ETD Search Results

Now showing 1 - 10 of 11
  • ETD
    Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų vidinės darnos ir profesinės gyvenimo kokybės sąsajos
    [Relationship between sense of coherence and professional quality of life among anesthesia and intensive care nurses]
    master thesis
    Venckauskytė, Gintarė
    2022-01-04
    Slaugytojai yra didžiausia sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų grupė, kurie turi turėti gerą profesinę gyvenimo kokybę, kad galėtų teikti kokybišką, į pacientus orientuota sveikatos priežiūrą. Slaugytojų profesijai būdinga įtempta darbinė aplinka, kuri didina psichinę ir emocinę naštą, dėl šios priežasties slaugytojų vidinės darnos jausmas turi būti pakankamai stiprus, kad galėtų tai valdyti. Vidinė darna – tai subjektyvus vidinės bei išorinės sveikatos vertinimas. Pastebima, kad Pasaulyje yra nedaug tyrimų, kuriuose analizuojama slaugytojų vidinės darnos ir profesinės gyvenimo kokybės sąsajos, o Lietuvos mokslų bazėse pavyko rasti tik kelis panašaus pobūdžio tyrimus. Tyrimo tikslas – išanalizuoti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų vidinės darnos ir profesinės gyvenimo kokybės sąsajas. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas. Naudotas instrumentas – klausimynas. Tyrimui buvo naudoti slaugytojų profesinės gyvenimo kokybės (Quality of Nursing Work Life - QNWL) ir Vidinės darnos (Sense of Coherence Scale - SOC-13) klausimynai. Imtį sudarė – 240 respondentų. Aprašomoji duomenų analizė atlikta statistiniu programų paketu „SPSS 22.0.0.0 for Windows“. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Tyrimu nustatyta, kad anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų vidinė darna visose komponentuose yra pakankamai aukšta. Iš trijų poskalių aukščiausiai slaugytojai vertino prasmingumą, žemiausiai valdymą. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų bendra profesinė gyvenimo kokybė – aukšto lygio. Pastebėta, kad iš keturių profesinę gyvenimo kokybę sudarančių sričių slaugytojai geriausiai vertino darbo aplinką, prasčiausiai – darbo pasaulį. Palyginus duomenis nustatyta, kad anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų geresnė profesinė gyvenimo kokybė susijusi su aukštesne vidine darna ir ypač su didesniu valdymo ir prasmingumo suvokimu. Rezultatai parodė, kad slaugytojų geresnė bendra profesinė gyvenimo kokybė teigiamai susijusi su aukštesne vidine darna, didesniu prasmingumo ir valdymo suvokimu nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, šeimyninės padėties, darbo stažo ir vietos. Tačiau pastebėti statistiniai skirtumai pagal respondentų lytį. Statistiškai reikšmingi teigiami ryšiai su profesine gyvenimo kokybe ir visomis jos sritimis nustatyti tik moterų grupėje, vyrų grupėje statistiškai reikšmingų ryšių nenustatyta. Išvada. Nustatyta, kad yra sąsajos tarp anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų aukštesnės vidinės darnos ir geresnės profesinės gyvenimo kokybės.
