KU CRIS : Explore section

Browse

Search ETD

Recent Additions

Alternatyvaus turizmo plėtros geografija Klaipėdos ir Latvijos Pietų Kuržemės regionuose globalaus neapibrėžtumo sąlygomis
[Geography of alternative tourism development in Klaipėda and South Kurzeme regions of Latvia in conditions of global uncertainty]
master thesis
Birbilaitė, Gabrielė
2023-01-12
Magistro baigiamąjame darbe analizuojama alternatyvaus turizmo geografija, turizmo rinkos plėtra Klaipėdos regione (Klaipėda, Palanga, Kretinga, Skuodas) ir Latvijos Pietų Kuržemės regione (Liepoja, Pavilosta, Aizputė, Durbė, Grobina ir Priekulė). Darbo analizėje pabrėžiamas globalaus neapibrėžtumo poveikis turistinių arealų vystymui ir naujų turizmo nišų plėtrai. Didžiausias dėmesys yra skiriamas analizuojamų arealų turizmo rinkos produktų ir paslaugų analizei, kuria siekiama išsiaiškinti regionų plėtros ir bendradarbiavimo galimybes alternatyvaus turizmo aspektu. Darbo tikslas – įvertinti alternatyvaus turizmo plėtros geografiją Klaipėdos ir Latvijos Pietų Kuržemės regionuose globalaus neapibrėžtumo sąlygomis. Darbo problema. Klaipėdos ir Latvijos Pietų Kuržemės regionų turistinių išteklių gausa nėra tikslingai išnaudojama norint plėtoti tarpregioninius turizmo rinkos ryšius alternatyvaus turizmo plėtros geografijoje. Pirmojoje darbo dalyje analizuojama alternatyvaus turizmo samprata, klasifikacija ir atsiradimo priežastys, apibrėžiama alternatyvaus turizmo sąveika su globalaus neapibrėžtumo sąlygomis bei išryškinama Bruno Latour veiksniatinklių teorijos mokslinė prieiga. Antroje darbo dalyje atliekama Klaipėdos ir Latvijos Pietų Kuržemės regionų situacijos analizė ir regionų turizmo rinkos rodiklių palyginimas, išryškinant svarbiausius turizmo išteklius bei paslaugas. Trečiojoje darbo dalyje pateikiama kokybinio tyrimo (interviu) metodika ir erdvinių duomenų tiriamieji žemėlapiai. Aptariami gauti tyrimo rezultatai, pasitelkiant content analizės metodą. Interviu tyrimo metu apklausti 7 turizmo rinkos ekspertai iš Klaipėdos ir Latvijos Pietų Kuržemės regionų.
1 1
„Sąmoningas atgręžimas į mokymąsi“: pradinių klasių mokinių įgalinimo reflektuoti apie mokymąsi lietuvių kalbos pamokose konstruktyvistinė grindžiamoji teorija
[“Conscious directing to learning”: constructivist grounded theory of enabling primary school students to reflect on learning in Lithuanian lessons]
doctoral thesis
Kulevičienė, Rasa
2022-12-28
Disertacijoje, naudojant konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos pagal K. Charmaz prieigą, pateikiama sukonstruota, empiriniais tyrimo duomenimis grįsta „sąmoningo atgręžimo į mokymąsi“ teorija, kurioje atskleidžiama kaip mokytojai įgalina pradinių klasių mokinius reflektuoti apie mokymąsi lietuvių kalbos pamokose, t.y. kokie instrumentai yra siūlomi bei kokie procesai tuomet vyksta. Pirmojoje disertacijos dalyje aptariamos filosofinės refleksijos ištakos nuo Antikos iki XX a. Antrojoje dalyje aprašoma tyrimo metodologija (konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos epistemologija, imtis, duomenų rinkimo ir analizės metodai, etika, tyrimo ribotumai ir kt.). Trečiojoje dalyje pateikiami tyrimo radiniai - grindžiamosios teorijos kategorijos, subkategorijos, jas charakterizuojančios dimensijos. Ketvirtoje – pristatoma sukonstruota „sąmoningo atgręžimo į mokymąsi“ teorija bei atskleidžiama kokia ji yra pagrindinių XX–XXI a. teorijų apie refleksiją ir reflektavimą mokantis kontekste. Diskusijos dalyje empirinio tyrimo radiniai aptariami juos lyginant su filosofų ir mokslininkų idėjomis apie refleksiją, įgalinimą reflektuoti. Aprašomas „sąmoningo atgręžimo į mokymąsi“ teorijos naujumas, pateikiamos rekomendacijos lietuvių kalbos mokymui skirtų leidinių autoriams, internetinių mokymosi aplinkų, skaitmeninių priemonių ir platformų kūrėjams, pradinių klasių mokytojams.
