Dvorak, Jaroslav
Item type:ETD, [The practice and challenges of innovative public procurement: the experience of Lithuanian institutions]master thesis[2025][S002]Urbonė, SantaDarbo tikslas – Įvertinti inovatyvių viešųjų pirkimų praktiką Lietuvoje ir remiantis institucijų patirtimi nustatyti jos tobulinimo kryptis. Inovatyvūs viešieji pirkimai laikomi vienu iš svarbiausių instrumentų inovacijų skatinimui viešajame sektoriuje, tačiau jų įgyvendinimas Lietuvoje išlieka netolygus ir fragmentiškas. Tyrimo objektu pasirinkta IVP praktika viešojo sektoriaus institucijose. Tyrime taikyta interpretatyvistinė ir pragmatistinė metodologinė paradigma, pasirinkta kokybinė pusiau struktūruotų interviu strategija, o duomenys analizuoti remiantis temine turinio analizės struktūra. Gauti rezultatai atskleidė, kad institucijų požiūris į IVP yra teigiamas, tačiau jų taikymas susiduria su organizaciniais barjerais, nepakankamu metodiniu palaikymu ir kompetencijų stygiumi. Respondentai pabrėžė valstybės institucijų vaidmenį metodinės pagalbos srityje, tačiau išryškėjo ir poreikis geresnei nacionalinei koordinacijai bei strateginiam konkretumui. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad IVP plėtra priklauso nuo tikslingo viešojo sektoriaus gebėjimų stiprinimo, aiškių veiksmų planų ir konsultavimo sistemos stiprinimo. Šiame darbe pateiktos išvados gali būti naudingos tobulinant inovatyvių pirkimų politiką ir įgyvendinimo praktiką nacionaliniu ir instituciniu lygmeniu.
12 Item type:ETD, [Evaluation of local government borrowing possibilities and needs]master thesis[2024][S003]Mataitis, TomasSavivaldybių skolinimasis mokslinėje literatūroje vertinamas nevienareikšmiškai, priklausomai nuo autorių požiūrio į finansinę decentralizaciją. Lietuvoje 2022 metais rengiant naują LR Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo redakciją dėl lankstesnės galimybės skolintis, kai skolinamasi Europos Sąjungos finansuojamiems projektams įgyvendinti ir finansuoti, mokslinė diskusija dėl savivaldybių skolinimosi galimybių ir poreikio įgavo praktinės problemos išraišką. Darbe tiriamu atveju siekiama įvertinti savivaldybių finansinio stabilumo rodiklius, galinčius daryti įtakos savivaldybių rizikoms įsiskolinti pernelyg daug, bei nustatyti esamą Lietuvos savivaldybių skolinimosi autonomijos lygį. Dėl šios priežasties šio darbo pagrindinis problemos klausimas – koks yra Lietuvos savivaldybių skolinimosi autonomijos lygis ir jų finansinis stabilumas? Darbo objektas – Lietuvos savivaldybių skolinimosi poreikis ir galimybės. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos savivaldybių skolinimosi galimybes išreikšto didėjančio skolinimosi poreikio kontekste. Darbo uždaviniai: 1. išanalizuoti teorinius savivaldybių skolinimosi poreikio ir galimybių aspektus, 2. ištirti Lietuvos savivaldybių skolinimosi pokyčius nuo 2023 metų ir kilusias politines diskusijas dėl savivaldos skolinimosi poreikio ir galimybių, 3. įvertinti Lietuvos savivaldybių skolinimosi autonomijos lygį bei finansinį stabilumą. Darbe taikomi metodai: kokybinė mokslinės literatūros šaltinių analizė, teisės aktų analizė bei antrinių šaltinių kokybinė diskurso analizė, lyginamasis metodas. Empiriniam tyrimui atlikti taikyti kokybiniai tyrimo metodai – dokumentų analizė, lyginamoji analizė, sisteminės analizės metodas. Atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog ginami teiginiai, kad Lietuvos savivaldybių skolinimosi autonomijos lygis nėra aukštas ir Lietuvos savivaldybių finansinis stabilumas nesudaro prielaidų galimybei didinti šiuo metu galimą maksimalią savivaldybės skolą visoms Lietuvos savivaldybėms pasitvirtino.
