ETD Search Results

Now showing 1 - 10 of 17
  • ETD
    Pedagogų nuotolinio darbo pirmojo ir antrojo COVID-19 karantino metu išgyvenimų analizė
    [Teachers‘ experiance with distance teaching during the first and second COVID-19 quarantine]
    master thesis
    Globys, Renatas
    2022-05-25
    Teorinės literatūros analize bei kokybinio tyrimo pagalba buvo siekiama atskleisti ir suprasti pedagogų išgyvenimus, patirtus dėl nuotolinio darbo COVID-19 pandemijos metu paskelbtų pirmojo ir antrojo karantino. Šis tikslas įgyvendintas atlikus pusiau struktūruotą interviu bei apklausus 12 pedagogų. Analizuojant pedagogų išgyvenimus pirmojo karantino metu išskirtos devynios temos – emocinių išgyvenimų, darbo proceso, santykių, nuotolinio darbo privalumų ir trūkumų, sėkmingo pedagogo funkcijų įgyvendinimo bei sunkumų ir pagalbos pakankamumo bei trūkumo temų analizė. Nuotolinį darbą šio karantino metu pedagogai apibendrino neigiamą emocinį atspalvį turinčiais vaizdiniais/metaforomis. Pedagogų išgyvenimai antrojo karantino metu atskleisti išskyrus šešias temas, atspindinčias emocinių išgyvenimų, darbo proceso, poveikio pedagogui, darbo/mokymo/si, pagalbos pakankamumo ir trūkumo ypatumus. Patirtis apibendrinta emocinius išgyvenimus ir proceso įvaldymą atspindinčiais vaizdiniais. Patirčių ir išgyvenimų palyginimą nuotolinio darbo pirmojo ir antrojo karantino metu padėjo suprasti trijų temų – teigiamų, neigiamų pokyčių ir jų nebuvimo, išskyrimas. Papildomos bei proceso apibendrinimo įžvalgos tarpusavio santykių bei mokymo/si proceso temų analizę.
  • ETD
    Jaunų suaugusiųjų fonologinio supratimo, skaitymo įgūdžių ir skaitymo motyvacijos sąsajos
    [The relationships between phonological awareness, reading skills and reading motivation among young adults]
    master thesis
    Platakytė, Greta
    2022-05-25
    Šio darbo tikslas: atskleisti jaunų suaugusiųjų fonologinio supratimo, skaitymo įgūdžių, ir skaitymo motyvacijos sąsajas. Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 18-29 metų amžiaus (M - 22,18; SD - 4,172), 58 moterys ir 45 vyrai. Įvertinimo būdai. Siekiant įvertinti fonologinį supratimą naudojama dviejų žodžių, esančių poroje, pirmų garsų sukeitimo užduotis, skaitymo įgūdžių vertinimui – prasmingų ir neprasmingų žodžių skaitymo užduotys. Skaitymo motyvacijos vertinimui – Suaugusių skaitymo motyvacijos skalė (angl. Adult Reading Motivation Scale, Schutte, N. S, & Malouff, J. M. 2007). Tyrimo uždaviniams atskleisti naudoti Mann-Whitney U, T- test kriterijai ir Spearmano koreliacijos koeficientas, daugialypė regresinė analizė. Tyrimo rezultatai atskleidė: Esant greitesniam fonologinio supratimo apdorojimui, mažėja skaitymo motyvacija ir skaitymo veiksmingumas. Taip pat, didėjant teisingai atliekamų dviejų žodžių, esančių poroje, pirmų garsų sukeitimų didėja perskaitomų per minutė prasmingų / neprasmingų žodžių per minutę, didėja ir teisingai perskaitomų prasmingų ir neprasmingų žodžių vidurkis per minutę. Moterims greičiau atliekant fonologinio supratimo apdorojimą, didėja jų skaitymo motyvacija ir skaitymo veiksmingumas. O jaunų suaugusiųjų moterų esant geresniems moterų skaitymo įgūdžiams mažėja skaitymo motyvacija ir atvirkščiai, esant aukštesnei skaitymo motyvacija, skaitymo įgūdžiai buvo įvertinti prasčiau. Taip pat atskleista, kad moterų turinčių geresnį fonologinį supratimą skaitymo įgūdžiai įvertinti prasčiau, ir atvirkščiai. Šio tyrimo rezultatai atskleidė labai silpnus arba silpnus koreliacinius ryšius. Fonologinio supratimo ir jo apdorojimo greičio prognostinė reikšmė skaitymo įgūdžiams ir skaitymo motyvacijai nenustatyta. Atskleistas vienas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp tyrime dalyvavusių jaunų suaugusių vyrų ir moterų, vyrai turi lėtesnį fonologinio supratimo apdorojimo greitį nei moterys.
