Browsing by Area "Filologija / Philology (H004)"
Now showing 1 - 20 of 40
Results Per Page
Sort Options
ETD Baltų mitologinės būtybės šiuolaikinėje lietuvių fantastinėje literatūroje[Baltic Mythological Wights in the Contemporary Lithuanian Fantasy Literature]master thesisTrečiokaitė, ElenaKaunas Lithuanian Academic Libraries Network (LABT)Nors fantastikos žanras Lietuvoje dažnai neatrodo labai populiarus ir akademinio sluoksnio neretai būna nuvertinamas, pastebėtina, kad būtent Lietuvoje parduodamos fantastikos tiražai gerokai viršyja kitų šalių. Dažnas stereotipas, kad fantastinė literatūra nukelia skaitytoją į žmonijos ateitį, tačiau šiame darbe nagrinėjamas vadinamosios fantasy, arba magiškosios fantastikos subžanras kviečia atsigręžti į praeitį, o kūriniuose pateikiamos istorijos dažnai persipina su magijos ir mitologijos elementais. Fantastikai kaip literatūros žanrui dėmesio Lietuvoje ir pasaulyje yra skiriama palyginti labai mažai ir bene pagrindinė apie fantastiką rašančiųjų išsikeliama užduotis – supažinti skaitytoją su fantastika apskritai, kartu mėginant paneigti su šiuo žanru susijusius stereotipus. Nors dažname fantastiniame kūrinyje veiksmas vyksta antriniame pasaulyje, jis pateikiamas kaip savita mitinė sistema, kuriai galioja jai būdingos taisyklės, kurios sukuria pateikiamo pasaulio tikrumo iliuziją. Neretai pagrindu magiškosios fantastikos kūriniui tampa jau egzistuojanti mitinė sistema, ypač populiarūs skandinavų ar graikų mitologijos elementai. Šiame darbe taikant komparatyvistinį metodą analizuojami būtent baltų mitologijos motyvai šiuolaikinėje lietuvių fantastinėje literatūroje. Pastebėta, kad daugelis nagrinėjamų kūrinių autorių per daug nenutolsta nuo originaliųjų baltų mitologijos įvaizdžių, nors tam tikrais atvejais kai kurios nagrinėjamos mitinės būtybės įgyja bruožų būdingų užsienio šalių fantastinės literatūros veikėjams, tarsi mėginant kompensuoti, pavyzdžiui, elfų ar nykštukų „trūkumą“ mūsų kultūroje.7 1 ETD Bendros baltų ir germanų etimologijos (veiksmažodžių atitikmenų struktūra) =[Gemeinsame baltisch-germanische Etymologien (Struktur der Verbentsprechungen)]1 - master thesisBaltrušaitytė, Gabrielė2020-06-04Theme relevance: since women joined the workforce dominated by men, there have been many discrimination related conflicts and misunderstandings. Due to the gender barriers, there are problems in the workplace that resulted from societal stereotypes, assumed gender roles, and different communicative styles. The motivation for this master’s paper arises from the differences of the genders that lead to issues in the workplace. Purpose: to disclose the reasons for the miscommunication caused by gender issues in oral business communication. Methods: 1. Non-experimental and descriptive methods are used to describe how different business environments affect communication. 2. Analytical method is applied to analyse the varieties of communication in workplace. 3. Comparative method is applied to compare the similarities and differences between the sexes. 4. Abductive method is used to synthesize the reasons for the miscommunication between the opposite sexes in the workplace. 5. Interpretive method is applied to interpret the ways to avoid miscommunication in the workplace. Results and conclusions: 1. The description of how different business environments affect communication provide the idea about the influence of the various factors inside and outside the business to the formation of the worldview, comprehension of the genders, and attitudes towards other people of the both sexes. 2. The analysis of the varieties of communication in the workplace demonstrates the miscommunication between men and women and the deepening gender issues due to the miscommunication. 3. The comparison of the similarities and differences between the sexes reveals that women often acquire the masculine communication style features while seeking career. 4. The synthesis of the reasons for the miscommunication between the opposite sexes in the workplace showed that the different communication styles of men and women have a great impact on the occuring issues between the genders. 5. The interpretation of the ways to avoid miscommunication in the workplace revealed that clear communication of the intentions, expectations, and reasons for the actions of the individual aid greatly in preventing conflicts in the workplace.