7 5 Item type:ETD, [Lessons of good governance on taxation study: the case of Lithuania]master thesis[2024][S003]Šmiderytė, JustinaMagistro baigiamaje darbe analizuojama geros valdysenos ir apmokestinimo teorijos, jų sąsajos ir esminiai geros valdysenos pamokų reguliavimo aspektai siekiant atkleisti kaip ir kokios geros valdysenos pamokos yra realizuojamos VMI praktikoje. Tyrimo objektas – geros valdysenos pamokos apmokestinimo srityje. Tyrimo tikslas – atskleisti esminius geros valdysenos realizavimo VMI praktikoje aspektus. Darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje yra atskleidžiamos geros valdysenos ir apmokestinimo sampratos, principai ir teoriškai pagrindžiamos geros valdysenos ir apmokestinimo sampratų sąsajos. Antrojoje dalyje, pristatančioje kokybinio dokumentų ir kiekybinės turinio analizės rezultatus, identifikuojami reglamentuojami geros valdysenos pamokų taikymo ir įgyvendinimo VMI praktikoje aspektai ir iniciatyvos, skatinančios gerą valdyseną. Trečiojoje yra analizuojamos informantų nuomonės apie dalyvavimo ir skaidrumo aspektus. Darbo pabaigoje pateikiamos ginamajį teiginį pagrindžiančios išvados ir rekomendacijos, pagrįstos empirinio tyrimo duomenimis. Tyrimo rezultatai. Gera valdysena apmokestinimo srityje grindžiama nuoseklaus ir sistemingo dalyvavimo, skaidrumo, atskaitomybės ir efektyvumo principų įgyvendinimo pamokų deriniu, bei sąveika tarp pagrindinių veikėjų (pilietinė visuomenė, viešasis ir privatus sektoriai). Geros valdysenos pamokų įgyvendinimu užtikrinami geresni mokesčių surinkimo rezultatai, geresnis viešųjų paslaugų teikimas, poreikių ir interesų tenkinimas, didesnis pasitikėjimas, ekonomikos augimas ir darnus vystymasis, nes pirmenybė teikiama paprastam ir ekonomiškam mokesčių administravimo valdymui. VMI veiklos vykdymas praktikoje teisiškai pagrįstas esminių efektyvumo, kompetencijos, dalyvavimo, atskaitomybės ir skaidrumo principų įgyvendinimu. VMI praktikoje taikomi ir realizuojami minėtieji principai, bei taikomos ir įgyvendinamos gerą valdyseną skatinančios technologinės, socialinės / švietimo, finansinės /institucinės ir teisinės iniciatyvos padeda tinkamai įgyvendinti mokesčių administravimo valdymą, procedūras ir kontrolę, pasiekti užsibrėžtus tikslus ir aiškiai parodyti gerus rezultatus, bei teigiamą poveikį visuomenei.
25 7 Item type:ETD, [Evaluation of the management of companies managed by Klaipėda city municipality and opportunities for improvement]master thesis[2023][S002]Mikalauskė, AlinaMagistro baigiamajame darbe analizuojamas gerosios valdysenos principų taikymas savivaldybės valdomose įmonėse. Ši tema aktuali, nes savivaldybės valdomose įmonėse vis dar susiduriama su skaidrumo, atskaitomybės ir viešųjų bei privačių interesų konfliktų valdymu. Taip pat trūksta bendradarbiavimo tarp įmonių ir savivaldybės. Lietuvai oficialiai tapus pilnateise „prestižinių pasaulio ekonomikų klubu“ vadinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, kurios tikslas – formuoti geresnę politiką geresniam gyvenimui, visas dėmesys skirtas savivaldybių valdysenos tobulinimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė teisės aktus, įtvirtinančius esmines įmonių valdymo stiprinimo priemones, tai: stiprus akcininkas, stipri įmonių vadovybė bei aiškūs tikslai, taip pat nustatė įmonėms aukštus skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimus, kurie įgyvendami valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse. Tačiau čia svarbus ne tik LR teisės aktų įgyvendinimas, bet ir Savivaldybės ir savivaldybės valdomos įmonės bendradarbiavimas, lūkesčių numatymas ir atliktos veiklos bei finansinių ataskaitų viešinimas. Taigi galima teigti, kad gerosios valdysenos principų įgyvendinime Savivaldybėje svarbus tiek savivaldybės administracijos, tiek Savivaldybės valdomos įmonės vadovo požiūris į skaidrumą, viešumą ir kolegialų bendradarbiavimą. Remiantis įžvalgomis ir temos aktualume pateikta analize, keliamas probleminis šio mokslinio baigiamojo darbo klausimas - kokie gerosios valdysenos principai yra įgyvendinami Savivaldybės valdomose įmonėse? Darbo tikslas – išanalizuoti gerosios valdysenos principus ir jų įgyvendinimo atitiktį Klaipėdos miesto savivaldybės valdomose įmonėse.
Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1) Išanalizuoti gerosios valdysenos sąvokas ir jų taikymo bei įgyvendinimo problematiką; 2) Išnagrinėti gerosios valdysenos principų taikymo aspektus savivaldybių valdomose įmonėse; 3) Ištirti gerosios valdysenos principų ir praktikos taikymo ypatumus Klaipėdos miesto savivaldybės valdomose įmonėse ir nustatyti valdysenos tobulinimo galimybes. Darbe naudoti: mokslinės literatūros, teisės aktų, statistikos duomenų, Savivaldybės nutarimų ir sprendimų ir ataskaitų bei kitokio informacinio pobūdžio dokumentų analizė bei sintezė. Darbą sudaro trys darbo dalys. Pirmoje ir antroje mokslinio baigiamojo darbo dalyse taikoma mokslinės literatūros analizė. Trečioje darbo dalyje analizuojami Klaipėdos miesto savivaldybės ir jos valdomų įmonių dokumentai.33 2 Item type:ETD, [Role of the navy to the national security: the case of maritime strategy in Lithuania]master thesis[2023][S002]Uznys, HaroldasTyrimo aktualumas siejamas su jūrų saugumu, jūros svarba ekonominiu, gynybiniu aspektais, Karinių jūrų pajėgų ir jūros gynybos reikšmingumu Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinime bei LR jūrinės strategijos kontekste. Lietuvos saugumo situacijos supratimas jūrinėje dimensijoje labai svarbus, nes Karinių jūrų pajėgų (toliau – KJP) vaidmuo neatsiejamas nuo mūsų šalies, kaip jūrinės valstybės, nacionalinio saugumo faktorius. Magistro darbo tyrimo problema atliepia Lietuvos Karinių jūrų laivyno pozicijos svarbą ne tik nacionalinio saugumo kontekste, bet ir Lietuvos jūrinės strategijos perspektyvoje. Magistro darbo ginamasis teiginys - Lietuvos jūrinės strategijos sukūrimas padėtų aiškiai įvardinti šalies jūrinius interesus, pasverti grėsmes jūrinio sektoriaus elementams ir įvertinti Lietuvos Karinių jūrų pajėgų svarbą Nacionaliniam saugumui. Magistro darbo tikslas - atskleisti Lietuvos Karinių jūrų pajėgų vaidmenį valstybės Nacionaliniam saugumui jūrinės strategijos kontekste. Magistro darbo uždaviniai: išanalizuoti nacionalinio saugumo sampratą teoriniu aspektu; įvertinti kariuomenės svarbą nacionaliniam saugumui; nustatyti Karinių jūrų pajėgų poziciją valstybės jūrinės strategijos kontekste. Darbo tyrimo metodai: mokslinės literatūros, oficialių dokumentų, mokslinių periodinių leidinių, internetinių duomenų bazių analizės metodas: santykinai nestruktūrizuota ir struktūrizuota turinio (kontent) analizė. Nestruktūrizuota turinio analizė – atskleidžiamos pagrindinės autorių mintys, įžvalgos ir idėjos, loginiai ryšiai ir prieštaravimai, dėsningumai ir tendencijos. Struktūrizuota turinio (content) analizė - atrankos elementai yra žodžiai, frazės, tam tikri straipsniai ir kita, susiję su raktiniais žodžiais: jūrinė valstybė, jūrų saugumas, karinės jūrų pajėgos. Analizės etapai: preliminarių šaltinių paieška: knygų, straipsnių, pranešimų bei kitų publikacijų; antrinių šaltinių. Darbo struktūra: darbą sudaro trys dalys. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu analizuojamos nacionalinio saugumo samprata skirtingų autorių moksliniuose darbuose, pateikiama saugumo ir gynybos analizė, remiantis Europos Sąjungos oficialiais teisiniais dokumentais. Antroje dalyje, išanalizavus teorines ir teisines įžvalgas, siekiama atskleisti kariuomenės svarbą nacionaliniam saugumui tiek bendruoju, tiek konkrečiu – Lietuvos atveju. Trečioje dalyje buvo svarbu išsiaiškinti jūrinės valstybės diskursą, Karinių jūrų pajėgų poziciją jūrinės valstybės strategijos kontekste. Pateikiama teorinė analizė, kurioje sisteminamos kitų tyrėjų įžvalgos apie jūrinės valstybės konceptą, jūrinės strategijos svarbą valstybei bei Karinių jūrų pajėgų poziciją joje. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei literatūros sarąšas.
22 11 Item type:ETD, [Experiences and challenges of anti-corruption programming in Klaipėda county municipal administration: comparative analysis]master thesis[2021][S003]Kvietkuvienė, KamilėDarbo tikslas – išanalizuoti antikorupcinio programavimo rengimo ir įgyvendinimo aspektus vietos savivaldos kontekste. Apžvelgus mokslinę literatūrą galima teigti, kad antikorupcinis programavimas yra aktualus savivaldos veikloje, nes tai yra kompleksinė korupcijos prevencijos priemonė, kuria siekiama kryptingai bei koordinuotai kovoti su korupcija užtikrinant teisės aktų nuostatas ir numatant aiškią tikslų, uždavinių, priemonių įgyvendinimo tvarką. Tačiau pasigendama sistemingo, objektyvaus ir išsamaus antikorupcinio programų veiksmingumo vertinimo ir tyrimų moksliniame diskurse. Išanalizavus antikorupcinių programų įgyvendinimą Lietuvos savivaldybėse nustatyta, jog savivaldybėse trūksta platesnio ir kompleksinio požiūrio į korupcijos prevencijos programų rengimą ir įgyvendinimą – dažnai programos rengiamos deklaratyviai, pagal šablonus, neskiriant didesnio dėmesio esamos situacijos analizei, numatytos priemonės taikomos gana fragmentiškai, nesistemingai bei paviršutiniškai, taip pat numatomi ne visada aiškūs, sunkiai įvertinami tikslai bei jų vertinimo kriterijai. Atliktas kokybinis tyrimas padėjo identifikuoti antikorupcinio programavimo patirtį bei identifikuoti pagrindines problemas Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono bei Kretingos rajono savivaldybėse. Struktūrizuoto interviu metu nustatyta, jog savivaldybės susiduria su įvairiomis problemomis - Klaipėdos miesto savivaldybės įžvelgiamos problemos labiau susijusios su metodiniais ir vertybiniais rengimo aspektais, Klaipėdos rajone, informantų nuomone, stokojama finansinių ir žmogiškųjų išteklių, o pati visuomenė netiki programos veiksmingumu, tuo tarpu Kretingos rajono savivaldybėje įžvelgiamos atsakomybės rengiant programas bei visuomenės ir politikų aktyvumo stokos problematika.