  • ETD
    Vidutinio amžiaus žmonių gyvenimo prasmės patyrimas
    [Experiencing the meaning of life in middle-aged people]
    master thesis
    Vaišvilienė, Edita
    2021-05-24
    Tyrimo tikslas: atskleisti vidutinio amžiaus žmonių gyvenimo prasmės patyrimo ypatumus. Tyrimui atlikti buvo panaudotas kokybinis metodas. Atlikus interpretacinę fenomenologinę analizę, buvo išskirtos penkios metatemos, atspindinčios tyrimo dalyvių gyvenimo prasmės patyrimo aspektus: aš ir pasaulis; gyvenimo prasmės paieška; aš ir mano šeima; prasmės patyrimas veikloje bei aš ir kiti. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dalyviai išgyvena gyvenimo prasmę, gilindamiesi į save ir patirdami malonumą, būdami vienumoje, suvokdami savo gyvenimo ir pašaukimo unikalumą. Tyrimo dalyviai aktyviai ieško gyvenimo prasmės, siekdami žinių studijų metu ar santykyje su aukščiausia jėga. Beprasmybės jausmą tyrimo dalyviai išgyvena santykių su partneriu krizėje, o prasmę – patirdami harmoningus santykius su partneriu, rūpindamiesi vaikų poreikiais, patirdami besąlygišką meilę vaikams. Tyrimo dalyviai išgyvena prasmę, dirbdami mėgstamą darbą, o beprasmybę patiria negalėdami sekti savo pašaukimu. Dalyviai išgyvena prasmę bendraudami su žmonėmis, o beprasmybę patiria nusivylę socialiniais santykiais.
      3
  • ETD
    Psichologų, dirbančių švietimo sistemoje, perdegimo, pasitenkinimo darbu ir profesinio rūpinimosi savimi sąsajos su kai kuriais sociodemografiniais rodikliais
    [Interactions between burning, work satisfaction and professional care of psychologists working in the education system with certain sociodemographic indicators]
    master thesis
    Rupšienė, Džiuginta
    2021-05-27
    Tyrimo metu buvo siekta atskleisti atskleisti psichologų, dirbančių švietimo sistemoje, profesinio perdegimo, pasitenkinimo darbu ir profesinio rūpinimosi savimi sąsajas. Buvo apklausti Lietuvos švietimo sistemoje dirbantys psichologų grupė nuo 24 iki 66 metų bei atlikta anketinė apklausa. Buvo naudota Bergeno perdegimo aprašas (BBI-9), Perdegimo klinikinio potipio klausimynas (BCSQ-36), Pasitenkinimo darbu klausimynas ir (JSS) Profesinio rūpinimosi savimi skalė (PSCS). Tiriant perdegimą buvo nustatyta, kad psichologai, kurių darbo stažas nuo 8 iki 20 metų ir kurie turi 40 ir daugiau kontaktinių valandų per savaitę pasižymi patiriamu perdegimo jausmu, išsekimu darbe, o pastarieji darbe yra labiausiai patenkinti vadovavimu. Psichologai, kurie šioje specialybėje dirba 21 arba daugiau metų labiausiai jaučia pasitenkinimą darbu dėl bendradarbių ir dėl komunikacijos su kolegomis darbe. Įvairiose tarnybose dirbantys psichologai patenkinti savo bendradarbiais, dirbantys trijose darbovietėse yra labiau patenkinti jų darbo organizavimu. Psichologų, uždirbančių daugiau nei tūkstantį eurų ir daugiau per mėnesį ir psichologai, dirbantys didesniu nei vienas etatu, labiausiai yra patenkinti darbo užmokesčio dydžiu. Lopšeliuose-darželiuose, įvairiose mokyklose dirbantys ir dirbantys vienoje darbovietėje labiau dažniau taiko kasdienės pusiausvyros profesinio rūpinimosi savimi