ETD Intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai senojoje lietuvių raštijoje[Infixed and sta-stem verbs in the old Lithuanian scripts]Disertacijoje tiriami intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai, paliudyti pirmuosiuose lietuvių rašytiniuose paminkluose, reprezentuojančiuose visus rašytinius kalbos variantus – vakarinį, vidurinį ir rytinį. Darbo tikslas – sinchroniniu ir diachroniniu požiūriu ištirti senųjų raštų intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių sistemą – morfologiją, semantiką, nustatyti tiriamųjų veiksmažodžių struktūrinius požymius, jų kitimo tendencijas. Taikant diachroninio pobūdžio morfologinės analizės principus, aprašomąjį, vidinės rekonstrukcijos metodus bei sisteminės analizės metodiką, aprašyta šių veiksmažodžių morfologinė struktūra – esamojo ir būtojo laiko konstrukcinės ypatybės, alternavimo atvejai, konstrukcinio kodavimo ypatumai kategorinės semantikos atžvilgiu. Visas aprašas susideda iš trijų dalių – aprašo centre yra senųjų raštų duomenys, juose aptinkamo įvairavimo tendencijos, skirtingų morfologinių struktūrų konkurencija, galimo kitimo kryptys, senųjų raštų autorių tarminės fonetinės ypatybės. Senųjų raštų duomenys toliau lyginti su lietuvių tarmių ir dabartinės lietuvių kalbos duomenimis siekiant išsiaiškinti įvairuojančių formų lokalizaciją, paplitimo ribas bei jų chronologinę ir arealinę distribuciją, struktūros pokyčių tendencijas ir jų motyvus. Analizuojamų veiksmažodžių semantikos tyrimui taikomi predikatinės ir komponentinės analizės metodai – tiriama analizuojamų veiksmažodžių semantika, predikatai klasifikuojami pagal akcionalinius požymius, išskiriant papildomas, arba antrines, akcionalines predikatų klases, analizuojama jų semantinė struktūra, skiriamos paliudytų veiksmažodžių semantinės grupės, aprašomos pagrindinės jų metaforizacijos kryptys, apžvelgiamos tranzityvumo ir refleksyvumo ypatybės.1 ETD Intercultural and linguistic adaptation of websites and advertising of discounters in Baltic States, Poland, United Kingdom and Germany[Žemų kainų prekybos tinklų interneto svetainių ir reklamų tarpkultūrinis ir lingvistinis pritaikymas baltijos šalims, Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir Vokietijai]master thesisŠaltytė, Sandra2022-06-06The topic of this thesis paper is relevant in today’s globalizing world, especially seeing more and more international companies stepping foot to new foreign markets. The purpose of this thesis is to analyse to what extent and in what ways websites and advertisements in catalogues of discounters Lidl, Aldi, Maxima, Jysk and Ikea differ in Baltic states, Poland, UK and Germany differ. In order to find that out, websites of discounters were observed, data from catalogues were collected and analysed. A total of 33 catalogues and 7 websites were analysed, both written and visual examples were gathered, compared, and analysed quantitatively and qualitatively. By comparing gathered data, it was discovered that food discounters tend to adapt their advertising material to the foreign markets by advertising more local products, using cultural items in their displays more than non-food discounters. Also, it was found out that websites of Baltic states tend to have more similarities than other countries and that Baltic countries did not have the products with the same certifications (Jysk) as other countries did. The analysis also showed that discounters tend to keep the meaning of the mottos, but use different grammatical structures and forms, more suitable for target countries and their languages (Lidl). In the catalogues, however, there was observed that all countries have unique slogans, only with some exceptions were values of the discounter needs to be expressed. It was found that food discounters tend to adapt to target countries more than non-food discounters and the reason for this is that non-food discounters’ main goal is to sell products that are foreign together with the lifestyle of those countries (Ikea, Jysk) and therefore display such products without adaptations.2 ETD Interpreter’s false friends in English – Lithuanian legal terminology[Netikrieji vertėjo draugai teisės terminijoje]master thesisStapušaitytė, Dovilė2023-06-06Theme relevance. The false friends are causing mistakes not only for the language learners but also for experienced translators and interpreters. Therefore, the results of the present interlingual comparison can be applied to foreign language translation/interpreting practice