  • ETD
    Nacionalinio saugumo genderizacija politinio feminizmo diskurse
    [Gender mainstreaming of national security in the discourse of political feminism]
    master thesis
    Gužauskaitė, Kamilė
    2022-01-12
    Siekiant užtikrinti pilnavertį nacionalinį saugumą, neužtenka garantuoti vien tik valstybės nacionalinį saugumą – turėtų būti užtikrintas ir visos visuomenės sluoksnių saugumas bei jų gerovė. Norint garantuoti pilnavertį nacionalinį saugumą, pirmiausia turėtų būti užtikrinta lyčių lygybė visose srityse: tiek socialinėje, karinėje, ekonominėje ir politinėje srityse. Feminizmo ideologija kaip tik deklaruoja žmogaus teisių, lyčių lygybės idėjas ir suteikia universalesnę saugumo sampratą. Ji ne tik užtikrina valstybės nacionalinį saugumą, bet ir įgyvendina ekonominį valstybės augimą, pažangą, realizuoja gerovės valstybės vaizdinį bei plėtoja demokratinės kultūros, ir tolerancijos idėjas. Svarbu garantuoti išorinį valstybės saugumą, tačiau verta atsižvelgti ir į vidinio valstybės saugumo užtikrinimą. Vidinio saugumo – visuomenės sluoksnių poreikių patenkinimas ir jos gerovė lemia vieningos, stabilios visuomenės egzistavimą, kuri, esant reikalui, gali atsilaikyti, būti atspari prieš grėsmes nacionaliniam saugumui. Magistro darbą sudaro įvadas, trys dėstymo skyriai, išvados ir literatūros sąrašas. Darbo tikslas – Nacionalinio saugumo sąsajų ir įtakų su genderine – feministine teorija artikuliacija, ir konceptualizacija bei lyčių lygybės pozityvių vertybių dalykinės, ir funkcinės paskirties išryškinimas, konkretizacija, ir įgyvendinimas Lietuvos viešojo saugumo politikoje. Tyrimo metodika. Pirmajame skyriuje nagrinėjama feministinių idėjų sklaida ir jų problemos, remiantis analitiniu, aprašomuoju, istoriniu bei sisteminiu metodais. Antrajame skyriuje nušviečiamos nacionalinio saugumo ir feminizmo sąveikos, remiantis struktūriniu, funkciniu, hermeneutiniu saugumo, kaip vieno iš lyčių lygybės uždaviniu bei interpretaciniu, kritiniu, ir projektavimo metodais. Trečiajame skyriuje konkretizuojami lyčių lygybės klausimai Lietuvos nacionalinio saugumo kontekste, remiantis lyginamuoju modeliavimo bei politinio prognozavimo metodais. Išvada. Pilnavertis nacionalinis saugumas negalimas, jeigu nėra užtikrinama lyčių lygybė. Garantavus lyčių lygybę, galima visuomenės harmonija, jos stabilumas, saugumas, demokratinės kultūros plėtojimas, socialinė modernizacija ir gerovės valstybės egzistavimas bei jos ekonominis pažangumas.
      1
  • ETD
    Slaugytojų suvokimas apie komandinį darbą slaugant COVID-19 liga sergančius pacientus
    [Nurses‘ perception of teamwork in the care of patients with COVID-19]
    master thesis
    Genutienė, Gitana
    2022-01-04
    Kol SARS-CoV-2-koronaviruso-2 sukelta pandemija yra pavojinga ir toliau plinta komandinis darbas yra ypač svarbus ne tik į sveikatos priežiūros įstaigas patekusiems pacientams, bet ir patiems medicinos darbuotojams, kas šiuo darbu ir stengiamasi parodyti. Užtikrinant kokybiškas slaugos paslaugas svarbu nustatyti slaugytojo suvokimą kas tai yra komandinis darbas, kokia jo reikšmė ir kaip jis pasireiškia slaugant COVID-19 liga sergančius pacientus. Tyrimo tikslas – įvertinti slaugytojų suvokimą apie komandinį darbą slaugant COVID-19 liga sergančius pacientus. Tyrimo metodika. Atlikta mokslinės literatūros analizė, jungiant kombinuotą kiekybinio tyrimo metodą – anketavimą (stacionaro slaugytojų anoniminė apklausa raštu) ir kokybinio tyrimo metodą – interviu (stacionaro slaugytojams skirtas pusiau – standartizuotas atviro tipo klausimų klausimynas). Naudojama mišrių metodų strategiją (trianguliaciją), buvo atliktas aklas tyrimas. Imtį sudaro 164 slaugytojai kiekybiniame tyrime, 5 slaugytojai kokybiniame tyrime. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad dauguma tyrime dalyvavusių slaugytojų komandinio darbo poreikį jaučiantys dažnai ar visada. Paaiškėjo, kad stacionare dirbantys slaugytojai komandinį darbą suvokia kaip galimybę užimti lyderio poziciją, nustatyti bei stengtis įgyvendinti bendrus tikslus, prisiimti atsakomybę, paskirstyti vaidmenis komandos nariams bei įvertinti jų pastangas. Gauti rezultatai rodo, jog komandinis darbas pasireiškia per tam tikrus slaugytojo vaidmenis, kurie išskiriami kaip vadovavimo, komunikavimo, tyrinėtojo ir stebėtojo bei bendradarbiavimo funkcijos. Tačiau slaugytojų nuomone tokios problemos kaip atgalinio ryšio nebuvimas, darbo tikslų ir uždavinių neapibrėžtumas, informacijos nesidalijimas, netinkamai sprendžiami konfliktai, trukdo efektyvų darbą komandoje. Slaugytojų amžius ir išsilavinimas turėjo reikšmingos įtakos komandinio darbo suvokimui, tačiau darbinė patirtis jį reikšmingai didino. Respondentų nuomone, naujų įgūdžių jie įgytų kursuose, seminaruose ir konferencijose. Išvada. Turima darbinė patirtis didina slaugytojų suvokimą apie komandinį darbą slaugant COVID-19 sergančius pacientus kaip svarbią slaugos proceso dalį.
  • ETD
    Ikimokyklinio ugdymo turinio valdymas Darnaus vystymosi strategijos aspektu
    [Management of pre-school education content in the aspect of the strategy of sustainable development]
    master thesis
    Giedrytė, Marija
    2022-06-01
    Magistro darbe analizuojamas ikimokyklinio ugdymo turinio valdymas darnaus vystymosi strategijos aspektu. Išanalizuotos formalaus ir neformalaus ugdymo sąveikos, ugdymo turinio planavimas, atsižvelgiant į ugdomųjų gebėjimus, poreikius, suinteresuotųjų šalių bei visuomenės lūkesčius. Mokslinės literatūros apžvalgos metu išskirti pagrindiniai veiksniai, lemiantys efektyvų ir sėkmingą ugdymo turinio planavimą, grįsta darnios strategijos aspektais: bendradarbiavimas, finansinis skatinimas, pritaikytos priemonės, asistentų ir kitų įstaigų pagalba. Atlikus mokslinės literatūros apžvalgą ir ją apibendrinus, atliekamas empirinis tyrimas, kokybinis metodas – pusiau struktūrizuotas interviu su Lietuvoje ir užsienyje dirbančiais pedagogais, kuriuo siekiama įvertinti Lietuvos ir užsienio pedagogų ugdymo turinio planavimą ir darnaus vystymosi sąsajas. Apibendrinus gautus tyrimo rezultatus nustatyta, kad ugdymo turinio planavimas darnaus vystymosi strategijos aspektu ir jos svarba yra suprantama tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dirbančių pedagogų, tačiau praktikoje susiduriama su iššūkiais. Norėdami įgyvendinti darnias ugdymosi programas, pedagogai susiduria su panašiais iššūkiais: laiko stoka, profesinis perdegimas, pagalbos trūkumas, kritika, biurokratija, finansinių resursų trūkumas. Nepaisant, pedagogai turi galimybes ir sąlygas plėsti savo žinias lokaliu ir tarptautiniu mastu, gauti reikiamas konsultacijas iš atsakingų įstaigų, kreiptis pagalbos į kolegas, dalintis patirtimi, įgyti naujų gebėjimų, kelti kvalifikaciją, ar reikalui esant persikvalifikuoti tam, kad galėtų taikyti inovatyvias programas, kuriose prisitaikoma prie visų ugdomųjų ir taip skatinti visuomenės progresyvumą. Analizuojami atvejai įrodo, kad užtikrinant darnų vystymąsi švietime yra taikomos kelios pagrindinės programos: ,,Kimochi“, ,,Zippio“, ,,Montessori“ praktika. Pasirūpinta priemonėmis kurios naudojamos ugdymo turinio planavimui, kurios įvertinamos kaip geros ir kokybiškos. Tyrimo objektas – pedagogų požiūris į ugdymo turinio valdymą Darnaus vystymosi strategijos aspektu. Tyrimo tikslas – ištirti pedagogų nuomonę į ugdymo turinio valdymą Darnaus vystymosi koncepcijos apsektu.