strategijas. Psichologams, dirbantiems daugiau nei vienu etatu, yra būdinga dažniau rūpintis savimi profesinės paramos atžvilgiu. Šiame tyrime buvo nustatytos statistiškai reikšmingos teigiamos koreliacijos tarp perdegimo emocinių ir elgesio komponentų (išsekimo darbe, cinizmas darbo prasmės atžvilgiu, nepakankamumo darbe jausmo) ir perdegimo tipų (fanatiškas, nepakankamų iššūkių ir iškankintas). Buvo rastos statistiškai reikšmingos neigiamos vidutinio stiprumo koreliacijos tarp perdegimo emocinių ir elgesio komponentų (išsekimo darbe, cinizmas darbo prasmės atžvilgiu, nepakankamumo darbe jausmo) tarp pasitenkinimo darbu sričių (darbo organizavimu, darbo pobūdžiu, ryšiai darbe (komunikacija)) ir Bendru pasitenkinimu darbu. Buvo rastos statistiškai reikšmingos neigiamos labai silpnos ir silpnos koreliacijos tarp perdegimo emocinių ir elgesio komponentų (išsekimo darbe, cinizmas darbo prasmės atžvilgiu, nepakankamumo darbe jausmo) ir profesinio rūpinimosi savimi sričių bei Bendru profesiniu rūpinimusi savimi.
  • ETD
    Pradinės mokyklos pedagogų patirtys ugdant elgesio ir emocijų sutrikimų turinčius vaikus
    [Experiences of primary school teachers in educating children with behavioral and emotional disorders]
    master thesis
    Vanagė, Alma
    2021-05-27
    Profesijos apibrėžtis ir įtraukiojo ugdymo koncepcija įpareigoja pedagogą ugdyti visus bendrojo lavinimo mokyklų mokinius, atliepti įvairiems jų poreikiams, taip pat elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų reikmes. Šio magistro darbo tikslas – atskleisti ir geriau suprasti darbo su elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiais vaikais patyrimą iš pedagogų perspektyvos. Išanalizavus duomenis, išskirtos tokios pagrindinės septynios temos: varginančios emocijos ir įtampą keliančios mintys santykiuose su mokiniais; kaltė, gėda ir besiformuojantis nepasitikėjimas savimi pamokoje; pastangos ir įrodinėjimas kitų klasės mokinių tėvams, „kad aš dirbu, mes mokomės, mums pavyks“; patirtis, dirbant su vaikais turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų – grūdina ir augina; pagarba iš vaikų, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų; pasiteisinę metodai ir įrankiai darbe su elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiais vaikais; pagalbos trūkumas. Išvadose aprašoma pedagogų patyrimo apibrėžtis (išgyvenamos emocinės būsenos, jausmai, santykis su savimi ir visa bendruomene: tėvais, vaikais, kolegomis ir administracija) bei jo reikšmė platesniam ugdymo kontekstui. Tyrimas yra svarbus, kadangi tyrimo dalyvių pasakojimai iškėlė naujas anksčiau nenagrinėtas ar menkai nagrinėtas temas, pritaikomas Lietuvos švietimo kontekste. Šie rezultatai gali būti naudingi mokyklos administracijai, psichologams, socialiniams darbuotojams ir kitiems specialistams, dirbantiems švietimo sistemoje. Tyrimas ragina atsižvelgti ne vien į pagalbos poreikį vaikams turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų ar juos auginantiems tėvams, bet ir patiems pedagogams, kurie šiuos vaikus ugdo kasdien
  • ETD