5 1
Lietuvių kalbos zoonimų nominacija ir motyvacija: gyvulių, naminių paukščių ir vabzdžių pavadinimai
[Lithuanian zoonyms nomination and motivation: names of domesticated animals, poultry and insects]
doctoral thesis
Šalaviejūtė, Žydrūnė
2022-12-28
Disertacijoje kompleksiškai analizuojami liaudiški lietuvių kalbos gyvulių, naminių paukščių ir vabzdžių pavadinimai (resp. zoonimai). Lietuvių kalbos zoonimai surinkti iš 17 elektroninių ir spausdintinių abėcėlinių leksikografijos šaltinių. Tiriamosios empirinės medžiagos imtis – apie 1400 nominacijos vienetų, įskaitant formaliuosius variantus. Tyrimas atliktas taikant kompleksinę (resp. holistinę) lingvistinę analizę, kurios branduolį sudaro keliapakopės onomasiologinės ir semasiologinės analizės bei jų rezultatų konceptualiosios interpretacijos dermė. Pirmoji tiriamoji disertacijos dalis skirta zoonimų nominacijai. Remiantis modifikuota nominacijos klasifikacija, nagrinėjami zoonimai aprašomi pagal sinchroninės nominacijos tipus, rūšis, būdus ir priemones. Antroji disertacijos dalis skirta zoonimų motyvacijai. Išanalizavus leksinių motyvatorių raišką (eksplicitinę ir implicitinę), nustatyti zoonimų motyvacijos modeliai ir jų tipai. Holistinis tyrimo aspektas sudarė prielaidas išryškinti kiekvieno aptariamos sistemos nario onomasiologinę ir semasiologinę struktūrą, tipiškiausius konceptualiuosius požymius, kurių visuma sudaro (etno)lingvistinį pasaulėvaizdį.
9 1
Slaugytojų vidinė ir išorinė darbo motyvacija, pasitenkinimas darbu ir savivertė
[Intrinsic and external work motivation, job satisfaction and selt-esteem among nurses]
master thesis
Vaivadaitė-Auzocalitė, Dovilė
2023-01-04
Vienas svarbiausių aspektų teikiant aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas yra efektyvumas, kurį lemia motyvuoti, patenkinti darbu, pasitikintys savimi darbuotojai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti slaugytojų vidinę ir išorinę darbo motyvaciją, pasitenkinimą darbu ir savivertę. Tyrimo metodika. Atlikta mokslinės literatūros analizė ir kiekybinis tyrimas, kuriame naudotas klausimynas, sudarytas iš Maxime A. Tremblay vidinės ir išorinės darbo motyvacijos skalės (WEIMS, 2009), Paul E. Spector pasitenkinimo darbu klausimyno (Job Satisfaction Survey, 1994) ir Rosenbergo savęs vertinimo skalės (Rosenberg´s Self-Esteem scale, 1965). Teoriniam tyrimo pagrindimui buvo remtasi savideterminacijos teorija. 2022 birželio - spalio mėn. atliktame tyrime dalyvavo 344 slaugytojai iš penkių Klaipėdos miesto sveikatos priežiūros įstaigų. Duomenų analizei naudotas statistinių duomenų paketas „SPSS 27.0.0 for Windows“. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad bendroje slaugytojų grupėje aukščiausiai įvertinta vidinė darbo motyvacija, o prasčiausiai – perimto reguliavimo. Vidinė ir išorinė motyvacijos buvo susijusi su amžiumi, išsilavinimu, darbo patirtimi ir pobūdžiu. Daugiau kaip pusė slaugytojų buvo nei patenkinti, nei nepatenkinti darbu, o pasitenkinimas darbu buvo susijęs su lytimi, amžiumi, darbo patirtimi, darbo trukme ir darbo vieta. Didžiausią pasitenkinimą darbu slaugytojams kėlė darbo pobūdis, vadovavimas bei ryšiai, mažiausią- darbo užmokestis ir paaukštinimo galimybės. Nustatyta slaugytojų savivertė – 21 iš 30 balų. Didesnė savivertė buvo susijusi su lytimi, amžiumi, išsilavinimu ir patirtimi, su didesnėmis vidinės ir identifikuoto reguliavimo motyvacijomis bei bendru pasitenkinimu darbu, darbo pobūdžiu, bendradarbiais, ryšiais darbe, vadovavimu ir darbo organizavimu. Išvados. Tyrime nustatyta, kad didžiausia slaugytojų motyvacija yra vidinė, mažiausia – perimto reguliavimo tipo, slaugytojai yra nei patenkinti, nei nepatenkinti darbu, o didesnė vidinė ir išorinė identifikuoto reguliavimo motyvacijos bei pasitenkinimas darbu yra susijusios su aukštesne saviverte.