  • ETD
    Inovacinių kompetencijų vaidmuo ketvirtosios pramonės revoliucijos metu
    [The role of innovative competencies during the Fourth Industrial Revolution]
    master thesis
    Stubraitė, Laura
    2020-06-03
    Vykstant ketvirtajai pramonės revoliucijai pramonė pradeda vykdyti esminius pakeitimus savo darbo organizavime. Diegiant naujas technologijas, inovacijas susiduriama su inovatyvių, kompetentingų darbuotojų trūkumu, kas lėtina įmonių veiklą, didina broką ir pan. Mokslinio darbo tikslas siekė empiriškai išstudijavus inovacinių kompetencijų vaidmens esmines problemas ketvirtosios pramonės revoliucijos metu sudaryti inovacinių kompetencijų ugdymo modelį našesnei organizacijų veiklai bei galimus scenarijus. Atliktas kokybinis tyrimas, giluminio interviu metodu patvirtino faktą, jog įmonės jau susiduria su minima problema. Pateiktas inovacinių kompetencijų ugdymo planas bei galimų veiksmų scenarijus suteikia galimybę mokslinio darbo praktinam pritaikymui.
  • ETD
    Personalo veiklos organizavimo ir pasitenkinimą darbu Covid-19 pandemijos laikotarpiu veiksnių sąsajos
    [The factors interfaces between organization of staff activities and job satisfaction during the Covid-19 pandemic]
    master thesis
    Katinauskienė, Kristina
    2022-05-24
    Tyrimo tikslas – teoriškai išanalizuoti ir empiriškai atskleisti sveikatos priežiūros įstaigų personalo veiklos organizavimo ir pasitenkinimą darbu Covid-19 pandemijos metu veiksnių sąsajas. Tyrimo metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa raštu, naudotas instrumentas – klausimynas. Tyrimo imtis – 380 respondentų, t.y. darbuotojai, kurie dirbo Covid-19 pandemijos laikotarpiu. Statistinei analizei rinkti tyrimo duomenys apdoroti taikant šias programas: „Microsoft 69 Office Excel 2016“ ir SPSS (Special Package for Social Sciences) statistinio paketo socialiniams mokslams 20.0 versiją. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Sveikatos priežiūros įstaigų personalas Covid-19 pandemijos metu dauguma atvejų patiria neigiamus jausmus, tokius kaip stresas, įtampa, nuovargis dėl griežtesnių asmens apsaugos reikalavimų, padidėjusių darbo reikalavimų, padidėjusio darbo krūvio bei judėjimo suvaržymų. Neigiamų emocijų šaltiniais darbe tampa padidėję reikalavimai iš administracijos. Vertinant veiksnius, lengvinančius patiriamų neigiamų emocijų naštą, kaip neigiamų emocijų naštą galintys efektyviausiai palengvinti, labiausiai išryškėjo didesnis atlyginimas, vadovybės palaikymas, pacientų supratingumas, artimųjų palaikymas bei mažesnis darbo krūvis. Vertinant sveikatos priežiūros įstaigų personalo pasitenkinimą Covid-19 pandemijos metu, dauguma jų bendrąja prasme yra patenkinti savo darbu. Išvados. Sveikatos priežiūros kokybės vertinimas, personalo valdymas, įstaigos vadovo vaidmuo, įstaigos valdymas ir veikla yra reikšmingi komponentai personalo veiklos organizavimo procese. Nors dauguma sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų bendrąją prasme yra patenkinti savo darbu, daugiau nei pusė jų pateikia pasitenkinimo darbu Covid-19 pandemijos laikotarpiu pablogėjimą dėl streso, neadekvataus darbo krūvio, nesaugios aplinkos, darbo ir asmeninio gyvenimo disbalanso bei darbo grafiko. Tiriamieji, kurių pasitenkinimas darbu Covid-19 pandemijos laikotarpiu pablogėjo, nurodė, jog Covid-19 pandemija paveikė jų darbo stilių, gebėjimą atlikti darbus iki galo bei darbo sėkmę.
