Stumbraitė-Vilkišienė, Edita

Šiuolaikinės technologijos sudaro naujas komunikacijos galimybes ne tik privačiame gyvenime, bet ir viešajame sektoriuje. Vietos savivalda, kaip arčiausiai gyventojų veikianti valdžia, turi ieškoti priimtinų ir efektyvių išorinės komunikacijos priemonių tiek su pavieniais visuomenės nariais, tiek su įvairiomis organizacijomis, kurios prisideda sprendžiant aktualius vietos reikalus savivaldybėse. Ilgą laiką vietiniai spausdinti laikraščiai savivaldybių naudoti kaip patikimas svarbios informacijos platinimo kanalas. Šiandiena naujienos yra lengvai prieinamos elektroninėmis priemonėmis, taigi vietinius laikraščius keičia savivaldybių interneto svetainėse prenumeruojami naujienlaiškiai. Straipsnyje analizuojami Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos platinamo naujienlaiškio, kaip informacijos skleidimo ir komunikavimo priemonės su suinteresuotomis organizacijomis, 2023 ir 2024 metų duomenys. Siekiama įvertinti, kokios dalyvavimo galimybės siūlomos organizacijoms iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pusės. Atlikus empirinį kokybinį tyrimą gautų rezultatų pagrindu, taikant turinio analizės metodą, įvertinta, kaip dažnai 2023–2024 metais Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje veikiančios organizacijos kviestos įsitraukti į įvairias su viešaisiais reikalais susijusias veiklas, kokiose srityse ir kokiais būdais organizacijų dalyvavimo tikėtasi tvarkant vietos reikalus.

Straipsnyje analizuojamos trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – nacionalinio saugumo strategijos, akcentuojant jų pokyčius ir panašumus po esminių geopolitinių lūžių – 2014 m. Krymo aneksijos ir 2022 m. plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Lyginamosios analizės pagrindu nustatomi bendri saugumo prioritetai, grėsmių suvokimo ypatumai ir strateginio reagavimo mechanizmai. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad visos trys Baltijos šalys orientuojasi į kolektyvinį saugumą, visuomenės atsparumo stiprinimą ir grėsmių daugialypiškumo pripažinimą, tačiau kiekvienos šalies strategijoje dominuoja specifinės grėsmių interpretacijos ir prioritetai, nulemti istorinių, socialinių bei politinių veiksnių. Taip pat išryškėja, jog nors strategijos formaliai atitinka šiuolaikinius saugumo iššūkius, praktinis jų įgyvendinamumas lieka iššūkiu dėl nepakankamai aiškių vertinimo mechanizmų ir ribotų išteklių.

Piliečių dalyvavimo problematiką tiriantys mokslininkai akcentuoja, kad demokratiniuose procesuose pasigendama aktyvaus piliečių įsitraukimo į viešųjų klausimų sprendimą, eilinis pilietis paprastai yra apatiškas ir tingus veikti. Drauge pažymima, kad vietos savivalda yra arčiausiai gyventojų veikianti valdžia, kuri gali parinkti tinkamiausius bendravimo su gyventojais būdus ir priemones, atsižvelgdama į vietos sąlygas ir gyventojų poreikius. Straipsnyje siekiama įvertinti, kokias piliečių įtraukimo galimybes siūlo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Straipsnyje nagrinėjamos piliečių dalyvavimo ir įtraukimo sampratų skirtys, teisės aktuose reglamentuojamos gyventojų dalyvavimo galimybės. Atlikus empirinį kokybinį tyrimą, gautų rezultatų pagrindu, taikant turinio analizės metodą, įvertinta, kaip dažnai 2023 metais Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojai buvo kviečiami įsitraukti į įvairias su viešaisiais reikalais susijusias veiklas, kokiose srityse ir kokiais būdais gyventojų dalyvavimo buvo tikimasi tvarkant vietos reikalus. Piliečių įtraukimo galimybės vertinamos tiesioginio individualaus dalyvavimo aspektu, plačiau nedetalizuojant organizuoto (grupinio) įtraukimo galimybių.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose, kurie pradėti statyti XX a. šeštajame dešimtmetyje. Senstantis gyvenamųjų pastatų fondas ir gyventojų patiriamos didelės šildymo sąnaudos aktualizuoja daugiabučių namų modernizavimo problemą. Straipsnyje, taikant mokslinės literatūros ir teisės aktų analizės, sisteminimo bei apibendrinimo metodus, nagrinėjamos daugiabučių namų modernizavimo priežastys ir poreikis darnaus vystymosi kontekste bei daugiabučių namų modernizavimo modeliai. Daugiabučių namų modernizavimo situacija Klaipėdos miesto savivaldybėje analizuojama, remiantis oficialiose interneto svetainėse, dokumentuose ir teisės aktuose pateikta informacija, siekiant atskleisti modernizavimo patirties raidą ir specifiką. Atlikus kokybinį tyrimą gautų rezultatų pagrindu, taikant iš dalies struktūruoto interviu metodą apklausus Klaipėdos miesto daugiabučių namų valdytojus, t. y. savivaldybės paskirtus daugiabučių namų administratorius, įvertinta gyvenamųjų pastatų būklė, nustatytos valstybės paramos daugiabučių namų renovacijai silpnosios ir stipriosios pusės, modernizavimą skatinantys veiksniai, problemos bei modernizavimo nauda.