6 1
Persirgusių COVID-19 liga psichologinė gerovė ir miego kokybė
[Psychological well-being and sleep quality of individuals affected by COVID-19 desease]
master thesis
Katinauskienė, Kristina
2023-01-04
Tyrimo tikslas – išanalizuoti persirgusių Covid-19 liga psichologinę gerovę ir miego kokybę. Tyrimo metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas - anketinė apklausa raštu, naudotas instrumentas - klausimynas. Tyrimo imtis - 430 respondentų, t.y. Šiaulių miesto suaugę gyventojai, kuriems oficialiai buvo patvirtinta Covid-19 liga. Statistinei analizei rinkti tyrimo duomenys apdoroti taikant šias programas: SPSS (Special Package for Social Scienses) programinį paketą socialiniams mokslams 22.0 versiją ir „Microsoft 69 Office Excel 2016“ programą. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Persirgusių Covid-19 liga psichologinė gerovė priklauso nuo išsilavinimo ir persirgimo dažnumo, vieną kartą sirgę yra pozityvesni savo atžvilgiu bei jaučia didesnį pasitenkinimą savo socialiniais santykiais su aplinkiniais – šeimos nariais, artimaisiais, kitais žmonėmis – nei du kartus sirgusieji šia liga. Bendrą savo psichologinę gerovę geriau vertina pagrindinį išsilavinimą turintys asmenys. Persirgusių Covid-19 liga didžiajai daliai asmenų miegas pablogėjo. 59 metų amžiaus ir vyresni patiria labai ryškius miego sutrikimus, o panašiai daliai jaunesnių žmonių pasireiškia vidutiniai miego sutrikimai. Covid-19 liga persirgusieji du kartus prasčiau vertina bendrą savo miego kokybę nei persirgusieji vieną kartą. Šių asmenų miego latentiškumas yra prastesnis, miego trukmė –trumpesnė, jiems pasireiškia daugiau miego sutrikimų bei dažniau vartoja medikamentus miego gerinimui. Moterys prasčiau nei vyrai vertina subjektyvią miego kokybę, dažniau vartoja medikamentus miego gerinimui ir prasčiau jaučiasi dienos metu. Išvados. Reikšmingiausios sąsajos tarp asmenų psichologinės gerovės ir miego kokybės, persirgus Covid-19 liga yra prastas respondentų bendras miego kokybės vertinimas yra susijęs su žemesniu psichologinės gerovės vertinimu. Išryškėjo, kad tam tikri respondentų sociodemografiniai aspektai bei persirgimo Covid-19 liga dažnumas, kuomet miego kokybė vertinama prasčiau, lemia prastesnį psichologinės gerovės vertinimą: 19-40 metų amžiaus vyrai ir vyresni nei 59 metų amžiaus respondentai, vedę/ištekėjusios, turintys partnerius; turintys aukštąjį išsilavinimą; studentai; dirbantieji bei du kartus persirgusieji Covid-19 liga respondentai prasčiau vertina savo bendrą miego kokybę ir psichologinę gerovę.
