BDAR
Privatumo politika

Klaipėdos krašto kultūrinių virsmų liudijimai tinklalaidėse „Susitikimai“

 Susitikimai_afiša_hor.jpg
  • Nuo 2023-02-08 | Trečiadienis 17:30 val.
  • iki 2023-03-29 | Trečiadienis - 17:30 val.

Visuomenei pristatomas aštuonių tinklalaidžių ciklas – KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete (KU SHMF) vykdyto projekto „SUSITIKIMAI+“, skirto Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osioms metinėms,  rezultatas. Vaizdo įrašuose, kuriuos sukūrė prof. dr. Linos Petrošienės vadovaujama komanda, XX a. antrosios pusės – XXI a. pirmųjų dešimtmečių Klaipėdos miesto ir krašto kultūrinio gyvenimo istorijos, Klaipėdos universiteto kūrimo detalės.

Savo prisiminimais ir įspūdžiais dalijasi šių įvykių liudytojai, dalyviai bei kūrėjai: Liudvikas Fetingis, Marija Radauskienė, Jonas Bukantis, Rūta Grumadaitė–Pabarčienė, Dalia Kiseliūnaitė, Rasa Zinkevičienė, Rimantas Balsys, Dalia Pakalniškienė, Vidas Pakalniškis, Dalia Jakulytė, Vitalija Kapsevičienė, Vitalija Šeškauskaitė, Elena Matulionienė, Irena Šileikienė. Jie yra buvę arba esantys Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų, vėliau Klaipėdos universiteto dėstytojai ir studentai, dialektologinių, tautosakinių ekspedicijų Klaipėdos krašte rengėjai, folkloro ansamblių „Vorusnė“ (1971–2007), „Vorusnėlė“ (1989–2018) vadovai, nariai, konsultantai, pagalbininkai. Šie žmonės vadinami Klaipėdos krašto etninės kultūros gaivinimo pradininkais, skatinusiais lietuvybės atkūrimą sovietmečiu, nykstančios vietinės kultūros puoselėjimą bei tyrimus šaliai atkūrus nepriklausomybę. Pokalbininkai prisimena susitikimus su lietuvininkais, atskleidžia savo patirtis pažįstant krašto kultūrą, kuriant Klaipėdos miesto kultūrinį audinį. Pašnekesius papildo iki šiol neskelbtas 1979 m. „Vorusnės“ ansamblio garso įrašas „Vestuvinės dainos“.

Projekto iniciatorė prof. dr. Lina Petrošienė sako, jog jai svarbiausia buvo įamžinti ir  plačiai auditorijai pristatyti lituanistikos studijų Klaipėdoje, pirmojo Klaipėdos krašto folkloro ansamblio "Vorusnė" atminimą bei žmones, kurie svariai prisidėjo prie šio krašto kultūros išsaugojimo. „Įdomiausia buvo rinkti ir analizuoti to meto nuotraukas, kurių susidarė didžiulis pluoštas, kalbinti įdomius pašnekovus, sužinoti naujų faktų, detalių apie folkloro gaivinimo judėjimą Klaipėdoje. Didžiulis atradimas buvo 1979 metų garso juosta, kurioje yra "Vorusnės" ansamblio programos "Vestuvinės dainos" garso takelis. Jį suskaitmeninome ir parengėme elektroninį leidinį, kurį jau skelbiame „YouTube“ kanale "Folkloras. Klaipėdos kraštas",– sako ciklo „Susitikimai“ sumanytoja.

„YouTube“ kanale "Folkloras. Klaipėdos kraštas": https://www.youtube.com/@folkloras.klaipedoskrastas nuo vasario 8-osios bus viešinamos visos ciklo „Susitikimai“ tinklalaidės, kiekvieną trečiadienį 17.30 val. įkeliant po naują pasakojimą. Visas numatomų vaizdo pasakojimų premjerų tinklelis čia:

  • 2023 02 08 Projekto pristatymas. Tinklalaidė SUSITIKIMAI. Tautosakininkė Rūta Grumadaitė-Pabarčienė

    Rūta Grumadaitė-Pabarčienė Klaipėdos krašto naujakurė, ilgainiui tapusi Mažosios Lietuvos kultūros žinove ir konsultante, savita dainų atlikėja, tautosakos interpretatore. Vertingas žinias ji sukaupė dalyvaudama studentų tautosakinėse-dialektologinėse ekspedicijose Klaipėdos krašte, folkloro ansamblyje Vorusnė, susitikimuose su lietuvininkais. Savo patirtį ji perduoda Klaipėdos universiteto, LCC tarptautinio universiteto studentams. R. Grumadaitė-Pabarčienė yra daugybės Klaipėdos miesto folkloro renginių, festivalių scenarijų autorė bei režisierė, metodinių leidinių sudarytoja
     