to prevent translators and interpreters from potential huge mistakes in the translation of legal texts. The research and the data collected for it can be used by students conducting research in translation and false friends. This linguistic phenomenon has received a lot of consideration from many researchers as translation issues caused by false friends are numerous. Therefore, further investigation is needed in this field. The aim of the research is to analyze English-Lithuanian false friends in the legal vocabulary and to discuss the difficulties for their translation. Research object: false friends of the translator in English and Lithuanian legal terminology. Research revealed that the analysis of the theoretical part helped to understand the concept of false friends as a linguistic problem and to realize that each language is full of them. The translators need to be very attentive to recognize them, especially when translating legal texts, because many international words may look or sound similar in two languages but may carry a different meaning. As the legal system of each country is different, the translation of legal texts is an elaborate and time-consuming task.11 1 ETD Jurgio Šaulio literatūrinė publicistika (1899-1917)[Literary Publicistics by Jurgis Šaulys (1899–1917)]master thesisLubytė, DainoraKaunas Lithuanian Academic Libraries Network (LABT)Tyrimo tikslas – atskleisti J. Šaulio literatūrinę publicistiką lietuvių tautinio atgimimo kontekste. Objektas – literatūrinė J. Šaulio publicistika. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad J. Šaulys vertino mokslinį pažinimą, Europos patirtį, tradicijas. Jo nuomone, literatūra turi atnešti gyventojams laisvės poreikį ir sąmoningumą jos siekiant. Pagrindinė funkcija – šviesti ir skleisti žinias, padėti susiprasti, todėl labai svarbu, kas joje deklaruojama, kokios vertybės išsakomos. Pagal išvardytus autoritetus literatūroje, galima daryti prielaidą, kad J. Šauliui literatūroje imponavo psichologizmas, natūralizmas ir rūpėjo egzistenciniai klausimai. Kūriniai suvoktini kaip socialinė, visuomeninė kritika leidžianti pajusti laiko dvasią, istorijos pulsą. Literatūrinė publicistika – išraiškinga, struktūruota ir racionali. Vertindavo patį kūrinį, bet ne autorių, todėl nebuvo suprastas amžininkų. Siūlymas įsteigti literatūrinio gyvenimo organizacinį organą, atitinkantį dabartinę Lietuvos rašytojų sąjungą, taip pat nebuvo išgirstas. Nebuvo išgirstos ir jo straipsniuose taip dažnai atsikartojančios J. J. Russeau filosofinės įžvalgos, bei multikultūrinės Lietuvos idėja, kuri atitiktų LDK tradiciją.ETD Klaipėdos dramos teatro reklaminis diskursas: verbalumas ir vizualumas (2016-2018)[Promotional discourse of Klaipėda Drama Theatre: verbality and visuality (2016-2018)]master thesisMatuzaitė, Greta2019-06-06Kokybiška ir kryptinga viešoji komunikacija teatrams suteikia galimybę pritraukti kuo didesnę žiūrovų auditoriją į reklamuojamus spektaklius. Klaipėdos dramos teatro viešasis diskursas apima itin platų reklaminių priemonių spektrą, kurį sudaro internetinis puslapis, socialiniai tinklai, įvairiose masinėse medijose publikuojami straipsniai ar rodomi reportažai. Tačiau viena iš seniausių ir svarbiausių teatro komunikacijos priemonių yra afišos ir spektaklių programėlės. Darbų, kuriuose būtų tiriama Lietuvos teatrų afišų ir spektaklių programėlių verbalumas ir vizualumas, ypač mažai, kompleksiškai ši medžiaga nėra analizuota. Todėl šiame darbe pirmą kartą retoriniu aspektu analizuojamos Klaipėdos dramos teatro afišos ir spektaklių programėlės, siekiant nustatyti, kokiomis komunikacinės raiškos priemonėmis yra siekiama pagrindinio tikslo – pritraukti žiūrovą į teatrą. Darbo tikslas – ištirti Klaipėdos dramos teatro afišas ir spektaklių programėles retoriniu aspektu. Darbo uždaviniai: 1) iš Klaipėdos dramos teatro archyvo surinkti ir suklasifikuoti spektaklių programėles ir afišas; 2) apžvelgti 2016–2018 m. Klaipėdos dramos teatro repertuarą; 3) išanalizuoti ir palyginti spektaklių afišų ir programėlių struktūrą ir jos kompozicijos ypatumus; 4) nustatyti afišų ir programėlių verbalines ir neverbalines ypatybes, kuriomis siekiama komunikacinių tikslų; 5) apžvelgti kalbinę raišką kalbos taisyklingumo aspektu. Išvados. Išanalizavus Klaipėdos dramos teatro spektaklių afišas ir programėles, galima teigti, kad minėtų komunikatų struktūra iš dalies atitinka reklaminių tekstų struktūros kanoną – juos sudaro įžanga, pagrindinis tekstas ir pabaiga. Didžiausias skirtumas nuo kitų reklaminių