      14
  • ETD
    Tėvų, auginančių vaikus su autizmo spektro sutrikimu, patirtis
    [Experience of parents raising children with autism spectrum disorder]
    master thesis
    Šemetienė, Milda
    2022-05-25
    Kiekviena šeima ir jos patirtis yra unikali, o ypatingai, jei toje šeimoje yra vaikas ar vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą (toliau – ASS). ASS – daugelį specialistų, mokslininkų, tyrėjų dominanti sritis, nes minėtas sutrikimas itin įvairiapusiškas, savitas. Tačiau vis dar stebimas kokybinių tyrimų, orientuotų į Lietuvos tėvų, auginančių ASS turinčius vaikus, patirtis, trūkumas. Nors ypatingo vaiko tėvai susiduria su nuolatinėmis problemomis, gyvenimo iššūkiais, sunkumais, tačiau dažniausiai išskirtinis dėmesys skiriamas vaikui, o ne tėvam, jų išgyvenimams. Todėl šio magistro darbo tikslas – atskleisti abiejų tėvų, auginančių vaiką su autizmo spektro sutrikimu, patirtį. Šiam tyrimui pasirinktas kokybinis tyrimo metodas – teminė analizė (Braun & Clarke, 2006) ir duomenų rinkimui naudotas pusiau struktūruotas interviu. Tyrime dalyvavo 4 šeimos – mama ir tėtis (8 tyrimo dalyviai), kurių amžius svyravo nuo 32 m. iki 44 m. Išanalizavus duomenis, išskirtos tokios pagrindinės penkios temos: tėvų išgyvenimai iki diagnozės ir ją sužinojus; jausmų kaita vaiko kitoniškumo priėmimo stadijose; šeimos santykiai vaiko negalės fone; bandymai laviruoti tarp ribotumų ir laisvės; iššūkiai socialinėje aplinkoje ir resursų paieška. Darbe aptariamos abiejų tėvų patirtys, kurios atskleidžia psichologinius, emocinius sunkumus priimant vaiko negalės faktą, apribotus socialinius ryšius ir visuomeninį gyvenimą, juos lydinčius iššūkius, šeimų stigmatizavimą bei gebėjimą papildyti savo vidinius resursus. Tyrimas svarbus, nes tyrimo dalyvių pasakojimai iškėlė mažai nagrinėtas temas, kurios pritaikomos Lietuvos kontekste. Šie rezultatai gali būti naudingi psichologams, socialiniams darbuotojams ar kitiems specialistams, kurie dirba su šeimomis auginančiomis vaiką/vaikus su autizmo spektro sutrikimu. Šis tyrimas skatina atsižvelgti ne tik į pagalbos poreikį ypatingiems vaikams, bet ir jų tėvams.