8 1

Most viewed

Somatikos pamokų poveikis, asmenims, jaučiantiems apatinės nugaros dalies skausmą, neurodinaminiam raumenų stabilumui
[The effect of somatic classes on neurodynamic muscle stability in individuals with chronic low back pain]
master thesis
Bružė, Kristina
2022-05-30
Nugaros skausmas tai seniai žmoniją varginanti problema, bloginanti fizinę ir emocinę savijautą. Somatikos pamokos, tai vienas iš alternatyvių būdu, padedantis geriau pajausti savo kūną, atrasti pamirštų judesių sąmoningą kontrolę, gerinti judesio kokybę ir taip mažinti skausmą. Tyrimo tikslas - remiantis holistiniu požiūriu atskleisti Thomas Hannos somatikos pamokų, skirtų darbui su kūno judėjimo šablonais, poveikį neurodinaminiam raumenų stabilumui asmenims, jaučiantiems lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą. Tyrimo uždaviniai: 1.Išanalizuoti T. Hannos somatikos pamokų poveikį tyrimo dalyvių lėtinio skausmo mažinimui ir jų funkcionalumui. 2.Identifikuoti T. Hannos somatikos pamokų poveikį tyrimo dalyvių neurodinaminiam raumenų stabilumui. 3.Palyginti T. Hannos somatikos pamokų poveikį skausmui, funkcionalumui ir neurodinaminiam raumenų stabilumui tarp nuotolinės ir kontaktinės grupės. 4. Remiantis pusiau struktūruoto interviu duomenimis, atskleisti tyrimo dalyvių patirtis po T. Hannos somatikos pamokų. Tyrimo metodika: Pasirinkta mišrių tyrimo metodų prieiga. Tyriame dalyvavo 22 tyrimo dalyviai, jaučiantys lėtinį ANDS (11 nuotoliu, 11 kontakte). Naudoti šie instrumentai: VAS skausmo skalė, FRI klausimynas, DNS testai. Kiekybinio tyrimo statistinė duomenų analizė buvo atlikta IBM SPSS 20.0 kompiuterine programa. Kokybinio tyrimo duomenys rinkti pusiau struktūruoto intervu metodu, apdorojami kokybine kontentine analize.Tyrimo rezultatai: Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog T. Hannos somatikos pamokos buvo naudingos abiem grupėm. Sumažėjo tiriamųjų skausmas, pagerėjo funkcionalumas bei neurodinaminis raumenų stabilumas. Somatikos pamokų metu įgyta giluminė patirtis, padeda geriau jausti savo kūną ir sumažinti skausmą.Išvada: T. Hannos somatikos pamokos mažina skausmą, gerina funkcionalumą bei neurodinaminį raumenų stabilumą.
51
Pagrindiniai etiniai ir teisiniai nusikaltimai bei grėsmės virtualioje erdvėje
[Main ethical and legal crimes and threats in cyberspace]
master thesis
Abromaitienė, Edita
2023-01-03
Tyrimo objektas - etiniai bei teisiniai nusikaltimai ir grėsmės virtualioje erdvėje. Tyrimo tikslas - išanalizuoti etinius bei teisinius nusikaltimus ir grėsmes virtualioje erdvėje. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti virtualiosios erdvės sampratą. 2. Išsiaiškinti teorinius saugumo virtualioj erdvėje aspektus. 3. Išanalizuoti etinių bei teisinių nusikaltimų bei grėsmių virtualioje erdvėje situaciją ES ir Lietuvoje. Darbo struktūros apžvalga. Darbą sudaro įvadas, 3 dalys, išvados bei literatūros sąrašas. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiama virtualiosios erdvės samprata, jos įtaka žmonių bendravimo su savimi ir kitais būdais, veiklos perkėlimui į virtualųjį pasaulį: nuo piliečių ir valstybės santykių (e. valdžia) iki socialinių ir ekonominių santykių (e. prekyba, internetinė bankininkystė, e. mobilumas, internetinė draugystė ir pažintys). Antroje darbo dalyje analizuojami teisiniai etinių bei teisinių nusikaltimų kibernetinėje erdvėje aspektai nuo teisinio reguliavimo bei jų užkardymo. Trečioje darbo dalyje atlikta etinių ir teisinių nusikaltimų bei grėsmių virtualioje erdvėje turinio analizė ES bei Lietuvoje kur nustatyta, jog tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje pažeidžiamiausi yra el. pašto adresai ir kt.; asmeniniai duomenys, slaptažodžiai; kredito kortelių, bankininkystės ir kt. duomenys; sveikatos ir asmens duomenys; kiti išsamūs / neskelbtini duomenys. Virtualioje erdvėje nusikaltimai pažeidžia įvairius sektorius. Sveikatos bei finansų sektoriai statistiškai yra labiausiai pažeidžiami vertinant pagal pažeidimų padaromą poveikį bei gaunamą iš to pelną.