Daugiabučių gyvenamųjų namų valdymas ir administravimas yra sudėtinė valstybės būsto politikos dalis, siekiant gerinti gyventojų gyvenamąją aplinką. Straipsnyje, taikant mokslinės literatūros lyginamosios analizės, sisteminimo ir apibendrinimo metodus, nagrinėjamos daugiabučių namų administravimo teisinio reglamentavimo nuostatos ir daugiabučių namų valdymo formos, identifikuojamos pagrindinės su administravimu susijusios problemos. Daugiabučių namų administravimo situacija Klaipėdos miesto savivaldybėje analizuojama, remiantis viešai prieinamuose šaltiniuose pateikta informacija, siekiant atskleisti savivaldybės, kaip institucijos, vaidmenį, vykdant daugiabučių gyvenamųjų namų valdytojų priežiūrą ir kontrolę. Atliekant kokybinį tyrimą gautų rezultatų pagrindu, taikant iš dalies struktūruoto interviu metodą, apklausus Klaipėdos miesto daugiabučių namų valdytojus, t. y. savivaldybės paskirtus daugiabučių namų administratorius, nustatytos pagrindinės daugiabučių namų administravimo problemos, taikomi gyventojų įtraukimo į daugiabučio namo valdymą (administravimą) būdai ir priemonės bei daugiabučių namų administravimo tobulinimo kryptys.

The article analyses the benefits and obstacles of the co-production of pre-school education services in Lithuania. The methodology of current research is based on a combination of quantitative and qualitative research methods. Managers of kindergartens and active parents (involved in NGOs) were surveyed in the course of this research, and questionnaires were developed based on contemporary literature in the field of co-production. Three focus groups were organized by interviewing NGO representatives, local politicians and public servants from the Klaipėda municipality. [...]

The article analyses the benefits and obstacles of prie-school education service co-production in Lithuania. The methodology of the current research is based on the combination of quantitative and qualitative research methods. During the present research, the managers of the kindergardens and the active parents (involved in NGO‘s) were surveyed. The questionnaires were developed based on the contemporary literature in the field of co-production. Three focus groups were organized by interviewing NGO‘s representatives, local politicians and public servants from the Klaipėda municipality. According the research findings citizens‘ involvment in co-production implied as political participation. There are few main obstacles for development of co-production at local level: lack of clear tool for the involvment; the question of legitimacy.

Praėjus daugiau nei penkeriems metams tikslinga apžvelgti ir įvertinti, kuriuos apskričių valdymo reformos tikslus pavyko pasiekti ir kas pasikeitė. Straipsnyje apskričių valdymo reforma analizuojama pirmiausia akcentuojant įvykdytų pertvarkymų pasekmes ir poveikį piliečių dalyvavimo, bendradarbiavimo su vietos ir valstybės valdžios institucijomis, kurios perrėmė funkcijas iš apskričių viršininkų administracijų, galimybėms. Keliamas probleminis klausimas, kas ir kaip pasikeitė piliečiams, kaip viešųjų ir administracinių paslaugų gavėjams, kurie tiesiogiai patiria funkcijų perskirstymo pasekmes, įgyvendinus administracines pertvarkas.