      1
  • ETD
    Individualaus namo energetinės salos su integruotais atsinaujinančiais šaltiniais režimų skaitinis tyrimas
    [Numerical study of the regimes of an individual house energy island with integrated renewable energy sources]
    master thesis
    Samušis, Dominykas
    2022-01-14
    Baigiamajame magistro darbe buvo sukurtas matematinis hibridinės energijos sistemos modelis, susidedantis iš vėjo, saulės elektrinių ir energijos kaupimui naudojamų baterijų. Analitinėje dalyje buvo apžvelgti matematiniam modeliui reikalingi komponentai: vėjo elektrinės, saulės elektrinės, jų tipai, paskirtis, apsaugos bei įvairūs energijos kaupimo būdai. Taip pat šiame skyriuje buvo apžvelgti elektros energetikos sistemų tipai ir skirtingi režimai. Baigiamo darbo modeliavimo skyriuje buvo išanalizuotos oro sąlygos, darančios tiesioginę įtaką hibridinės sistemos veikimui. Toliau skyriuje buvo nustatyti gyvenamojo namo elektros poreikiai, kuriuos turi užtikrinti modeliuojama sistema. Buvo sukurti įvairių konfigūracijų matematiniai vėjo, saulės elektrinių ir baterijų modeliai, pagal kuriuos buvo apskaičiuota sistemos generuojama galia visų metų laikotarpiu. Buvo atlikta rezultatų analizė ir aptariami gauti rezultatai, pateiktos išvados.
  • ETD
    Jaunos šeimos pasirengimas tėvystei ir vaikų ugdymui
    [Young family's preparation for parenthood and education of children]
    master thesis
    Vielavičienė, Raimonda
    2022-06-06
    Siekiant stiprinti jaunos šeimos pasirengimą tėvystei ir vaikų ugdymui šeimoje, šio tyrimo kontekste buvo aktualu giliau išanalizuoti jaunų žmonių pasirengimą santuokai ir gyvenimui šeimoje, tėvystei, šeimos sampratą dabarties visuomenėje, pasirengimą ugdyti vaikus. Šio darbo mokslinė problema grindžiama probleminiu klausimu – kaip šiuolaikinė jauna šeima turėtų būti pasirengusi būsimai tėvystei ir vaikų ugdymui šeimoje? Darbo tikslas – atskleisti jaunų šeimų pasirengimą tėvystei ir vaikų ugdymui. Realizuojant tikslą, šiame darbe išanalizuoti esminiai teoriniai jaunos šeimos, jaunos santuokos, pasirengimo tėvystei ir vaikų ugdymui ypatumai. Empirinio tyrimo metu analizuota jaunų žmonių požiūris į šeimą ir tėvystę, pasirengimo tėvystei prielaidos ir sąlygos bei tėvystės iššūkiai ir jų realizavimo galimybės respondentų požiūriu. Tiriant jaunų šeimų požiūrį į pasirengimą tėvystei bei vaikų ugdymą paaiškėjo, kad ne visi jauni žmonės šeiminiame gyvenime akcentuoja vaikus, kaip prioritetą. Ši pozicija reikšmingesnė brandesniems tėvams. Taip pat pakankamai nemaža dalis respondentų vaikų atsiradimo neplanavo ar net neketina planuoti. Galima daryti prielaidą, kad jaunos šeimos neplanuoja tėvystės tuomet, kai susiduria su sunkumais - intensyvus gyvenimo ritmas, dėl kurio sunku suderinti karjeros ir šeiminio gyvenimo veiklas, susiduriama su finansiniais sunkumais. Statistinė tyrimo duomenų analizė taip pat atskleidė, kad jaunesnio amžiaus respondentams kyla gerokai daugiau sunkumų ir iššūkių, nei brandesnei tyrimo dalyvių grupei. Pastebėta, kad dažnu atveju tėvystė respondentams siejasi ir su tam tikrais iššūkiais, todėl dauguma tyrimo dalyvių nesijaučia tvirtai pasirengę tėvystei. Jauni tėvai susiduria su psichologiniais ir emociniais bei socialiniais iššūkiais, susijusiais su vaikų auginimu, to pasekoje pastebėtas poveikis jaunų tėvų kantrybei. Nustatyta, kad kuo brandesnio amžiaus tėvai tampa, tuo lengviau jiems suprasti vaikų interesus ir ugdyti tinkamais metodais, daroma mažiau klaidų. Daugumai tyrimo dalyvių šeima ir tėvystė siejasi tiesiog su bendryste, tačiau šiandieninėje jaunoje šeimoje ta bendrystė yra nevaržanti asmeninės laisvės ir savirealizacijos. Galima pasidžiaugti, kad didelė dalis tyrimo dalyvių supranta pasirengimo tėvystei svarbą, kuri traktuojama su gebėjimu tenkinti visapusiškus vaiko poreikius. Tokia empirinių duomenų analizė parodė, jog jaunų tėvų amžius vėlgi yra glaudžiai susijęs su jaunų tėvų šeimos ir tėvystės samprata, pasirengimo tėvystei prielaidomis ir sąlygomis bei tėvystės iššūkiais ir jų realizavimo galimybėmis jaunoje šeimoje.
