Browsing by Media Type "research article"
Now showing 1 - 20 of 10193
Results Per Page
Sort Options
Publication 0-19 metų Lietuvos vaikų ir paauglių mirtingumas nuo eismo traumų per dešimtmetį pagal eismo dalyvių kategorijas[Traffic deaths in children and adolescents aged 0 to 19 years in Lithuania during decade: pattern by road users]research article; Raistenskis, JuozasSveikatos mokslai. Vilnius, 2011, t. 21, Nr. 7., p. 51-55Eismo įvykiai daugumoje pasaulio šalių išlieka aktualia problema. Tyrimo metu analizuotas 0-19 metų Lietuvos vaikų ir paauglių mirtingumas nuo eismo traumų 1998-2007 metais pagal eismo dalyvių kategorijas. Taikyta tiesinė regresija. Naudotas determinacijos koeficientas R2, reikšmingumo lygmuo p≤0,05. Lietuvoje 1998- 2007 metų tiriamuoju laikotarpiu nuo eismo traumų žuvo apie tūkstantį (1080) 0-19 metų amžiaus vaikų ir paauglių. Berniukų/vaikinų žuvo 2,5 karto daugiau, negu mergaičių/merginų. 57 proc. eismo įvykiuose žuvusiųjų sudarė keleiviai, 24 proc. – pėstieji, 8 proc. –dviratininkai, 7 proc. – motociklininkai. Nuo eismo traumų dauguma eismo dalyvių ir moterų grupėje (62 proc.), ir vyrų grupėje (55 proc.) žuvo kaip keleiviai. 28 proc. eismo dalyvių moterų grupėje ir 22 proc. eismo dalyvių vyrų grupėje nuo eismo traumų žuvo kaip pėstieji. Nedidelė dalis eismo dalyvių žuvo kaip dviratininkai (4 proc. mergaičių/merginų ir 9 proc. berniukų/vaikinų) ir važiuodami motociklu (2 proc. mergaičių/ merginų ir 10 proc. berniukų/vaikinų). Dešimties metų tiriamuoju laikotarpiu 0-19 m. vaikų ir paauglių amžiaus grupėje Lietuvoje didėjo eismo įvykiuose žuvusių keleivių ir motociklininkų, o mažėjo žuvusių pėsčiųjų eismo dalyvių mirtingumas nuo eismo traumų. Dviratininkų kategorijoje reikšmingų pokyčių nenustatyta. Mergaičių/ merginų grupėje reikšmingai didėjo eismo įvykiuose žuvusių automobilio viduje keleivių, o reikšmingai mažėjo žuvusių dviratininkių ir pėsčiųjų mirtingumas nuo eismo traumų. Žuvusių mergaičių, važiavusių motociklu kategorijoje, reikšmingų mirtingumo nuo eismo traumų pokyčių nenustatyta. Berniukų/vaikinų grupėje reikšmingai didėjo eismo įvykiuose žuvusių keleivių ir motociklininkų mirtingumas.3 Publication 1,9 TDI dyzelinio variklio šilumos išsiskyrimo parametrų nustatymo supaprastinimo tyrimas[The research of simplification of 1.9 TDI diesel en gine heat release parameters determination]research article; ;Lukács, Kristóf ;Bereczky, ÁkosMokslas – Lietuvos ateitis = Science – future of Lithuania: Statyba, transportas, aviacinės technologijos = Civil and transport engineering, aviation technologies. Vilnius : Technika, 2014, t. 6, Nr. 5., p. 570-576Straipsnyje pateikta dyzelinio Audi variklio 1,9 TDI 1Z šilumos išsiskyrimo parametrų nustatymo metodikos ir jos modifikavimo tyrimas. Šio tyrimo procese atilikto eksperimento duomenims apdoroti ir darbo procesui modeliuoti panaudoti AVL BOOST BURN ir IMPULS programiniai paketai. Tyrime buvo sprendžiamas atvirkščias indikatorinio slėgio nustatymo iš šilumos charakteristikos duomenų uždavinys. Siekiant supaprastinti šilumos išsiskyrimo parametrų nustatymą, panaudota modifikuota T. Bulaty ir W. Glanzman metodika. Maksimalaus slėgio cilindre parametras, kurio nustatymas reikalauja papildomos brangios įrangos, buvo pakeistas objektyviu išmetamųjų dujų temperatūros parametru. Šis modifikavimas leidžia supaprastinti eksperimentinius tyrimus bei leido atlikti pagrindinių variklio darbo parametrų modeliavimą neviršijant 2 % paklaidų ribos. Tyrimo rezultatas vertinamas itin svarbiu variklių bandymų lauko sąlygomis supaprastinimo atžvilgiu.1 1 Publication 1-2 klasių mokinių darbo mokėjimų ir įgūdžių kaita bei ugdymo ypatumai dailės ir darbelių pamokose[Changing of work abilities and skills and peculiarities of training at the lessons of art and work of the 1-2 class pupils]research articleTiltai : humanitariniai ir socialiniai mokslai. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2001, Nr. 3 (16)., p. 79-85The article discloses the contents of work ability and skills in a primary school. Peculiarities of forming cutting as an important component of working and creative activities and psychomotoric derivative are analysed.6 Publication 10-14 metų amžiaus vaikų traumų mokykloje ypatumai ir prevencijos galimybės[Injures at school in children aged 10 to 14 yars: the characteristics and possibilities for prevention]research article; ; Raistenskis, JuozasSveikatos mokslai : visuomenės sveikata, medicina, slauga. Vilnius, 2011, t. 21, Nr. 4., p. 16-19Nuo sužalojimų kiekvienais metais 27 Europos Sąjungos šalyse miršta apie 250 000 žmonių. Apie penktadalis visų vaikų patiriamų traumų įvyksta mokyklos aplinkoje. Mokykla yra vieta, kurioje vaikas praleidžia didžiąją dalį savo laiko. Taigi ypač svarbu užtikrinti, kad joje būtų sveika ir saugi mokiniui aplinka. Darbo tikslas buvo analizuoti 10-14 metų amžiaus vaikų traumų mokykloje ypatumus. Taikyta apklausa raštu, naudota atsitiktinė lizdinė atranka. Tirti septynių pagrindinių ir septynių pradinių Lietuvos mokyklų mokiniai. Tyrimo metu analizuota 840 užpildytų anketų. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokykloje atsitiktinius sužalojimus patyrė beveik pusė mokinių (43 proc.). Mokyklos aplinkoje susižeidė daugiau berniukų (59 proc.) negu mergaičių (41 proc.), tačiau šie skirtumai yra statistiškai nereikšmingi. 51 proc. sužalojimų įvyko pertraukų metu, o 33 proc. – pamokose. Pamokose reikšmingai daugiau susižeidė berniukų nei mergaičių. Dažniausiai mokiniai susižalojo kūno kultūros pamokose (68 proc.). Po mokykloje patirtos traumos vaikai jaučia traumos pasekmes: 18 proc. mokinių dažnai prisimena įvykį, 14 proc. mokinių nurodo ribotą fizinį aktyvumą po patirtos traumos, 10 proc. vaikų pasireiškia baimė sportuoti. Pusė mokinių (53 proc.) mano, kad svarbiausia traumų mokykloje priežastis yra nesaugus vaikų elgesys, trečdalis vaikų (30 proc.) mano, kad tai - nesaugi mokyklos aplinka, o 9 proc. - nurodo, kad tai - informacijos stoka. Mokymo, švietimo, informavimo priemonės, tinkamas ugdymo proceso organizavimas, moksleivių veiklos ir elgesio kontrolės sustiprinimas, saugios aplinkos mokykloje sukūrimas, teisinių priemonių tobulinimas, taikymas ir kontrolė, kartu su šiuolaikiškomis gydymo ir reabilitacijos priemonėmis, padės mažinti vaikų sužalojimus mokykloje bei mokyklinių traumų pasekmes.2 Publication 10-14 metų vaikų gyvensena: fizinio aktyvumo aspektai[The lifestyle in children aged 10 to 14 years: the aspects of physical activity]research article; ;Raistenskis, JuozasStrukčinskaitė, VaivaSveikatos mokslai. Vilnius, 2020, t. 30, Nr. 1., p. 70-74Vaikų ir jaunų žmonių gyvensenos, mitybos ir fizinio aktyvumo ypatumų analizavimas, fizinio aktyvumo skatinimas, sveikatos stiprinimas ir sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas yra aktualūs šiuolaikinės visuomenės sveikatos mokslo klausimai. Darbo tikslas buvo analizuoti 10-14 metų vaikų gyvenseną fizinio aktyvumo aspektu. Atliktas kiekybinis tyrimas, taikyta apklausa raštu. Naudota daugiapakopė lizdinė atranka. Tyrimas atliktas Lietuvos miestų ir