26 1
Globalinio saugumo potenciacija liberaliojoje tarptautinių santykių istorijoje
[The potential of global security in the liberal history of international relations]
master thesis
Kelpšienė, Vita
2023-01-11
Šiame darbe nagrinėjama nacionalinio saugumo transnacionalizacija. Analizuojamas tarpvalstybinių santykių internacionalizacijos procesas, tarptautinių organizacijų atsiradimas. Nagrinėjami tarpvalstybinių santykių internacionalizacijos proceso ypatumai nuo „Vienos kongreso“ iki „Tautų Sąjungos“. Aptariama pasaulinė tvarka po II pasaulinio karo- „Jaltos sistema“ Šaltojo karo epochoje. Darbo tikslas- išanalizuoti globalinio saugumo potenciaciją liberaliojoje tarptautinių santykių istorijoje. Tyrimo tikslas sąlygoja šiuos uždavinius: 1.Atskleisti politinio realizmo ir liberaliosios tradicijos raidą naujųjų amžių tarpvalstybinėje politikoje; 2.Išnagrinėti nacionalinio saugumo transnacionalizaciją, tarptautinių santykių sistemos tapsmą; 3.Identifikuoti naujosios pasaulio tvarkos modelius. Darbe taikomi šie metodai: literatūros analizės metodas, palyginamasis metodas, sintezė ir apibendrinimas. Darbe prieita prie šių pagrindinių išvadų: 1.T. Hobso ir D. Loko filosofinės politikos darbai laikytini šiuolaikiniais nacionalinių valstybių sąrangos pamatais. T. Hobsas pirmasis iš filosofų pateikė liberaliosios atstovaujamosios valdžios sampratą pabrėždamas, jog valdžia atstovauja, bet nevaldo, jos pareiga yra užtikrinti, kad žmonių gyvenimas būtų saugus. Individas turi atsisakyti savo neribotos laisvės ir pasiduoti politinei valdžiai. 2.Identifikuotas naujosios pasaulio tvarkos modelis – ES virsmas iš ekonominės sąjungos į politinę sąjungą. Šį virsmą atspindi pagrindiniai ES dokumentai – Mastrichto, Amsterdamo, Nicos, Lisabonos sutartys. Vertinat šią istorinę ES kaitą, dabartinę ES sistemą galima laikyti globalinio saugumo protomodeliu XXI a. tarptautinių santykių įtvarkai, esamų ir atsirandančių valstybių demokratiškam įjungimui į naująją pasaulinę tvarką. I. Kanto „amžinosios taikos“ ir pasaulinės federacijos projekto vizija gali būti laikoma vieninga Europa, kurią vienija ir užtikrina globalinį saugumą tarptautinė organizacija – Europos Sąjunga.
25 1
Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistų perdegimo sindromo ir emocinių kompetencijų sąsajos
[Relationship between burnout syndrome and emotional competencies among nurses in emergency medical services]
master thesis
Birbalaitė, Eglė
2023-01-04
Kritinių situacijų metu yra sudėtingiau kontroliuoti savo bei kitų emocijas. SMPSS savo darbe kasdien susiduria su kritinėmis situacijomis, kurios gali įtakoti ne tik psichoemocinę, bet ir fizinę šių darbuotojų būklę, ko pasekoje ir pacientų sveikatos priežiūros kokybę. Emocinių kompetencijų ugdymas šiuo atveju turėtų įtakos, ne tik kokybiškesniam manipuliacijų atlikimui, kritinių situacijų metu, bet ir fizinei, psichoemocinei SMPSS būklei. Tyrimo tikslas – nustatyti SMPSS perdegimo sindromo ir emocinių kompetencijų sąsajas. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas, taikant apklausos metodą. Naudoti instrumentai: R. Vimantaitės (2006) perdegimo sindromo rizikos veiksnių modifikuotas klausimynas ir A. Skarbalienės (2019) validuotas emocinių kompetencijų klausimynas. Taikytas literatūros analizės ir statistinis duomenų apdorojimo metodai. Imtį sudarė: 241 SMPSS. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Penktadalis SMPSS patiria perdegimą. Pusė visų apklaustųjų po darbo jaučiasi psichologiškai pavargę. Net keturi penktadaliai respondentų skundėsi sveikatos sutrikimais. SMPSS potencialūs perdegimo sindromo rizikos veiksniai yra jaunas amžius (iki 35 m.); nepakankamas poilsio ir laisvalaikio laikas; fiziškai, emociškai bei psichologiškai nepalankios, ekstremalios darbo sąlygos; laisvalaikio praleidimas rūpinantis tėvais. SMPSS savo emocinę kompetenciją dažniausiai vertino vidutiniškai, pakankamai gerai supranta savo emocijas. Neperdegę SMPSS geba žymiai geriau valdyti savo emocijas nei perdegimo sindromo rizikos veiksnius patiriantieji. Psichologiškai pavargę, sunkiau atpažįsta, supranta valdo ir reiškia savo emocijas, jiems sunkiau sekasi suvaldyti kitų emocijas. Išvada. Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad SMPSS, kurie aukštai įsivertino emocines kompetencijas, rečiau patyrė perdegimo sindromo rizikos veiksnius. Siekant didinti asmens sveikatos priežiūros specialistų atsparumą stresui ir perdegimui, būtina ugdyti ir tobulinti emocines kompetencijas.