2 3 Item type:ETD, [Planing for the future in a public sector organization: the case of Kalvarija municipality]master thesis[2021][S003]Venslovienė, RenataŠiame darbe analizuojami pagrindiniai ateities planavimo viešajame sektoriuje elementai. Atlikdama šią analizę, autorė analizuoja abu (tiek teorinį, tiek ir praktinį) aspektus. Be to, atliekama ir lyginamoji analizė (tarp ateities planavimo viešajame sektoriuje ir ateities planavimo privačiame sektoriuje). Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoji dalis skirta teorinei analizei (analizuojant sampratą, pagrindinius ateities planavimo elementus ir jo specifiką). Antroje dalyje apžvelgiamas ateities planavimas viešajame sektoriuje (pagrindiniai jo bruožai, taikomas reguliavimas ir t.t.). Trečiojoje dalyje pateikiami autorės atlikto empirinio tyrimo rezultatai (analizuojant vienos iš savivaldybių patirtį). Galiausiai, darbo pabaigoje pateikiamos jį apibendrinančios išvados.
5 Item type:ETD, [The use of performance information in local government administration: the case study of Klaipėda region]master thesis[2021][S003]Rutienė, KristinaPasaulyje, pradėjus viešojo administravimo modernizavimą, buvo atsisakyta tradicinio biurokratinio valdymo modelio ir pradėta diegti į rezultatus orientuotą valdymą, kurio esmė – efektyvumas ir veiksmingumas, viešųjų poreikių patenkinimo lygis bei teikiamų paslaugų kokybė viešajame sektoriuje. Orientuoto į rezultatus valdymo diegimas lėmė ir suformavo vieną iš orientuoto valdymo į rezultatus krypčių – veiklos valdymą, kuris vyksta keliais etapais: planuojant veiklą, ją prižiūrint bei įvertinant ir apima veiklą, jos vertinimą, turimus ir gautus duomenis, įvertinimo kriterijų nustatymą bei informacijos panaudojimą. Veiklos informacijos panaudojimas – vienas pagrindinių būdų užtikrinti veiklos valdymą vietos savivaldoje, ne išimtis ir Klaipėdos regiono vietos savivaldos. Atsižvelgus į veiklos informacijos panaudojimo teikiamą naudą ir mokslinės literatūros trūkumą analizuojama tema, bus atliekamas šis teorinis ir empirinis tyrimas, kurio problemą galima suformuluoti klausimu: Kaip Klaipėdos regiono vietos savivaldos panaudoja veiklos informaciją? Darbo objektas: Veiklos informacijos panaudojimas vietos savivaldos administravime. Darbo tikslas: teoriškai ir empiriškai ištirti veiklos informacijos panaudojimo galimybes vietos savivaldoje; Teorinėje darbo dalyje, pirmajame skyriuje, buvo atskleidžiami į rezultatus orientuoto valdymo vietos savivaldoje teoriniai aspektai, gilinamasi į orientuoto į rezultatus valdymo sampratą, ypatumus bei jo etapus – tokius kaip planavimas, stebėsena ir vertinimas – kurių metu vietos savivaldoje ir yra gaunama veiklos informacija. Antrajame skyriuje buvo aptariama veiklos informacijos samprata, nustatyti veiklos informacijos panaudojimą lemiantys veiksniai, veiklos informacijos panaudojimo tikslai, galimybės bei kylančios problemos. Empirinėje darbo dalyje buvo analizuojama, kaip Klaipėdos regiono vietos savivaldos panaudoja veiklos informaciją. Tirti buvo pasirinkta dviem būdais: analizuojant Klaipėdos regiono vietos savivaldų strateginių planų metinių vykdymo ataskaitų duomenis bei imant interviu internetu iš Klaipėdos regiono vietos savivaldų specialistų. Vykdant dokumentų analizę, buvo analizuojami priemonių įgyvendinimo statistiniai duomenys. Tyrimo metu paaiškėjo, jog Klaipėdos regiono vietos savivaldose yra apsunkęs veiklos informacijos prieinamumas viešojoje erdvėje: vietos savivaldos išskiria skirtingus priemonių kiekius, matyti, jog miestai turi didesnes galimybes ir finansus nei rajoninės savivaldybės, vietos savivaldos stengiasi ir vykdo planuotas priemones, o priemonės nėra įgyvendinamos gana retai bei atskleistos pagrindinės priemonių neįvykdymo priežastys. Atlikus interviu duomenų analizę, buvo išskirti Klaipėdos regiono vietos savivaldose veiklos informacijos rinkimą ir naudojimą lemiantys veiksniai, tiriami planavimo, stebėsenos, vertinimo procesai, atskleisti pagrindiniai planavimą apsunkinantys veiksniai, stebėsenos ir vertinimo dažniai, atskleista veiklos informacijos svarba, poveikis sprendimų priėmimo procesui, sėkmingą veiklos informaciją lemiantys veiksniai, suinteresuotų šalių įtraukties į veiklos informacijos panaudojimą būdai. Apibendrinus veiklos informacija, jos gavimas, panaudojimas Klaipėdos regiono vietos savivaldose yra sklandus ir naudingas, tačiau pastebėta, jog darbuotojams trūksta suvokimo apie planavimo, stebėsenos bei vertinimo procesus ir jie siaurai suvokia veiklos informacijos panaudojimo tikslus bei galimybes.