rajonų mokyklose. Apklausoje dalyvavo 1816 vaikų (10-14 metų). Statistinei duomenų analizei naudota SPSS programos 24 versija. Taikytas chi kvadrato kriterijus. Gauti duomenys buvo statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiau kaip vieną valandą per dieną lauke pėsčiomis vaikšto mažiau kaip pusė (41 proc.) tirtų 10-14 metų vaikų. Mergaitės ir rajone (kaime) gyvenantys vaikai lauke vaikšto reikšmingai ilgiau, negu berniukai ir mieste gyvenantys vaikai. Kasdien laisvalaikiu (ne pamokų metu) mankštinasi ar sportuoja tik maža dalis (6,4 proc.) vaikų, o penktadalis (19 proc.) niekada nesimankština ir nesportuoja. Mergaitės laisvalaikiu reikšmingai dažniau daro mankštą ar sportuoja, negu jų bendraamžiai berniukai, o rajone (kaime) gyvenantys vaikai laisvalaikiu mankštinasi ar sportuoja dažniau, negu mieste gyvenantieji. Kai kurie (11 proc.), daugiau rajone (kaime) nei mieste gyvenantys, į mokyklą eina pėsčiomis. Tyrimas atskleidė, kad mergaitės ir rajone (kaime) gyvenantys vaikai yra fiziškai aktyvesni, nei berniukai ir mieste gyvenantieji. Lietuvoje gyvenantys 10- 14 metų vaikai yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, todėl vaikų ir paauglių fizinio aktyvumo skatinimui būtina skirti daugiau dėmesio.1 Publication 11-13 metų neįgaliųjų moksleivių fizinio pajėgumo tyrimas[Research of physical fitness of SEN children in the age of 11-13 years]research article ;Minkevičius, Rimantas ;Čepulėnas, AlgirdasMiliūtė, IngaMokytojų ugdymasStraipsnyje nagrinėjama specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių (neįgaliųjų) moksleivių fizinio pajėgumo komponentų kaita 11-13 metų tarpsniu. Atlikta neįgaliųjų ir neturinčių psichinio vystymosi sutrikimų moksleivių (mergaičių ir berniukų) fizinio pajėgumo lyginamoji analizė. Fizinis pajėgumas buvo tiriamas taikant Eurofito testus.Ištirta, kad visais amžiaus tarpsniais (11, 12, 13 metų) neįgaliųjų moksleivių fizinis pajėgumas prastesnis nei sveikų moksleivių. Tačiau tepingo testo rodikliai, parodantys galūnės judesių greitumą, neįgaliųjų mergaičių ir berniukų geresni negu sveikų vaikų. Abiejų grupių moksleivių fizinio pajėgumo komponentai kasmet kito, bet skirtingais tempais, o kai kurie fizinio pajėgumo komponentai per metus turėjo tendenciją pablogėti. Tyrimo rezultatai orientuoja į tai, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių moksleivių kūno kultūros pamokos turėtų būti specifiškai adaptuotos šio kontingento fiziniams gebėjimams lavinti ir judėjimo įgūdžiams formuoti.Publication 11–12 metų moksleivių laikysenos vertinimas pagal W. W. K. Hoeger vizualinio laikysenos vertinimo metodiką[Evaluation of childrens age 11-12 posture according W. W. K. Hoeger visual method]research article ;Krutulytė, Gražina ;Valatkienė, Dovilė ;Samsonienė, Laimutė ;Dudonienė, VilmaVisuomenės sveikataTyrimo tikslas - nustatyti 11-12 metų moksleivių netaisyklingos laikysenos paplitimą, panaudojant W. W. K. Hoeger vizualinio laikysenos vertinimo metodiką (ištirti moksleivių laikyseną sagitalioie bei frontalioje plokštumose). Tiriamąjį kontingentą sudarė 401 moksleivis (202 mergaitės ir 199 berniukai) iš Kauno ir Šilutės miestų; Kauno rajono atsitiktinai parinktų mokyklų. Statistinė duomenų analizė atlikta panaudojant SPSS programos 10 versiją. Rezultatai. Nustatyta, kad daugiausia respondentų turėjo šių plokštumų sutrikimų: frontalios - 47,9% (pečių padėties), sagitaiios - 44,1% (liemens padėties) ir 43,9% (kaklo ir viršutinės stuburo dalies padėties). Mažiausiai sutrikimų respondentai turėjo: frontalios plokštumos