24 2
Migracijos sugrėsminimas ES: Lietuvos atvejis
[Securitization of migration in the EU: the case of Lithuania]
master thesis
Salys, Mantas
2023-01-11
Darbą sudaro įvadas, trys skyriai su poskyriais ir išvados. Pirmoje dalyje išnagrinėjama migracijos sugrėsminimo teorija, apžvelgiamos skirtingų mokslininkų įžvalgos migracijos sugrėsminimo klausimu. Antroje dalyje nagrinėjama ES teisinė bazė migrantų atžvilgiu, kokiais pagrindiniais dokumentais šalys vadovaujasi priimdamos migrantus ir kaip keitėsi ir tobulėjo ES teisinė bazė keičiantis migrantų srautams. Aprašoma migrantų integracijos problema ir kaip pasikeitė visa ES po migrantų krizės 2015m. Trečioje dalyje nagrinėjamas Lietuvos atvejis: kokį poveikį Lietuvai daro migrantai ir analizuojama kokią grėsmę migrantai kelia nacionalinam saugumui.
23 3

Most downloaded

Kibernetinis saugumas informacinio karo sąlygomis: didžiųjų ir mažųjų valstybių prioritetai, resursai ir strategijos
[Cyber Security in the cоntext оf infоrmatiоn warfare: priоrities, resоurces and strategies оf large and small states]
master thesis
Pukertas, Domantas
2023-01-11
Šiо darbо tikslas - ištirti didžiųjų ir mažųjų valstybių priоritetus, resursus bei strategijas kibernetiniо saugumо, ir infоrmaciniо karо sąlygоmis kylančius klausimus. Įvertinti kibernetiniо saugumо ateities perspektyvas, galimas prevencijas sustabdyti kibernetinių išpuоlių skaičių augimą taip mažinant ar neutralizuоjant pavоjus šalies naciоnaliniam saugumui. Darbą sudarо įvadas, trys pagrindiniai skyriai su pоskyriais bei išvadоs ir literatūrоs sąrašas. Pirmame skyriuje analizuоjama kibernetiniо saugumо iššūkiai infоrmaciniо karо sąlygоmis, pabrėžiamоs naciоnaliniо saugumо ir infоrmaciniо karо sampratоs ir sampynоs, pateikiama kibernetiniо saugumо prоblemоs naciоnaliniо saugumо kоntekste. Antrajame pateikiama kelių didžiųjų ir mažųjų šalių kibernetinis saugumas, palyginimas, jų suvоkimas į kibernetikоs grėsmes, empirinė patirtis. Trečiame nagrinėjama kibernetinis saugumas Lietuvоje naudоjama strategija ir taktika, kоkie yra priоritetai, kaip tvarkоmasi su kibernetiniо saugumо pažeidimais ir nuоstоliais kibernetinėje erdvėje įvykdytų kibernetinių atakų atvejais. Pateikiama Lietuvоs infоrmacinių resursų vieta ir vaidmuо šalia NATО kibernetiniо saugumо užtikrinimо sąsajоs, kaip kоlektyvinės gynybоs оptimizacija užtikrinant Lietuvоs naciоnalinį saugumą ir galimybės jį sustiprinti.