tekstų fiksuojamas įvadinėje ir baigiamojoje dalyse, nes jose verbaliniu ir neverbaliniu būdais pateikiama informacija yra ypač lakoniška ir tiesiogiai nesusijusi su reklamos objektu – spektakliu (-iais). Įvade dažniausiai pristatomas KLDT, o pabaigoje – teatro rėmėjai. Pagrindinėje dalyje yra pateikiama informacija apie spektaklį (-ius) Vaizdinių priemonių dominavimas ir jų kartojimas skirtinguose komunikatuose kuria vientisą KLDT spausdintinių reklaminių priemonių įvaizdį. Neverbalinės priemonės askleidžia spektaklio turinio, žanro, kūrybiškumo, problematikos aspektus. Afišų ir programėlių verbalumo ir vizualumo kaita rodo, kad KLDT ieško inovatyvesnių sprendimų, kurie aktyvintų adresato dėmesį ir pritrauktų juos į spektaklius. Mėnesių repertuarų afišose dominuoja informacinė funkcija, atskirų spektaklių afišose ir programėlėse komunikacinio tikslo siekiama derinant informacinę, apeliacinė ir emocinę funkcijas. Taigi atskirų spektaklių afišos yra kaip pereinamoji grandis į spektaklių programėles, kuriose išlaikomas pagrindinis informacinis ir vizualusis afišų vaizdas, tačiau išplėstas kalbinės raiškos laukas (tekstuose pasitelkiamos stilistinės ir retorinės priemonės) kuria informacinės, apeliacinės ir emocinės funkcijų darną. Taigi KLDT spausdintinės reklamos tinklas yra kuriamas gana motyvuotai.1 ETD Klaipėdos krašto kalendorinių papročių specifika: etnografija ir leksika[Characteristics of Calendar Customs in Klaipėda Region: (Ethnography and Vocabulary)]Darbas skirtas Klaipėdos krašto kalendorinių švenčių išskirtiniams bruožams tirti. Taikomas lyginamasis metodas (Klaipėdos krašto papročiai lyginami su tradicijomis Didžiojoje Lietuvoje), o medžiaga – tiek iš rašytinių šaltinių, tiek ir iš šiuolaikinių etnografinių pasakojimų, dalis kurių užrašyta pačios autorės. Darbo tikslas – ištirti Klaipėdos krašto kalendorinių švenčių (Kalėdų, Užgavėnių, Velykų, Sekminių, Joninių) specifiškumą ir aptarti su jomis susijusią leksiką. Rengiant Klaipėdos universiteto tautosakos ir etnografijos rankraštyno fonotekos (KUTRF) fondų (246) bei Rusnėje, Kintuose ir Katyčiuose, Klaipėdoje ekspedicijų metu surinktą medžiagą žanrų analizei ir lyginimui su spausdintiniais šaltiniais, darbo autorės buvo iššifruota 160 etnografinių vienetų (19 iš jų – fragmentai) ir 19 tautosakos vienetų. Taip pat iš KUTRF fonduose esančių kortelių buvo atrinkta 118 pateikėjų, kurie gimę Klaipėdos krašte ir pateikia informacijos apie didžiąsias kalendorines šventes. Buvo surinkti ir susisteminti 482 etnografiniai vienetai. Sugretinus Klaipėdos krašto XX a. II p. ekspedicijų medžiagą su Didžiosios Lietuvos spausdintinių šaltinių pavyzdžiais, matyti, kad kalendorinių švenčių kultūros bendrybės užima nemažą arealą. Kur kas sunkiau spręsti apie prarastas apeigų reikšmes. Informantų pateikiamos kalendorinio ciklo apeigų interpretacijos visuomet yra susietos su socialine ir kultūrine aplinka, kurioje jie gyvena. Visų aptartų didžiųjų kalendorinių švenčių Klaipėdos krašte turinys iš tiesų specifiškas. Šiame krašte žmonės gyveno kukliai, todėl ir šventės buvo paprastesnės, tačiau jos išsaugojo pagrindinius šventimo elementus, nors kai kuriems papročiams išlikti sutrukdė Vokietijoje gimusio pietizmo įtaka, artimi atstumai tarp miestelių, aukštas kultūrinis bei ekonominis išsivystymas. Tad išlikusių aprašymų bei gyvų liudininkų duomenys apie lietuvininkų kalendorines šventes yra įdomūs, tyrinėtini kaip istorijos ir etnografijos paminklas, krašto žmonių dvasinių vertybių raidos liudijimas.ETD „Knygos nobažnystės“ autorystės ir vardažodžio kaitybos tyrimas reliacinės duomenų bazės pagrindu[Research concerning Authorship and the Inflection of Denominatives in the "Knyga Nobažnystės" based on a relational Database]Darbe tiriama 1653 m. Kėdainių leidinių, vadinamų „Knyga nobažnystės“, dviejų dalių morfologija. XVI–XVII a. lietuviškų raštų kalba – vienas svarbiausių lietuvių kalbos istorijos šaltinių. Raštų paminklo kalba gali būti nagrinėjama įvairiais lygmenimis – fonetikos, morfologijos, leksikos ir sintaksės. Daugiausia tyrėjų dėmesio sulaukia senųjų raštų leksika: leidžiami atskirų raštų ar autorių žodynai bei leksikos registrai, kuriamas kompiuterinis istorinis lietuvių kalbos žodynas. Tokie registrai ir žodynai yra labai parankūs ir morfologijos tyrimams, tačiau dėl vis dar gana sudėtingo medžiagos atrankos mechanizmo šie tyrinėjimai nėra labai spartūs. XVI–XVII a. „vidurietiškų“ (vakarų aukštaičių šiauliškių tarmės pagrindu parengtų) raštų vardažodžio morfologijos tyrimai dar labai