kelių ir čiurnų (19,4%), galvos (21.2%) padėčių ir sagitalios plokštumos kojų padėties (22,9%). Mūsų duomenimis, respondentų lytis turėjo įtakos sutrikimų dažnumui. Nustatėme, kad berniukų grupėje statistiškai patikimai mažiau (21,1%) buvo kelių ir čiurnų padėties sutrikimų nei mergaičių, o mergaičių grupėje galvos (14,4%) padėties sutrikimų statistiškai mažiau nei berniuku grupėje. Mergaičių pečių padėties (47,5%) (frontalioji plokštuma) sutrikimų buvo statistiškai patikimai daugiau nei berniukų grupėje, o berniukų grupėje daugiau buvo kaklo ir viršutinės stuburo dalies (52,3%) sutrikimų lyginant su mergaičių grupe (p<0,05). Tyrimas parodė, kad įvairaus laipsnio laikysenos sutrikimų mergaičių grupėje buvo mažiau nei berniukų: blogos ir patenkinamos laikysenos mergaičių buvo 23,3%, G berniuku -30,6% (p<0,05).13 Publication 12-17 metų sportininkų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių ryšys su kairiojo skilvelio miokardo mase[Relationship between functional parameters of cardiovascular system and left ventricular mass in 12-17 years-old athletes]research article; ; Sveikatos mokslai. Vilnius, 2011, t. 21, Nr. 7., p. 116-120Dėl ilgalaikio fizinio krūvio poveikio įvyksta ne tik širdies raumens geometrijos persitvarkymas, bet pakinta širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniai rodikliai. Fizinio krūvio poveikis suaugusių sportininkų širdies ir kraujagyslių sistemai yra plačiai nagrinėjamas. Deja, apie fizinio krūvio įtaką vaikų ir paauglių organizmui žinoma nepakankamai. Šio darbo tikslas - įvertinti fizinio krūvio poveikį sportuojančių vaikų ir paauglių kairiojo skilvelio morfometrinių bei širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių pokyčiams bei išanalizuoti jų tarpusavio ryšį. Ištirti 167 vyriškosios lyties 12–17 metų sportininkai: 62 (37,2 proc.) iš jų buvo krepšininkai, 51 (30,5 proc.) – irkluotojai (akademinis irklavimas) bei 54 (32,3 proc.) – dviratininkai. Kontrolinę grupę sudarė to paties amžiaus ir lyties 168 sveiki nesportuojantys vaikai ir paaugliai. Visiems tiriamiesiems atlikta dvimatė ir M režimo echokardiografija. Diastolės metu išmatavus tarpskilvelinės pertvaros (TSP), KS užpakalinės sienelės storį (KSUS) ir kairiojo skilvelio galinį diastolinį dydį (KSGDd), apskaičiuota KS miokardo masė (KSMM) ir KS miokardo masės indeksas (MMI). Visi tiriamieji atliko veloergometrinį mėginį. Ramybės ir maksimalaus krūvio metu apskaičiuotas širdies susitraukimo dažnis (ŠSD) ir sistolinis arterinis kraujospūdis (SAKS). Tyrimas parodė, kad sportuojančių vaikų ir paauglių kairiojo skilvelio visi absoliutūs echokardiografiniai rodikliai (TSP, KSGDd, KSUS, KSMM ir MMI) viršijo kontrolinės grupės tiriamųjų atitinkamus rodiklius. Ramybės metu sportuojančių vaikų ir paauglių ŠSD buvo mažesnis, o maksimalaus krūvio metu SAKS buvo didesnis už kontrolinės grupės tiriamųjų atitinkamus rodiklius. Sportuojančių vaikų ir paauglių kairiojo skilvelio miokardo masė ramybės metu buvo susijusi su ŠSD ir SAKS.2 Publication 12–14 metų mokinių požūris į kilnų elgesį ir jo raiška sportinėje veikloje[Attitude of 12–14 year old pupils towards fair play and its expression in sport]Tyrimo tikslas – iðtirti 12–14 metø mokiniø poþiûrá á kilnø elgesá ir atskleisti jo raiðkà sportinëje veikloje. Tyrime dalyvavo 225 Klaipëdos ir Plungës miesto 12–14 metø mokiniai. Buvo taikomi ðie tyrimo metodai: literatûros ðaltiniø analizë, anketinë apklausa, situacijø analizë, statistinë analizë. Tyrimo rezultatai parodë, kad sportine kova þavisi beveik pusë (47,1 %) tiriamøjø. Jiems svarbu þaidëjø kovinë dvasia, ryþtas, varþybø taisykliø laikymasis. Daugiau kaip treèdaliui respondentø (35,1 %) svarbu varþybø rezultatas, nepaisant to, kokiu bûdu jis pasiektas. Garbingos sportinës kovos samprata ðiuo amþiaus tarpsniu dar nëra pakankamai susiformavusi: 66,3 % mokiniø nuomone, sporto varþybose visada reikia gerbti varþovus, kovoti laikantis taisykliø, nesvarbu, koks bûtø varþybø rezultatas; 22,0 % mokiniø teigë, kad reikia visais ámanomais (net negarbingais) bûdais siekti pergalës, 9,6 % paþymëjo, kad ið principo taisykliø reikia laikytis, o 2,1 % nurodë, kad galima ir paþeisti taisykles, jeigu taip nurodo treneris. 78,5 % mokiniø nuomone, kilnus elgesys pasireiðkia tiek sportinëje veikloje, tiek ir gyvenime. Jie kilnø elgesá supranta kaip pasiaukojimà, sàþiningumà, þaidimo taisykliø laikymàsi, paslaugumà, gailestingumà, atjautà. 13,2 % mokiniø kilnø elgesá supranta kaip iðdidumà, pasitikëjimà savimi. 8,3 % mokiniø pasirinko kilnaus elgesio neapibûdinanèias savybes. Atlikus tyrimà nustatyta, kad paauglystës amþiuje dar tik formuojasi paaugliø vertybinës nuostatos: kilnaus elgesio, sàþiningos ir garbingos kovos samprata, ir jø apraiðkos sportinëje veikloje ir gyvenime. Olimpinis ugdymas suteikia galimybæ paaugliams kilnø elgesá ir garbingà sportinæ kovà suvokti nedirektyviai – per sporto fenomenà, konkreèiose situacijose ir kartu juos praturtinti prasminëmis sampratomis.8 Publication 13 naujai surastų Prūsijos valdžios įsakųresearch article ;Kuzborska, AlinaArchivum Lithuanicum. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2011, [t.] 13., p. 149-2122 Publication 13-14 metų paauglių fizinio pajėgumo ir laikysenos koreliacinė analizė[Correlation analysis of physical fitness and posture in adolescents aged 13 to 14 years]research article ;Strukčinskaitė, Vaiva ;Gladkytė, Patricija; Sveikatos mokslai. Vilnius, 2020, t. 30, Nr. 7., p. 14-19Fizinis pajėgumas ir laikysena yra svarbūs komponentai, siekiant išauginti sveiką asmenį. Ankstyvoji paauglystė yra kritinis laikotarpis, kurio metu žmogaus organizme vyksta ženklūs pokyčiai. Šiuo laikotarpiu išryškėja sumažėjusio fizinio pajėgumo pasekmės laikysenos formavimuisi. Tyrimo tikslas – nustatyti 13-14 metų paauglių fizinio pajėgumo ir laikysenos sąsajas. Tyrimas atliktas 2020 metais Vilniaus mieste. Tyrime dalyvavo 34 (n=34) 13-14 metų mokiniai. Tyrimo metu atlikti tiriamųjų antropometriniai matavimai, vertinta laikysena bei fizinis pajėgumas (statinė liemens raumenų ištvermė, pusiausvyra ir lankstumas). Statistinei duomenų analizei naudotas Spearman koreliacijos koeficientas. Įvertinus paauglių laikyseną, nustatyta, kad vidutinis įvertinimas atitiko patenkinamą laikyseną. Liemens raumenų statinės ištvermės pilvo-nugaros santykis vidutiniškai buvo 0,53±0,33. Berniukų pilvo-nugaros raumenų santykis statistiškai reikšmingai geresnis (p=0,002). Dešiniojo ir kairiojo šono statinės liemens raumenų ištvermės santykio vidurkis – 1,11±0,63. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad paauglių pusiausvyra yra sutrikusi, nustatytas pu-siausvyros vidurkis 16,35±6,63 bandymai, atitinkantys blogą įvertinimą. Mergaičių pusiausvyros rodikliai buvo statistiškai reikšmingai prastesni (p=0,002). Lankstumo testo vidutinis rezultatas – 18,84±9,05 cm. Mergaitės buvo statistiškai reikšmingai lankstesnės, nei berniukai (p=0,003). Koreliacinės analizės metu nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp pilvo-nugaros raumenų santykio ir galvos padėties (rs=0,369, p=0,020) ir tarp