18 6
Karinio jūrų laivyno reikšmė nacionaliniam saugumui: jūrinės strategijos Lietuvoje atvejis
[Role of the navy to the national security: the case of maritime strategy in Lithuania]
master thesis
Uznys, Haroldas
2023-01-11
Tyrimo aktualumas siejamas su jūrų saugumu, jūros svarba ekonominiu, gynybiniu aspektais, Karinių jūrų pajėgų ir jūros gynybos reikšmingumu Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinime bei LR jūrinės strategijos kontekste. Lietuvos saugumo situacijos supratimas jūrinėje dimensijoje labai svarbus, nes Karinių jūrų pajėgų (toliau – KJP) vaidmuo neatsiejamas nuo mūsų šalies, kaip jūrinės valstybės, nacionalinio saugumo faktorius. Magistro darbo tyrimo problema atliepia Lietuvos Karinių jūrų laivyno pozicijos svarbą ne tik nacionalinio saugumo kontekste, bet ir Lietuvos jūrinės strategijos perspektyvoje. Magistro darbo ginamasis teiginys - Lietuvos jūrinės strategijos sukūrimas padėtų aiškiai įvardinti šalies jūrinius interesus, pasverti grėsmes jūrinio sektoriaus elementams ir įvertinti Lietuvos Karinių jūrų pajėgų svarbą Nacionaliniam saugumui. Magistro darbo tikslas - atskleisti Lietuvos Karinių jūrų pajėgų vaidmenį valstybės Nacionaliniam saugumui jūrinės strategijos kontekste. Magistro darbo uždaviniai: išanalizuoti nacionalinio saugumo sampratą teoriniu aspektu; įvertinti kariuomenės svarbą nacionaliniam saugumui; nustatyti Karinių jūrų pajėgų poziciją valstybės jūrinės strategijos kontekste. Darbo tyrimo metodai: mokslinės literatūros, oficialių dokumentų, mokslinių periodinių leidinių, internetinių duomenų bazių analizės metodas: santykinai nestruktūrizuota ir struktūrizuota turinio (kontent) analizė. Nestruktūrizuota turinio analizė – atskleidžiamos pagrindinės autorių mintys, įžvalgos ir idėjos, loginiai ryšiai ir prieštaravimai, dėsningumai ir tendencijos. Struktūrizuota turinio (content) analizė - atrankos elementai yra žodžiai, frazės, tam tikri straipsniai ir kita, susiję su raktiniais žodžiais: jūrinė valstybė, jūrų saugumas, karinės jūrų pajėgos. Analizės etapai: preliminarių šaltinių paieška: knygų, straipsnių, pranešimų bei kitų publikacijų; antrinių šaltinių. Darbo struktūra: darbą sudaro trys dalys. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu analizuojamos nacionalinio saugumo samprata skirtingų autorių moksliniuose darbuose, pateikiama saugumo ir gynybos analizė, remiantis Europos Sąjungos oficialiais teisiniais dokumentais. Antroje dalyje, išanalizavus teorines ir teisines įžvalgas, siekiama atskleisti kariuomenės svarbą nacionaliniam saugumui tiek bendruoju, tiek konkrečiu – Lietuvos atveju. Trečioje dalyje buvo svarbu išsiaiškinti jūrinės valstybės diskursą, Karinių jūrų pajėgų poziciją jūrinės valstybės strategijos kontekste. Pateikiama teorinė analizė, kurioje sisteminamos kitų tyrėjų įžvalgos apie jūrinės valstybės konceptą, jūrinės strategijos svarbą valstybei bei Karinių jūrų pajėgų poziciją joje. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei literatūros sarąšas.
11 5
Vilties sampratos ir jų kismas ribinėse situacijose
[The concept of hope and its change in marginal situations]
master thesis
Kerpytė, Aldona
2022-05-31
Šiame darbe analizuojama vilties samprata ir jos kismas ribinėse žmogaus gyvenimo situacijose. Vilties samprata nagrinėjama trimis aspektais: filosofiniu, psichologiniu ir teologiniu. Pristatoma vilties teorijos ir vilties teologijos bruožai, vilties kaip dvasinio atsparumo stiprinimo galimybės. Analizuojama ribinės situacijos samprata, jos požymiai, žmogaus elgsena, būsenos, išgyvenimai jų metu, susidūrimas su mirtimi, netektimis ir kitokiais skaudžiais gyvenimo įvykiais, vilties poreikis, jos reikšmė. Nustatyta, kad ribinių situacijų metu vyksta asmens brandos procesas, keičiasi individų požiūris į tikėjimą, gyvenimo prasmę, tikslą. Asmens laikysena ribinėse situacijose priklauso nuo krizės įveikos krypties: su viltimi arba be jos. Darbe aprašomas vilties kismo tyrimas ir gauti rezultatai patvirtina, kad viltis ribinių situacijų metu daugumai žmonių, bet ne visiems, kinta ir pagilina asmens supratimą apie tikrą ir patikimą viltį, priartina prie krikščioniškos vilties šaltinio. Vilties sampratos ir jos kismo teorinės ir tyrimo analizės galutinė išvada – viltis yra tikėjimas: religine prasme, kai asmuo pasitiki Dievu, ir ne religine prasme, kai žmogus tiki savimi ar kažkuo kitu. Vilčiai būdinga tolimoji ir artimoji perspektyvos. Pirmoji labiau orientuota į transcendenciją bei antgamtinį gyvenimą, antroji – į šiapusybę, gyvenimo realybės išgyvenimą bei įprasminimą. Nors jų bruožai gali iš dalies skirtis, tačiau galima teigti, jog abiem atvejais viltis yra svarbus ribinių situacijų įveikos veiksnys. Viltį, kaip asmens keitimosi procesą ir tikėjimą, patvirtina filosofijos, psichologijos ir teologijos mokslai bei atliktas darbo tyrimas. Vilties reikšmė yra labai svarbi kiekvieno žmogaus gyvenime, bet jos esmė giliausiai suvokiama ribinių situacijų metu.
