino christianizacijos metodų kritika XIV–XVI a. Prūsijos kronikose“
12.30 Dr. Asta Giniūnienė (Lietuvių kultūros tyrimų institutas), „XVI a. II p. XVII a. Europos Biblijos įvaizdinimo tradicija ir Švėkšnos bažnyčios paveikslų ciklas“
13.00-14.00 Pietų pertrauka
14.00 Dr. Darius Vilimas (Lietuvos istorijos institutas), „Evangelikai reformatai Žemaitijos teismo knygose XVII a. pradžioje“
14.30 Dr. Rugilė Pangonytė (Palangos kurorto muziejus), „Būsimasis Žemaičių vyskupas Juozapatas M. Karpis – Šiaurės karo kasdienybėje“
15.00 Dr. Ernestas Vasiliauskas (Klaipėdos universitetas), „Livonijos-LDK XV–XVI a. sienos atmintis istorinėje Žemgaloje (sakraliniai objektai)“
15.30 Dr. Tomas Čelkis (Vilniaus universitetas), „Kelių tinklo ypatybės Žemaitijoje XVI–XVII a.“
16.00 Apibendrinimas prie kavos
Ekskursija su Janina Buceviče (Žemaičių muziejus „Alka“): Krikščioniški dialogai sakralinėje „Alkos“ muziejaus ekspozicijoje ir žvilgsnis į kun. Antano Rubšio 100-ųjų gimimo metinių jubiliejų menančius artefaktus.
Konferenciją rengia Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Klaipėdos skyrius. Konferencijos partneriai: Telšių vyskupija, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija, Žemaičių muziejus „Alka“, Žemaičių dailės muziejus.
Konferencijos globėjas JE Telšių vyskupas dr. Algirdas Jurevičius.
Anotacija
Žemaitijos krikšto akcija neįsivaizduota be dialogo tarp valdovo, dvasininkų ir neofitų, atvėrusio christianizacijos duris paskutiniesiems, kaip teigta to meto raštijoje, pagonims, kurių gyvenamai teritorijai įvardinti XIX a. prigijo „Šventosios Žemaitijos žemės“ pavadinimas. Anot lenkų kronikininko Jano Długoszo, pats karalius Vladislovas II Jogaila žemaitiškai mokęs žemaičius tikėjimo tiesų; nuo jo neatsiliko vėlesni Bažnyčios, kultūros ir valstybės veikėjai (vysk. M. Giedraitis, M. Daukša, vysk. M. Valančius, J. A. Pabrėža ir kiti). Kelią tarp Dievo ir tikinčiųjų Šventojo Rašto vertimais tiesė ir prelatas A. Rubšys. Visi jie kalbėjo apie būtinybę dialogui. Dialogai apėmė Lietuvos visuomenę, jos dvasinę ir kultūrinę savimonę, sudėtingus santykius su politinėmis struktūromis, XVI a. Reformacijos laikmetyje iškilusiomis kitomis krikščioniškomis konfesijomis; galiausiai dialogai apėmė ir bendruomenes, kiekvieną parapiją, broliją, draugiją, turėjusias skirtingus požiūrius, veiklos galimybes, santykį su tikėjimu ir supančia aplinka. Dialogai, visuomenės, konfesijos, bendruomenės – raktiniai žodžiai, leidžiantys pažvelgti į dinamišką, sudėtingą Lietuvos (pirmiausia – Žemaitijos) kultūros formavimąsi ir jos sklaidą nuo Viduramžių iki pat XIX a. Koks vaidmuo šiuose dialoguose teko krikščionybei? Ar tik per stogastulpius ir „rūpintojėlius“ ji save manifestavo „tylinčiai daugumai“, elitui palikdama barokines ir neogotikines bažnyčias? Kur šiuose dialoguose save matė visuomenė? Kokį tarpusavio (susi)kalbėjimo būdą pasirinko religinės konfesijos? Kokį indėlį į krikščioniškus dialogus įnešė miestelių ir kaimų bendruomenės, draugijos, brolijos?
Atsakant į šiuos ir panašius klausimus, kviečiame rengti pranešimus šiomis tematikomis:
1) Krikščioniškieji dialogai (istorija, formos, turinys, veikėjai, adresatas, religinės ir kultūrinės slinktys ir kt.);
2) Visuomenė ir krikščioniški dialogai (istorija, santykis, raiška, lūkesčiai, rūpesčiai, galimybės, inovacijos ir transformacijos ir kt.);
3) Konfesijos krikščioniškų dialogų epicentre (istorija, santykiai tarp krikščioniškų ir nekrikščioniškų konfesijų, raiška, formos, ryšiai, veikėjai, kultūrinės aplinkos ir kt.);
4) Dialogai tarp bendruomenių ir bendruomenėse (istorija, formos, turinys, veikėjai, ekonominės ir kultūrinės aplinkos, ryšiai ir kt.).
Daugiau informacijos apie renginį suteiks doc. dr. Marius Ščavinskas ir dr. Jolanta Skurdauskienė.