lankstumo bei stuburo deformacijų (rs=0,437, p=0,002). Tyrimo metu gauti koreliacinės analizės rezultatai parodė, kad laikysena iš dalies priklauso nuo fizinio pajėgumo.3 Publication 13-16 metų paauglių, gyvenančių modernėjančioje Lietuvoje, tautinės vertybės[The ethic values of 13-to 16-year-old Lithuanian adolescents]research articleSTEPP : socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. Vilnius, 2013, Nr. 7., p. 53-66Edukologijos mokslas pripažįsta, kad paauglystėje ugdymas gali daryti didžiausią įtaką asmenybės savivertės formavimuisi. Straipsnyje analizuojamas 13–16 metų paauglių tautinių vertybių suvokimas ir raiška moderniosios lietuvybės kontekste interpretuojant respondentų savirefleksijas. Tyrimo instrumento – esė – pagalba nustatomos jaunesniojo amžiaus paauglių tautinės vertybės, analizuojama vertybinė jaunų žmonių patirtis, jausmai ir nuostatos, kultūrą moderniosios lietuvybės kontekste suprantant kaip visos tautos sukurtą, iš kartos į kartą per ugdymą perduodamą ir nuolat atnaujinamą kultūros vertybių visumą – bendra kalba, bendra praeitis ir likimas, tautinis mentalitetas, tradicijos, kraštovaizdis – patriotiniu, meilės Tėvynei, jos saugojimo ir išlikimo požiūriu.3 1 - research article
;Marčiulionienė, Elena Danutė ;Lukšienė, Benedikta ;Montvydienė, Danguolė ;Jefanova, Olga ;Mažeika, Jonas; ;Stakėnienė, Rimutė ;Petrošius, Rimantas ;Maceika, Evaldas ;Tarasiuk, Nikolaj ;Žukauskaitė, Zita ;Kazakevičiūtė, LaimaJournal of environmental radioactivityKnowledge of the background activity concentrations of anthropogenic radionuclides before the start of operations of the new nuclear facilities in Belarus is of great value worldwide. Inland water bodies in Lithuania (specifically the Neris River, the Nemunas River and the Curonian Lagoon) are near the site of the Belarusian NPP under construction and, for this reason, sediments and flooded soils from these sensitive areas were analysed for radiocesium and plutonium isotopes (macrophytes were analysed only for 137Cs) in 2011-2012. The 137Cs and 239+240Pu activity concentrations in bottom sediments from the Nemunas River, sampled in 1995-1996 and re-calculated to the year 2016, were compared with those of 2011-2012. The obtained activity of 137Cs in bottom sediments of the Nemunas River and Curonian Lagoon varied from 1 Bq/kg to 47.0 Bq/kg. The activity of 137Cs in the tested soils ranged from 5.3 B g/kg to 32.9 Bq/kg. The 239+240Pu activity in bottom sediments of the studied sampling sites varied between 0.016 and 0.34 Bq/kg and in flooded soils from 0.064 to 0.55 Bq/kg. The 238Pu activity values were very low or lower than the detection limit. The activity of 137Cs in macrophytes varied from values lower than the detection limit to 6 Bq/kg. A strong positive linear correlation for bottom sediments was calculated between: 239+240Pu and total organic carbon (TOC), r=0.86, p-value 0.01; 239+240Pu and silt, r= 0.80, pvalue 0.029; 137Cs and silt, r= 0.78, p-value 0.04; and 137Cs and TOC, r= 0.85, p-value 0.015. The similar peculiarities of 137Cs and 239+240Pu accumulation in bottom sediments and flooded soil allow us to assume that 137Cs can be used as a tracer for 239+240Pu in the initial stage of searching for radionuclide accumulation zones. A remaining impact of the Chernobyl fallout in average comprised: in the Lower Nemunas River and Curonian Lagoon sediments e 51%, in the Middle Nemunas River 90% and in the floodplains of the Nemunas River- 59%, while the provenance of plutonium in studied bottom sediments