  • 2023 02 15 Tinklalaidė SUSITIKIMAI. Vorusniečiai I

    1971 metų lapkričio 23 d., minint Jono Basanavičiaus 120-ąsias gimimo metines, Klaipėdos viešojoje bibliotekoje įvyko pirmasis Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų folkloro grupės pasirodymas. Kalbininkės Audronės Jakulienės ir jos studentų pastangomis apie 1980 metus ši grupė jau buvo išaugusi į plačiai žinomą folkloro ansamblį „Vorusnė“. Jo sodrus skambesys netilo beveik keturiasdešimt metų. Vorusniečių bendrystė per lietuvininkų tautosaką ir Klaipėdos krašto kultūros puoselėjimo idėją gyva iki šiol. Savo prisiminimais apie pažintį su „Vorusnės“ ansambliu ir jo veiklą dalinasi evangelikų liuteronų kunigas Liudvikas Fetingis, tautosakininkė Marija Radauskienė, kalbininkė dr. Dalia Kiseliūnaitė, psichologė Rasa Zinkevičienė.
     
  • 2023 02 22 Tinklalaidė SUSITIKIMAI. Vorusniečiai II

    Per pirmąjį savo pasirodymą 1971 m. vorusnietės dainavo aukštaitiškas sutartines ir daugiabalses dainas. Tai vadovės Audronės Jakulienės prigimtinis repertuaras, kuris palengva plėtėsi. Iš visos Lietuvos į Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetus studijuoti suvažiavę ir į ansamblio veiklą įsitraukę jaunuoliai buvo skatinami kalbėti ir dainuoti gimtosiomis tarmėmis. Atėjo laikas ir Mažosios Lietuvos dainoms, pasakoms, literatūros klasikų interpretacijoms. Savo prisiminimais apie pažintį su „Vorusnės“ ansambliu ir jo veiklą dalinasi filologės Vitalija Kapsevičienė, Vitalija Šeškauskaitė, kalbininkės dr. Dalia Jakulytė, dr. Dalia Pakalniškienė, kultūros valdininkas Vidas Pakalniškis.
     
  • 2023 03 01 Tinklalaidė SUSITIKIMAI. Etnologė Elena Matulionienė

    Dr. Elena Matulionienė – etnologė, Klaipėdos etnokultūros centro liaudies dailės studijos koordinatorė, tautinio kostiumo ekspertė, dizainerė. Didžiąją savo kūrybos dalį skyrė Mažosios Lietuvos tekstilinių krepšelių – delmonų – tyrinėjimui. Klaipėdos universitete dėstė teorinį lietuvių tautodailės kursą, studentus mokė paprotinės dailės ir rankdarbių: siuvinėjimo, siuvimo, juostelių vijimo, pynimo bei audimo. Ji yra surengusi daugybę delmonų parodų Lietuvoje ir užsienyje. E. Matulionienė buvo „Vorusnės“ ansamblietė, scenografė ir tautinių drabužių dailininkė. E. Matulionienė – naujųjų laikų klaipėdiškė, dailės studijas baigusi Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete. Studijų metu įsitraukė į folkloro ansamblio „Vorusnė“ veiklą: čia išmoko liaudies dainų, šokių ir ratelių, dizaino žinias pritaikė ansamblio veiklų vizualizacijai bei klaipėdietiško tautinio kostiumo rekonstrukcijai. E. Matulionienės profesinė praktika peraugo į tiriamąją veiklą ir subrandino solidų Mažosios Lietuvos delmonų mokslinį tyrimą. Ilgainiui Klaipėdos krašto tautodailė įaugo ir į jos šeimos gyvenimą: dukros mielai dėvi mamos atkurtą klaipėdietišką tautinį kostiumą.
     
  • 2023 03 08 Tinklalaidė SUSITIKIMAI. Verslininkė Irena Šileikienė

    Verslininkė Irena Šileikienė – profesionali muzikė akordeonininkė, keletą dešimtmečių dirbusi pedagoginį darbą, dalyvavusi etnoinstrumentologiniuose lauko tyrimuose. Pradėjusi dirbti Klaipėdos universitete įkurtose Baltų kalbotyros ir etnologijos, Evangeliškosios teologijos katedrose, studentus mokė folklorinio dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, giedojimo, dalyvavo „Vorusnės“ ansamblio veikloje.
     