4 4
Slaugytojų vilties išgyvenimo lygis ir palaikymo strategijos, slaugant vaikus, sergančius onkologine liga
[Hope survival level and support strategies among nurses in caring for children with oncological disaese]
master thesis
Bernotienė, Donata
2023-01-04
Išgyvenantys vėžį pacientai kenčia fizines kančias ir psichosocialinius iššūkius, o emocija, tokia kaip viltis yra kaip esminis vidinis išteklius, skirtas stiprinti pacientus, kad jie galėtų susidoroti su vėžio ligos iššūkiais. Slaugytojų viltis vaidina svarbų vaidmenį slaugant vaikus, sergančius onkologine liga. Naudojant vilties įkvėpimo ir palaikymo strategijas, slaugytojai gali įkvėpti vaikus vilties. Tyrimo tikslas - išanalizuoti slaugytojų vilties išgyvenimo lygį ir palaikymo strategijas, slaugant vaikus, sergančius onkologine liga. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas. Naudotas instrumentas: HHI (Herth Hope index) ir HIQ (Herth intervention questionanire) klausimynai. Duomenų analizei naudotas statistinių programų paketas ,,SPSS 28.0 for Windowsˮ. Imtį sudarė: 77 slaugytojos. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Gauti tyrimo rezultatai parodė aukštą slaugytojų vilties išgyvenimo lygį. Slaugytojos turinčios aukštąjį universitetinį išsilavinimą daugiau naudoja racionaliu mąstymu grįstas strategijas. Slaugytojos dirbančios vaikų ligų skyriuje rečiau vilties palaikymui naudoja dvasingumu grįstas strategijas, lyginant su intensyvios terapijos skyriaus slaugytojomis. Slaugytojos, slaugančios vaikus sergančius onkologinėmis ligomis dažniau naudoja racionaliu mąstymu grįstas strategijas. Siekiant patikrinti išsikeltą hipotezę, pastebėtas vidutinis tiesioginis ryšys tarp slaugytojų, slaugančių vaikus, sergančius onkologine liga, vilties išgyvenimo lygio ir jų naudojamų vilties įkvėpimo ir palaikymo strategijų bendrai, bei kiekvienos iš strategijų atskirai. Išvada. Nustatytas aukštas slaugytojų vilties išgyvenimo lygis. Slaugytojos, slaugančios vaikus, sergančius onkologinėmis ligomis, dažniau naudoja racionaliu mąstymu grįstas strategijas. Slaugytojų amžius, darbo stažas ir etatas neturi įtakos, tam kokias strategijas naudoja darbe, nes statistiškai nebuvo susiję. Rastas vidutinis tiesioginis ryšys tarp slaugytojų, slaugančių vaikus, sergančius onkologine liga, vilties išgyvenimo lygio ir jų naudojamų vilties įkvėpimo ir palaikymo strategijų.
12 4
Gerovės valstybės ir socialinio saugumo ryšys
[The relationship between the welfare state and social security]
master thesis
Pranaitienė, Sima
2023-01-11
Gerovės valstybei labai artimas yra socialinis saugumas. Socialinis saugumas neretai tapatinamas su socialine gerove. Tačiau socialinis saugumas pirmiausia apibrėžiamas kaip skirtinga gerove disponuojančių ir skirtingas socialines pozicijas užimančių bei skirtingus socialinius statusus, socialinių sluoksnių, taip pat atskirų individų konflikto prevencija ir sprendimas. Mokslinės literatūros apžvalga byloja aktualiu išliekantį klausimą apie valstybės įsipareigojimų piliečių gerovei ir socialinei santarvei (įtraukčiai) masto nepastovumą ir pačių piliečių pastangų cikliškumą siekiant visų visuomenės narių gerovės ir saugaus bendrabūvio. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai su poskyriais ir išvados. Pirmajame skyriuje bandoma apibrėžti gerovės valstybės sampratą, išskiriant kokios yra gerovės valstybės pasaulyje, jų raida, taip pat apžvelgiami gerovės valstybės tipai. Antrajame skyriuje apibrėžiama socialinio saugumo samprata ir jo vaidmuo vidinio ir išorinio nacionalinio saugumo sąveikoje. Trečiajame skyriuje pasiremiant Lietuvos ir Prancūzijos pavyzdžiais bandoma ištirti koks ryšys tarp gerovės valstybės ir socialinio saugumo yra skirtingose šalyse, koks jų santykis.
12 4