and flooded soil was the global fallout.4Scopus© Citations 3WOS© IF 2.263WOS© AIF 3.523Scopus© SNIP 1.408 Publication 137CS ir 40K akumuliacija ir pernaša sistemoje Nemuno upė–užliejamosios pievos–Kuršių marios[137Cs and 40K accumulation and distribution in the system Nemunas river – floodplain – Curonian lagoon]research article ;Montvydienė, Danguolė ;Marčiulionienė, Elena Danutė; ; ;Mažeika, JonasJefanova, OlgaVisuomenės sveikataTyrimo tikslas – nustatyti 137Cs ir 40K specifinį aktyvumą Nemuno žemupio ir centrinės Kuršių marių dalies dugno nuosėdose bei užliejamų pievų dirvožemyje, įvertinti 137Cs migraciją Nemuno žemupyje ir nustatyti galimas teršalų akumuliacines zonas. Tyrimo medžiaga ir metodai. 2011 ir 2012 m. Nemuno žemupyje, deltoje ir centrinėje Kuršių marių dalyje paimti 8 dugno nuosėdų ir 8 Nemuno užliejamų pievų dirvožemio ėminiai. Atlikta grunto granuliometrinė analizė, išmatuotas bendrosios organinės anglies kiekis, nustatytas 137Cs ir 40K savitasis aktyvumas. Rezultatai ir jų aptarimas. Nustatyta, kad Nemuno žemupio bei centrinės Kuršių marių dalies tirtose dugno nuosėdose daugeliu atvejų vyravo įvairaus dydžio smėlio frakcijos. Tarp tirtų Nemuno užliejamų pievų dirvožemių vyravo salpžemiai. Gauti rezultatai parodė, kad bendrosios organinės anglies kiekis ir 137Cs bei 40K savitasis aktyvumas nuosėdose mažėjant atstumui iki Nemuno įtekėjimo į Kuršių marias mažai keitėsi. Ta pati tendencija stebėta ir vertinant 137Cs savitąjį aktyvumą Nemuno užliejamų pievų dirvožemyje. Išvados. Nustatyta, kad geriausiomis akumuliacinėmis savybėmis pasižymėjo dugno nuosėdos, surinktos Krokų lankoje, Pakalnės įlankoje ir Kuršių mariose ties Nida, bei dirvožemis, paimtas iš pievos šalia Krokų lankos, todėl ateityje parenkant vietas teršalų akumuliacijos ir migracijos stebėsenai šios vietos vertintinos kaip galimas pasirinkimas.4 - research articleTiltas = The Bridge : journal of the British-Lithuanian society. London : British-Lithuanian Society, 2020, vol. 20, no. 2., p. 14-17
1 - research article
; Socialinis ugdymas. Socialinė pedagoginė pagalba = Social pedagogical aid. 2009, Nr. 8 (19), p. 72-82Straipsnyje nagrinėjama 14—18 metų savanorių saviugda nevyriausybinių organizacijų veikloje. Savanoris suprantamas kaip asmuo, laisva valia aukojantis savo laika, kitų žmonių labui, nesitikintis už tai atlyginimo, tačiau patiriantis dvasinę naudą, kuria dalijasi su bendruomene, bei prisiimantis atsakomybę už savo veiklą. Straipsnyje pristatomi atlikto tyrimo, kurio dalyviai — mokyklinio amžiaus savanoriai, aktyviai veikiantys socialinio pobūdžio nevyriausybinėse organizacijose, rezultatai. Aptariamos galimos jaunimo saviugdos formos nevyriausybinėse organizacijose, mokinių motyvacija saviugdai, veiksmingiausi saviugdą lemiantys veiksniai. Tyrimo rezultatai parodė, kad nevyriausybinės organizacijos suteikia gana platų spektrą galimybių saviugdai ir mokiniams yra patrauklios kaip saviraiškos, praktinių žinių ir įgūdžių šaltinis. Taip nevyriausybinės organizacijos papildo neformalaus švietimo sistemą.3 Publication 14–16 metų paauglių, atliekančių alternatyvią laisvės atėmimui bausmę, požiūris į pataisos inspekcijos pareigūnų jiems teikiamą pagalbą[The attitude of 14–16 year old adolescents, who are under their sentences alternative to the imprisonment, to the assistance provided to them by the officers of the correctional institution]research article; Tiltai : socialiniai mokslai. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2011, Nr. 3 (56)., p. 379-391Straipsnyje analizuojamas 14–16 metų paauglių, įvykdžiusių nusikalimus ir atliekančių alternatyvią laisvės atėmimui bausmę, požiūris į pataisos inspekcijos pareigūnų jiems teikiamą pagalbą. Išryškinamas šiuo metu Lietuvos pataisos inspekcijose atliekančių alternatyvią laisvės atėmimui bausmę 14–16 metų paauglių poreikis priimti pareigūnų pagalbą, jos pobūdis ir naudingumas paaugliams. Paauglių požiūrio į jiems teikiamą pagalbą tyrimas padeda numatyti jos veiksmingumo perspektyvą, siekiant humanizuoti Lietuvos baudžiamąją politiką.10 Publication 15-16 metų paauglių alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimo tendencijos ir prevencija Lietuvoje[Tendencies and prevention of use of alcohol, tobacco and other narcotics among 15-16 year old teenagers in Lithuania]research articleJaunųjų mokslininkų darbai. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2009, Nr. 1 (22)., p. 184-192Straipsnyje nagrinėjami Europos paauglių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tyrimo (ESPAD-07) Lietuvos duomenys. Šis tyrimas svarbus prevenciniam darbui organizuoti mokyklose, duomenų pagrindu formuoti strategines gaires ir numatyti prevencijos priemones valstybės lygiu. Analizuojant duomenis, straipsnyje atkreipiamas dėmesys į alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimo paplitimą, kaitą, tendencijas ir prevencinės veiklos kryptis. Mokyklose diegiama „Alkoholio tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa“, kuri nukreipia mokytojus ne žinių apie alkoholį, tabaką ir kitų narkotikų perteikimą, bet į gebėjimų, gyvenimo įgūdžių ugdymą ir nuostatų formavimą, remiasi formaliojo ir neformaliojo ugdymo derme, orientuojantis į šeimą, mokyklą, bendruomenę.1 4 Publication 15-19 metų amžiaus paauglių gyvensena ir sveikata: dienos režimo ypatumai[Lifestyle and health in teenagers aged 15 to 19 years: focus on daily routine]research article; ; Sveikatos mokslai. Vilnius, 2016, t. 26, Nr. 6., p. 90-93Vaikų ir paauglių dienos režimas yra svarbus sveikatos veiksnys intensyvaus brendimo ir mokymosi mokykloje laikotarpiu. Gebėjimas teisingai pasirinkti veiklos ir poilsio kaitos būdus sąlygoja vaikų ir paauglių protinį darbingumą ir sveikatą. Paaugliai dažnai vis dar nesugeba tinkamai apskaičiuoti savo jėgų, galimybių ir laiko, o tai susiję su neįsisąmoninta dienotvarkės svarba. Tyrimo tikslas buvo analizuoti 15-19 metų amžiaus paauglių gyvenseną ir sveikatą, pagrindinį dėmesį skiriant dienos režimo ypatumams. Tyrimo metu atlikta apklausa raštu. Tirti Vakarų Lietuvos regiono devynių bendrojo ugdymo mokyklų 410 mokinių. Tiriamųjų amžius - 15-19 metų. Tyrimo rezultatai parodė, kad kasdien tinkamo dienos režimo laikosi kas dešimtas 15-19 metų amžiaus paauglys. Dienotvarkės laikymasis berniukų ir mergaičių grupėse statistiškai nesiskiria. Kasdien pusryčiauja apie pusė paauglių. Dauguma paauglių ruošia pamokas nepailsėję. Mažiau negu pusė berniukų ir apie pusė mergaičių namų darbus ruošia ne ką tik grįžę iš mokyklos, bet pavalgę pietus ir pailsėję po pamokų mokykloje. Mergaitės laikosi tinkamesnio dienos režimo, negu berniukai. Mažiau negu penktadalis mergaičių ir penktadalis berniukų darbo dienomis miegojo bent 8 val. per parą. Mokslininkų siūlomų miego rekomendacijų (9-10 val. miego per parą) laikėsi tik dešimtadalis 15-19 metų amžiaus berniukų ir dar mažiau mergaičių. Savaitgaliais 9 ir daugiau valandų per parą miegojo arti pusės tirtų mergaičių ir berniukų. Tyrimas parodė, kad paaugliai per mažai ilsisi, eina per vėlai miegoti ir per mažai miega darbo dienomis. [...]11