fragmentiški. Daugiau dėmesio skiriama Daukšos tekstams, kitų to meto leidinių morfologijos tyrimų tėra keletas. Šiame darbe tiriama 1653 m. Kėdainių leidinių, vadinamų „Knyga nobažnystės“, dviejų dalių morfologija, t. y. daiktavardžių ir būdvardžių kaityba. Tyrimui pasitelktos informacinės technologijos: sukurta skaitmeninė KN teksto kopija ir reliacinio modelio kartoteka, kurioje duomenys (kartotekos kortelių įrašai) pateikiami tarpusavyje susietose duomenų lentelėse; sukurtas ir taikomas įrankis kalbos ypatybėms (ypač morfologijai) grupuoti, atrinkti ir analizuoti (DBVS MS Access realizuota reliacinė senųjų raštų morfologijos duomenų bazė); naudojantis šiuo įrankiu, patikrinti ankstesn KN kalbos tyrimo rezultatai, ištirta ir aprašyta KN vardažodžio kaityba ir pagal to tyrimo rezultatus modifikuoti, patikslinti KN morfologijos duomenys bazėje.ETD Kūno koncepto aksiologinis aspektas lietuvių ir vokiečių kalbose =[Axiologische Aspekt des Konzepts Körper im Deutschen und im Litauischen]doctoral thesisBūdvytytė, AinaŠiauliai Šiaulių universiteto l-kla, 2003ETD Kuršininkų kalbos būdvardžiai pateikėjų Herberto, Wernerio ir Martino Sakučių medžiagoje[Adjectives of the Kursenieku language in the material of the native speakers Herbert, Werner and Martin Sakuth]master thesisCandravičius, Laurynas2022-06-06Temos aktualumas. Magistro darbe tiriama Kuršių nerijos kuršininkų vėliausios kartos kalbėtojų kalba, t. y. aktualizuojama jos paskutiniojo šimtmečio stadija. Taip bandoma nustatyti gramatinės sistemos pokyčius diasporoje gyvenančių vartotojų kalboje. Darbe naudojama dar kalbininkų netyrinėta medžiaga. Tikslas. Ištirti kuršininkų kalbos būdvardžių darybos, kaitybos, gramatinių kategorijų raiškos ypatumus ir išsiaiškinti jų vartosenos pokyčius per pastarąjį šimtmetį. Metodai. Darbe naudojami leksinės ir gramatinės analizės metodai: deskriptyvinis (aprašomasis), komparatyvinis (lyginamasis), gretinamasis, distribucinės analizės, analitinis opozicijų ir statistinis. Rezultatai ir išvados. 1. Pateikėjų kalboje trūksta sinonimijos, užfiksuotos anksčiau nepaliudytos leksemos, kurios yra skoliniai. 2. Apie 65% iš garso ir vaizdo įrašų išrinktos būdvardinės leksikos sudaro veldiniai, likę 35% yra skoliniai, daugiausia iš vokiečių ir lietuvių kalbų. 3. Pastebėtas vokiečių kalbos įtakos poveikis vartojant frazeologija ir pastoviuosius junginius. 4. Pateikėjų kalboje būdvardžių daryba nėra labai turtinga. Dalis pasitaikiusių būdvardžių formantų atitinka formantus, nustatytus anksčiau šią kalbą tyrėjusių kalbininkų. 5. Tiriamojoje medžiagoje nepavyko užfiksuoti visų būdvardžių linksnių pavartojimo atvejų, tačiau iš užfiksuotų būdvardžių linksnių galūnių dauguma atitinka anksčiau nustatytas galūnes. 6. Kaip nustatyta ankstesnėse gramatikose, kuršininkų kalbai būdingas formų homonimiškumas. 7. Pastebima stipri galūnės balsių redukcija (dažnai net iki nulio), kuri žymiai apsunkina linksnio, giminės ir skaičiaus atpažinimą. 8. Itin dažna pilna galūnės redukcija iki nulinio balsio tais atvejais, kai būdvardis eina tariniu. Tai gali būti vokiečių sintaksės įtaka. 9. Pastebėtas dažnas, net perteklinis, parodomųjų įvardžių tas, ta vartojimas su būdvardžių įvardžiuotinėmis formomis. Tai yra vokiečių kalbos sintaksės įtaka. 10. Dalis medžiagoje užfiksuotų būdvardinės kilmės prieveiksmių darybos priesagų atitinka ankstesniuose tyrimuose nustatytas priesagas. Pastebėti skirtingi priesagų variantai, atsiradę dėl žodžio galo balsių redukcijos. 11. Kuršininkų kalba vis dar nėra visiškai ištirta, tačiau dėl jos paskutiniais gyvavimo metais surinktos garso ir vaizdo medžiagos yra galimybė ją nuodugniai tirti.8 ETD Leonardas Andriekus: asmuo, poetas, kultūrininkas[Leonardas Andriekus as a Person, Poet, Cultural Activist]master thesisŽukauskienė, JustinaKaunas Lithuanian Academic Libraries Network (LABT)Religinės lyrikos tyrinėjimai Lietuvoje ėmė atsirasti drauge su jos nepriklausomybės atgimimu. Iki tol literatūros istorijos puslapiuose religinė poezija viešai prieinama ir aptariama buvo tik išeivijoje. Turbūt geriausiai žinomi lietuvių religinės lyrikos egzodo atstovai yra B. Brazdžionis, K. Bradūnas, A. Maceina ir kt. Kalbant apie šiuos poetus neretai prašmėžuoja ir aktyviai išeivijoje besidarbavusio rašytojo, dvasininko, ilgamečio Aidų redaktoriaus, Lietuvių rašytojų draugijos pirmininko, aštuonių poezijos knygų autoriaus L. Andriekaus pavardė. Tačiau platesnio žvilgsnio jo kūryba bei gyvenimas kol kas sulaukia retai. Šio darbo tema yra Leonardas Andriekus: asmuo, poetas, kultūrininkas. Darbo tikslas – atskleisti rašytojo asmenybės unikalumą bei pagrindinius kūrybos aspektus. Darbe siekiama susipažinti su istorine bei kultūrine aplinka, formavusią poeto asmenybę, parodyti dvasininko indėlį į lietuviškąją spaudą bei kultūrinę veiklą išeivijoje, apžvelgti pagrindinius moderniosios lietuvių religinės literatūros bruožus ir atskleisti pranciškoniškąją pasaulėžiūrą, Dievo ir žmogaus santykį, Šv. Rašto įtaką bei krikščionybės sąlytį su pagonybe L. Andriekaus kūryboje. Dvasininkas artimai bendravo su daugeliu šiandieniniam skaitytojui gerai pažįstamų rašytojų: A. Nyka – Nyliūnu, A. Vaičiulaičiu, H. Nagiu ir kt. Ypatingai vertino draugystę su J. Aisčiu bei dailininku A. Galdiku. Dėl nuolatinio ryšio su garsiausiais Lietuvos išeivijos poetais bei spaudoje ir kultūrinėje veikloje nuveiktų darbų, L. Andriekus neabejotinai užima svarbią vietą lietuvių literatūros istorijoje. Kadangi aktyviausias dvasininko kūrybos ir kultūrinės veiklos gyvenimo etapas prasidėjo atvykus į JAV, darbe pradedamas analizuoti jo gyvenimas nuo 1946 metų, kuomet jis apsigyveno Brukline. Artėjant L. Andriekaus šimtmečiui (2014-07-15) periodinėje spaudoje vis dažniau pasirodo iki tol nepublikuotos poeto kūrybos. Šiame darbe taip pat remiamasi iki šiol mažai analizuota Kryžių kalno pranciškonų vienuolyno archyvo medžiaga, taip pat brolių pranciškonų prisiminimais bei įvairia literatūros kritika.1 ETD Lexical and grammatical cohesion in business-related scientific texts[Leksinės ir gramatinės rišlumo priemonės verslo tematikos moksliniuose tekstuose]master thesisDrozdova, Olga2023-06-06The relevance of this MA lies in its contribution to the understanding of how cohesion is realised used in business-related texts. These texts are used to communicate important information, research findings, and new ideas to a wide range of audiences. However, the success of these texts depends on their ability to convey information in a clear and concise manner. One important aspect of achieving this clarity is through the use of lexical and grammatical devices. Ultimately, the findings of this research have practical implications for enhancing the overall quality and impact of academic communication within the business domain. The main purpose of this thesis is to explore the patterns of lexical and grammatical cohesion in business-related scientific texts, utilizing the framework established by Halliday and Hasan (1976). By analysing the cohesive devices employed in these texts, this research aims to enhance the understanding of discourse and textuality in academic writing, specifically within the field of business studies. Methods. Discourse analysis and close textual analysis are utilized to identify and examine cohesive devices in the chosen corpus of 10 business-related scientific texts. It follows a mixed-methods approach, integrating qualitative and quantitative research techniques. The study presents its findings with the support of table and figures, offering visual representations of the data. Results and conclusions. The findings of this study revealed that both lexical and grammatical cohesion play significant roles in establishing connections between ideas and arguments in the selected texts. Common lexical cohesive devices, such as repetition, synonymy, and collocation, were used to enhance coherence and reinforce key concepts. Authors varied in their use of repetition and employed more complex forms of lexical cohesion, such as collocational chains. Additionally, semantic preference was observed, where preferred terms were used to convey specific meanings. Grammatical cohesion, particularly through conjunctions and reference using pronouns, played a major role in maintaining continuity and coherence. Overall, careful vocabulary selection and usage were found to be crucial for effective communication in business-related scientific texts.3 1 ETD Lietuviškojo orientalizmo paieškos: Vincas Krėvė[The Search for Lithuanian Orientalism: Vincas Krėvė]master thesisBielskytė, RitaKaunas Lithuanian Academic Libraries Network (LABT)Šiandien mūsų kultūra išgyvena susidomėjimo Rytais bumą. Vis daugiau vakariečių patraukia Rytų dvasingumas, visiškai kitokia gyvenimo kokybė, ritmas ir pasaulėžiūra. Nors susidomėjimo Orientu pradžia Lietuvoje siekia dar XVI a., tačiau jo formos ir mastas nuolat kito. Intelektualiniu intensyvumu išsiskiria 2–3 XX a. dešimtmečiai, kuomet Lietuvą pasiekė karštligiška Rytų kultūros mada. Tai buvo integrali lietuviškojo neoromantizmo