Kviečiame dalyvauti nacionalinėje mokslinėje konferencijoje „Krikščioniškieji dialogai: visuomenės, konfesijos, bendruomenės nuo Viduramžių iki XIX a.“ iš ciklo „Krikščionybės raidos kontekstai“.
2023 metų konferencija skiriama prelato ir Šventojo Rašto vertėjo kng. Antano Rubšio 100-ųjų gimimo metinių jubiliejui ir Žemaitijos krikšto 610 metų sukakčiai.
Konferencijos planuojama 2023 m. rugsėjo 29 d. Telšiuose, Žemaičių muziejuje „Alka“.
Žemaitijos krikšto akcija neįsivaizduota be dialogo tarp valdovo, dvasininkų ir neofitų, atvėrusio christianizacijos duris paskutiniesiems, kaip teigta to meto raštijoje, pagonims, kurių gyvenamai teritorijai įvardinti XIX a. prigijo „Šventosios Žemaitijos žemės“ pavadinimas. Anot lenkų kronikininko Jano Długoszo, pats karalius Vladislovas II Jogaila žemaitiškai mokęs žemaičius tikėjimo tiesų; nuo jo neatsiliko vėlesni Bažnyčios, kultūros ir valstybės veikėjai (vysk. M. Giedraitis, M. Daukša, vysk. M. Valančius, J. A. Pabrėža ir kiti). Kelią tarp Dievo ir tikinčiųjų Šventojo Rašto vertimais tiesė ir prelatas A. Rubšys. Visi jie kalbėjo apie būtinybę dialogui. Dialogai apėmė Lietuvos visuomenę, jos dvasinę ir kultūrinę savimonę, sudėtingus santykius su politinėmis struktūromis, XVI a. Reformacijos laikmetyje iškilusiomis kitomis krikščioniškomis konfesijomis; galiausiai dialogai apėmė ir bendruomenes, kiekvieną parapiją, broliją, draugiją, turėjusias skirtingus požiūrius, veiklos galimybes, santykį su tikėjimu ir supančia aplinka. Dialogai, visuomenės, konfesijos, bendruomenės – raktiniai žodžiai, leidžiantys pažvelgti į dinamišką, sudėtingą Lietuvos (pirmiausia – Žemaitijos) kultūros formavimąsi ir jos sklaidą nuo Viduramžių iki pat XIX a. Koks vaidmuo šiuose dialoguose teko krikščionybei? Ar tik per stogastulpius ir „rūpintojėlius“ ji save manifestavo „tylinčiai daugumai“, elitui palikdama barokines ir neogotikines bažnyčias? Kur šiuose dialoguose save matė visuomenė? Kokį tarpusavio (susi)kalbėjimo būdą pasirinko religinės konfesijos? Kokį indėlį į krikščioniškus dialogus įnešė miestelių ir kaimų bendruomenės, draugijos, brolijos?
Atsakant į šiuos ir panašius klausimus, kviečiame rengti pranešimus šiomis tematikomis:
1) Krikščioniškieji dialogai (istorija, formos, turinys, veikėjai, adresatas, religinės ir kultūrinės slinktys ir kt.);
2) Visuomenė ir krikščioniški dialogai (istorija, santykis, raiška, lūkesčiai, rūpesčiai, galimybės, inovacijos ir transformacijos ir kt.);
3) Konfesijos krikščioniškų dialogų epicentre (istorija, santykiai tarp krikščioniškų ir nekrikščioniškų konfesijų, raiška, formos, ryšiai, veikėjai, kultūrinės aplinkos ir kt.);
4) Dialogai tarp bendruomenių ir bendruomenėse (istorija, formos, turinys, veikėjai, ekonominės ir kultūrinės aplinkos, ryšiai ir kt.).
Kiekvienam pranešimui numatoma skirti ne mažiau kaip 20 min., apie 10 min. skiriant klausimams, komentarams ir refleksijoms.
Pranešimų temas prašome siųsti el. paštais doc. dr. Mariui Ščavinskui (scavinskas.marius@gmail.com) arba dr. Jolantai Skurdauskienei (jolantaskurd@gmail.com).
Konferenciją rengia Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Klaipėdos skyrius, Žemaičių dailės muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“.