  • ETD
    Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų kokybės vertinimas pacientų požiūriu, COVID -19 pandemijos kontekste
    [Quality assessment of primary health care services from the perspective of patients in the context of the Covid 19 pandemic]
    master thesis
    Juškienė, Rima
    2022-05-24
    Magistriniame darbe analizuojama pirminės priežiūros paslaugų kokybė COVID-19 pandemijos kontekste. Nuo paslaugų kokybės lygio priklauso ne tik tos įstaigos pacientų pasitenkinimas, bet ir jos konkurencinis pranašumas ir tai svarbus veiksnys, vertinant kokybę bei nenuviliant savo pacientų. Pacientų pasitenkinimas – sveikatos paslaugų kokybės rodiklis. Tyrimo tikslas- įvertinti pacientų požiūrį į pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamas paslaugas, COVID-19 pandemijos kontekste. Tyrimo metodika. Siekiant ištirti teikiamų paslaugų kokybę pirminėje sveikatos priežiūros įstaigose buvo organizuotas kiekybinis tyrimas. Taikytas statistinis duomenų apdorojimas ir turinio analizės metodai. Imtį sudarė 321 respondentas. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimas vyko 2021-11-20 iki 2022-01-31. Tyrimo rezultatai. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog miestelyje ar kaime ir mieste gyvenantys respondentai palankiau nei didmiestyje gyvenantys respondentai vertina paslaugas teikiamas COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Daugiau nei pusė respondentų mano, jog PSPC darbo organizavimas COVID-19 pandemijos laikotarpiu pasikeitė į blogesnę pusę, tik apie trečdalis mano, jog į geresnę pusę. Nuomonių skirtumams įtakos turi respondentų gyvenamoji vieta, tai, kokiame mieste yra jų lankomas PSPC, bei kiek metų jie lanko PSPC. Taigi, apie du trečdaliai respondentų, lankančių PSPC ne daugiau nei 10 metų, gyvenantys didmiestyje bei lankantys didmiesčio PSPC nurodė, jog PSPC darbo organizavimas COVID-19 pandemijos laikotarpiu pasikeitė į blogesnę pusę. Išvada. Atlikto tyrimo, apie sveikatos priežiūros centro teikiamų paslaugų kokybę COVID-19 pandemijos laikotarpio kontekste, pagal gautus rezultatus galima išskirti šias tendencijas, jog daugiau nei pusė respondentų mano, jog PSPC darbo organizavimas COVID-19 pandemijos laikotarpiu pasikeitė į blogesnę pusę. Tačiau iš esmės, respondentai teigiamai vertina PSPC teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų techninę, funkcinę kokybę, yra patenkinti PSPC teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis bei teikiamomis paslaugomis COVID-19 pandemijos laikotarpiu. PSPC suteiktų paslaugų bei suteiktų nuotolinių būdu konsultacijų šiame laikotarpyje vertinimas pakankamai aukštas.
      3