dalis. Tuo metu Lietuva atsidūrė tarsi tarp dviejų kultūrų – Rytų ir Vakarų. Ugdydama savo nacionalinį tapatumą, mūsų tauta pradėjo šias dvi kultūras jungti į vieną. Visa tai ryškiai atsispindėjo rašytojų kūryboje. Itin reikšmingą vietą lietuvių orientalistinės krypties literatūroje užima V. Krėvė. Rašytojo orientalistinę kūrybą formavo gausybė prieštaringiausių veiksnių. Jis turėjo unikalią galimybę susipažinti su rytietiškuoju koloritu iš arti, gyvendamas Azerbaidžane. Būtent rytietiškoji terpė leido atverti savyje sukauptą prieštaringos būties, pasaulio nedermės, kaip kovos tarp gėrio ir blogio, supratimą. Ir visa ši kova – tai paties rašytojo asmeniniai sukrėtimai. V. Krėvės kūryba – tai lyg vakarietiškas produktas rytietiškame kūrinyje. Nors Rytai jam tampa savotiška siekiamybe, tačiau juos realizuodamas V. Krėvė vis tiek išlieka Vakarų žmogumi. Rašytojo jausmai, emocijos nuolat skatino ieškoti savęs ne krikščionybėje, bet logika visada grąžindavo atgal. Būtent šis prieštaringumas yra tapęs jo kūrinių meninės jėgos varikliu. Šiame darbe sistemiškai analizuojami V. Krėvės orientalistiniai tekstai ir jų kontekstai. Naudojantis turima medžiaga – laiškais ir atsiminimais – nubrėžiami ryškiausi rašytojo asmenybės štrichai. Rytietiškas interesas glaudžiai siejamas su biografija ir asmenybės prigimtimi. Aptariant orientalistinius V. Krėvės kūrinius, iškeliamas jo individualusis pradas. Išryškinama tai, kas tiesiogiai perimta iš Rytų, kaip jungiamos Oriento ir Vakarų krikščioniškoji tradicijos ir kaip visa tai įgyja savitą kūrybinę išraišką.- master thesisIvanovienė, Gražina2022-06-06Temos aktualumas. Tai yra pirmas lietuvių kalbos siuvimo technologijų darybos, semantikos ir funkcionavimo gyvojoje kalboje tyrimas. Tikslas. Nustatyti mokomojoje siuvimo technologijų literatūroje funkcionuojančių terminų darybos ir vartojimo ypatybes. Metodai. Darbe remtasi kompleksine nominacine terminų analize, kuri aprėpia struktūrinės, darybinės, semantinės analizės metodus. Rezultatai ir išvados. 1. Darbe tirtoje siuvimo technologijų mokomojoje literatūroje (10 šaltinių) buvo rasti 107 terminai, pavadinantys įvairius siuvimo įrankius ir priemones. Didžioji dalis terminų buvo paliudyti tik kuriame nors viename iš tirtų šaltinių, o Terminų banke, net LKŽe ir / ar DŽe kai kurie iš jų visai nepateikiami, arba (polisemiškumo atvejais) nenurodytos siuvimo terminams būdingos reikšmės. Tik keletas terminų užfiksuoti visuose ar beveik visuose tirtuose šaltiniuose. Daugiausia paliudyti nuo seno siuvimo (dažnai ir kitų veiklų) metu naudojamų įrankių ir priemonių pavadinimai: žirklės (9 šaltiniai), liniuotė (9 šaltiniai), kampainis (8 šaltiniai), centimetrinė juostelė (7 šaltiniai). 2. Didesnioji darinių dalis – sudėtiniai terminai (54 proc.). Nustatyta, kad dariausia yra dvinarių terminų grupė, daugiausia determinantų užfiksuota su dėmeniu liniuotė. Kiek mažesnė darinių dalis (46 proc.) – vienažodžiai terminai. Tarp jų neabejotinai dominuoja sufiksatai (32 proc. visų darinių, arba 69 proc. vienažodžių). Dažniausiai daryboje pasitaikantis sufiksas -elis/-ė, šio sufikso dariniai sudaro trečdalį visų sufiksatų. Kitų vienažodžių derivatų keliskart mažiau: paradigmatų – 5,6 proc. visų darinių, kompozitų – 5,6 proc., prefiksatų – 2,8 proc. Nustatyta, kad siuvimo terminų daryboje aptinkamos dvi paradigmos -a ir -e, visi paradigmatai yra moteriškos giminės daiktavardžiai. Objektyvių išvadų apie prefiksatų darybos polinkius negalima prieiti, nes užfiksuotas nepakankamas kiekis tirtinų pavyzdžių. 3. Nustatyta, kad tirtuose šaltiniuose vartojama gana taisyklinga profesinė leksika. Viename šaltinyje užfiksuotas neteiktino termino špūlė vartojimo atvejis, pasitaikė klaidų sudarant sudėtinius terminus (netaisyklinga būdvardinių dėmenų su priesaga -inis vartosena, šalutinio būdvardinio dėmens neįvardžiuotinės formos vartosena ir kt.). 4. Konstatuotina, kad siuvimo terminų sistema dar nėra nusistovėjusi: užfiksuota nemažai sinonimų, ypač darybinių sinonimų, vartojimo atvejų (pvz.: posagis/ posagė, smeigtukas/ smeigėle ir kt.). 5. Siuvimo terminų sistema kol kas nėra išsamiai aprašyta specialiuosiuose profesiniuose duomenynuose. Nustatyta, kad tik maždaug trečdalis (27 proc., 29 leksemos) tirtųjų pavyzdžių pateikiami Terminų banke. Nemažai siuvimo terminų nefiksuojama ir aiškinamuosiuose žodynuose (LKŽe, DŽe). Tiek Terminų bankas, tiek aiškinamieji žodynai galėtų būti papildyti vienu kitu, šiame darbe užfiksuotu, terminu ar patikslintomis, sukonkretintomis kai kurių terminų reikšmėmis.