1 4 Item type:ETD, [The use of performance information in local government administration: the case study of Telšiai region]master thesis[2021][S003]Juodeikienė, AistėPagrindinis darbo tikslas – įvertinti veiklos informacijos panaudojimą Telšių regiono savivaldybių administravime. Veiklos informacijos panaudojimas padeda tobulinti veiklos valdymą, priimti efektyvesnius sprendimus, didinti viešųjų organizacijų atskaitomybę ir skaidrumą. Atliekant mokslinės literatūros analizę buvo atskleista veiklos informacijos institucionalizavimo ir veiklos vertinimo svarba veiklos informacijos panaudojimui, bei nustatyti veiksniai lemiantys veiklos informacijos naudojimą. Išanalizuota kokiais tikslais veiklos informacija naudojama vietos savivaldos administravime ir pateiktos veiklos informacijos panaudojimo galimybės, bei nustatytos probleminės veiklos informacijos panaudojimo sritys Lietuvoje. Kokybinio tyrimo metu nustatyta, kad veiklos informacija Telšių regiono savivaldybių administravime naudojama siekiant atsiskaityti vadovybei, įvertinti ir kontroliuoti veiklos procesus, bei mokytis. Veiklos informacija naudojama veiklos planavimo ir vykdymo, bei plėtros planų rengimo sprendimams priimti. Nustatyta, kad dalis Telšių regiono savivaldybių administracijos specialistų linkę veiklos ataskaitose nenurodyti nepasiektų veiklos rezultatų, tai lemia pateikiamos veiklos informacijos išsamumo trūkumą. Veiklos informacijos viešinimas ir sklaida vykdoma nuolatos, naudojant įvairius visuomenės informavimo būdus, tai užtikrina skaidrumo principą. Nustatyta, kad veiklos informacijos panaudojimą Telšių regiono savivaldybių administravime lemia teisės aktai ir įstatymai, taip pat įtakos turi individualios viešojo administravimo specialistų savybės, veiklos informacijos kokybė, kitų savivaldybių organizacijų gerosios praktikos ir formalus švietimas.
2 2 Item type:ETD, [Future planning in companies managed by Palanga City Municipality]master thesis[2021][S003]Balasanova, LauraTyrimo objektas - ateities planavimas viešojo sektoriaus organizacijoje. Tyrimo tikslas - ištirti ateities planavimo Palangos miesto savivaldybės valdomose įmonėse esamą būklę. Darbo struktūros apžvalga. Pirmoje darbo dalyje pateikiamos viešojo sektoriaus ateities įžvalgos teoriniu aspektu: apžvelgiama informacinių technologijų plėtra ir ateities darbo jėga viešajame sektoriuje. Antra darbo dalis skirta Vakarų Europos šalių – Jungtinės Karalystės, Nyderlandų – ateities įžvalgų analizei. Trečioje darbo dalyje analizuojamos ateities įžvalgų tendencijos Lietuvoje bei pateikiama atlikto ateities planavimo Palangos miesto savivaldybės valdomose įmonėse tyrimo analizė bei išvados. Tyrimo metodai: analizės, apibendrinimo, lyginimo, interviu.
5 2