  • 2023 03 15 Tinklalaidė SUSITIKIMAI. Etnologas Rimantas Balsys

    Dr. Rimantas Balsys – etnologas, mitologas, režisierius, daininikas į Klaipėdą atvyko iš Plungės. Jo skambų balsą, žemaitišką tarmę pastebėjo būsimoji mokytoja Audronė Jakulienė ir pakvietė į „Vorusnę“. Prigimtinė jausena, lituanistikos ir režisūros studijos, ansamblyje įgytos folkloro žinios ir praktika nulėmė tolesnę dėstytojo ir mokslininko kelią. R. Balsys yra studentų mėgiamas profesorius, mokslo monografijų ir straipsnių autorius.
     
  • 2023 03 22 Tinklalaidė SUSITIKIMAI. Kalbininkė Dalia Kiseliūnaitė

    "Vorusnėlė" „Vorusnėlė“ – Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ ir Klaipėdos etnokultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis, kurį 1989 m. įkūrė baltistė dr. Dalia Kiseliūnaitė. Ansamblis propaguoja pasaulietišką ir religinę Mažosios Lietuvos etninę kultūrą, ugdo jaunimo kūrybingumą, užsiima švietėjiška veikla. „Vorusnėlės“ vadovė D. Kiseliūnaitė prisimena ansamblio susikūrimo aplinkybes. Regis, viskas vyko lyg nejučia, savaime. Tačiau tai buvo to meto poreikis: stiprios lietuviškos tapatybės reikėjo laisvėjančiai Lietuvai, jėgas atgaunančiai lietuvininkų bendruomenei, Klaipėdos krašto kultūrai. Tuo metu aktyvios vorusnietės mintyse ir širdyje jau gyveno Mažoji Lietuva. D. Kiseliūnaitė pasakoja apie ansamblio veido kūrimą: repertuaro formavimą ir interpretaciją, lietuvininkų folkloro ir evangeliškų religinių giesmių neatsiejamumą. Ansamblis nuo pat pirmųjų savo veiklos metų savo būtį susiejo su 1989 m. susikūrusia lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“. Už aktyvią kultūrinę ir koncertinę veiklą Lietuvoje ir užsienyje „Vorusnėlė“ buvo pripažinta 2004 m. geriausiu vaikų ir jaunimo folkloro ansambliu ir apdovanota aukščiausiu mėgėjų meno apdovanojimu „Aukso paukštė“.
     
  • 2023 03 29 Tinklalaidė SUSITIKIMAI. Dialektologas Jonas Bukantis

    Klaipėdos kraštą išvaikščiojęs dr. Jonas Bukantis yra bene daugiausiai lietuvininkų aplankęs šių laikų dialektologas. Drauge su savo studentais ir kolegomis jis įrašė valandas pokalbių ir surinko vertingą kalbinę, tautosakinę, etnografinę medžiagą. J. Bukantis yra įvairių Klaipėdos krašto kalbai ir kultūrai skirtų leidinių autorius, sudarytojas, redaktorius, konsultantas. J. Bukantis augo Kelmės apylinkėse, baigė filologijos studijas Vilniaus universitete. 1975 m. atvyko į Klaipėdą ir didžiąją savo karjeros dalį skyrė dėstymui tuometinės Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, vėliau Klaipėdos universitete. Tinklalaidėje jis pasakoja apie Klaipėdos krašte rengtas tautosakines-dialektologines ekspedicijas, surinktos medžiagos tvarkymo principus, sunkumus, su kuriais tekdavo susdurti lauko tyrimų metu. Prisimena aplankytus ir kalbintus lietuvininkus, jų kalbą, kultūrą. XX amžiaus aštunto dešimtmečio pabaigoje drauge su profesore A. Kaukiene J. Bukantis atrado lietuvininkų dainų pateikėją Aną Mažeivą, apie kurią kalba su pagarba ir šiluma. Paskutinioji 2012 m. vykdyta dialektologinė ekspedicija Klaipėdos krašte atskleidė lietuvininkų elgsenos ir kultūros pokyčius. J. Bukantis yra ir folkloro ansamblio „Vorusnė“ gyvavimo amžininkas, pasidalinęs savo prisiminimais apie jo veiklą.