2 ETD Lietuvių kalbos zoonimų nominacija ir motyvacija: gyvulių, naminių paukščių ir vabzdžių pavadinimai[Lithuanian zoonyms nomination and motivation: names of domesticated animals, poultry and insects]Disertacijoje kompleksiškai analizuojami liaudiški lietuvių kalbos gyvulių, naminių paukščių ir vabzdžių pavadinimai (resp. zoonimai). Lietuvių kalbos zoonimai surinkti iš 17 elektroninių ir spausdintinių abėcėlinių leksikografijos šaltinių. Tiriamosios empirinės medžiagos imtis – apie 1400 nominacijos vienetų, įskaitant formaliuosius variantus. Tyrimas atliktas taikant kompleksinę (resp. holistinę) lingvistinę analizę, kurios branduolį sudaro keliapakopės onomasiologinės ir semasiologinės analizės bei jų rezultatų konceptualiosios interpretacijos dermė. Pirmoji tiriamoji disertacijos dalis skirta zoonimų nominacijai. Remiantis modifikuota nominacijos klasifikacija, nagrinėjami zoonimai aprašomi pagal sinchroninės nominacijos tipus, rūšis, būdus ir priemones. Antroji disertacijos dalis skirta zoonimų motyvacijai. Išanalizavus leksinių motyvatorių raišką (eksplicitinę ir implicitinę), nustatyti zoonimų motyvacijos modeliai ir jų tipai. Holistinis tyrimo aspektas sudarė prielaidas išryškinti kiekvieno aptariamos sistemos nario onomasiologinę ir semasiologinę struktūrą, tipiškiausius konceptualiuosius požymius, kurių visuma sudaro (etno)lingvistinį pasaulėvaizdį.13 1 - master thesisAntanaitytė, IrmaKaunas Lithuanian Academic Libraries Network (LABT)Darbo tikslas – nagrinėti sovietmečio lietuvių kelionių literatūros tekstus apie JAV (Ameriką). Pirmoje dalyje pateikiamas bendrasis literatūrinio lauko kontekstas aprėpiamuoju laikotarpiu. Atskleidžiamos sovietinės retorikos ypatybės, rašytojo bei ideologijos santykiai, cenzūra ir jos apėjimo būdai, socialistinio realizmo bruožai. Antroje darbo dalyje aprašoma G. Genette`o naratologija, aiškinamos pagrindinės teorijos sąvokos, kurios vėliau pasitelkiamos kelionių pasakojimams nagrinėti. Trečioji dalis skirta S. Šimkaus, G. Zimano, A. Laurinčiuko, J. Lukoševičiaus ir J. Baltušio tekstų analizei: nagrinėjamas JAV vaizdinio formavimas, nurodomi tekstų ideologiškojo sluoksnio ypatumai, pasakotojų bei pasakojimų ypatybės, kalbėtojų ryšys su aprašomąja vieta.
ETD Lietuvių literatūros draugijos pranešimų (Miltteilungen der Litauischen Literarschen Gesellschaft) kultūrinė-literatūrinė reikšmė[The Cultural and Literary Value of the Reports of Lithuanian Literature Society (Mitteilungen der Litauischen Literarischen Gesellschaft).]XIX a. pab.–XX a. pr. Mažoji Lietuva buvo veikiama germanizacijos, o Didžioji Lietuva – rusinimo. Svetimų tautų kultūra ir kalbos darė neigiamą įtaką lietuviams. 1879 m. Tilžėje įsikūrė Lietuvių literatūros draugija, kuri domėjosi lietuvių kalba iš mokslinės pusės. Draugijos nariai rinko tautosakinę, literatūrinę ir istorinę medžiagą apie lietuvių kalbą ir kultūrą. Sukauptą informaciją skelbė draugijos periodiniame leidinyje Mitteilungen der Litauischen Literarischen Gesellschaft (Lietuvių literatūros draugijos pranešimai), leistame 1880–1912 m. Grožinės literatūros tekstų publikacijos buvo vienas iš būdų, skatinusių mokslo, literatūros ir kultūros kilimą. Jose atsiskleidžia draugijos narių mokslinė, literatūrinė ir kultūrinė veikla. Magistro baigiamojo darbo tikslas – ištirti Lietuvių literatūros draugijos periodinio leidinio kultūrinę-literatūrinę reikšmę. Tyrimo objektas yra 303 leidinyje lietuvių kalba spausdinti grožiniai tekstai. Sugrupavus tekstus išsikelti uždaviniai – tai tautosakos, grožinės literatūros ir giesmių publikacijų analizavimas. Taikyti tyrimo metodai – istorinis-aprašomasis, bibliografinis, interpretacinis. Išanalizuotos periodinio leidinio tekstų publikacijos parodė, jog kai kurie tekstai buvo publikuojami pirmą kartą