    Pedagogų pasitenkinimo darbu sąsajos su saviveiksmingumu ir subjektyviai suvokiamu stresu
    [Relationships teachers' job satisfaction with self-efficacy and subjectively perceived stress]
    master thesis
    Kelpšienė, Eglė
    2022-05-25
    Tyrimai apie pedagogų pasitenkinimą darbu glaudžiai siejasi su pedagogų noru keisti profesiją ar mesti darbą, nes šie du reiškiniai yra svarbūs mokinių mokymosi procesui ir mokyklos pedagogų komandos darbui įtakos turintys veiksniai (Matveev, 2021). Prieš keturis metus atliktas tyrimas atskleidė, kad pedagogai 80 proc. patenkinti savo darbu ir jeigu galėtų rinktis profesiją iš naujo, tai du trečdaliai Lietuvos pedagogų (EBPO 75 proc.) pasirinktų tą pačią profesiją. Tačiau per artimiausius penkerius metus 45 proc. pedagogų norėtų palikti savo darbą (TALIS, 2018; cit. Razmantienė, Melnikė, 2021). Pasak Juozaitienės ir Simonaitienės (2011) ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse pedagogams daroma žala sveikatai dėl nuolatinio streso darbe taip jie patiria nepasitenkinimą darbu kas skatina jį keisti. Saviveiksmingumas yra svarbus veiksnys didinant individualius rezultatus, stiprinant kognityvinius, socialinius ir elgesio įgūdžius, stiprinant pasitenkinimą darbu, o patiriamas stresas yra svarbus veiksnys saviveiksmingumo, pasitenkinimo darbu mažinimui. Tuo tarpu didėjant saviveiksmingumui, o stresui mažėjant padidėja mokymo efektyvumas (Karabatak, Alanoğlu, 2019). Šio tyrimo tikslas: atskleisti pedagogų pasitenkinimo darbu, saviveiksmingumo ir subjektyviai suvokiamo streso sąsajas ir ypatumus pagal sociodemografines charakteristikas. Tyrime dalyvavo 24-67 metų amžiaus 182 pedagogai, 151 moteris ir 31 vyras. Pedagogų pasitenkinimą darbu ištirti naudojamas Pasitenkinimo darbu klausimynas (angl. The Job Satisfaction Survey, P. E. Spector, 1994), saviveiksmingumą - Bendra saviveiksmingumo skalė (angl. The General Self-Efficacy Scale (GSE), Jerusalem, Schwarzer, 1995), subjektyviai suvokiamą stresą ištirti - suvokto streso skalė (ang. Perceived Stress Scale (PSS), S. Cohen, 1983) ir pateikti sociodemografiniai klausimai. Buvo apskaičiuoti aprašomosios statistikos rodikliai: vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, procentinis pasiskirstymas, tikrinamas įverčių skirstinių normalumas (Shapiro – Wilk kriterijus), bei vidinis naudotų instrumentų suderinamumas (Cronbacho α). Uždaviniams atlikti tai pat naudoti Mann-Whitney U, Kruskal-Wallis kriterijai, Spearmano koreliacijos koeficientas, daugialypė regresinė analizė ir mediacinė analizė. Tyrimo rezultatai atskleidė: Pedagogų pasitenkinimas darbu ir kai kurie jo komponentai (vadovavimas, pripažinimas, bendradarbiai ir darbo pobūdis) turi silpnų, bet reikšmingų sąsajų su saviveiksmingumu (p<0,01); Pedagogų pasitenkinimas darbu ir visi jo komponentai turi silpnų, bet reikšmingų sąsajų su subjektyviai suvokiamu stresu (p<0,01); Saviveiksmingumas turi tiesioginę silpną (r = 0,275), bet reikšmingą (p<0,01) koreliaciją su subjektyviai suvokiamu stresu. Pasitenkinimo darbu ir jo komponentų duomenų sklaida regresijos lygtimi gali būti paaiškinta nuo 20 iki 32 proc. (R2 svyruoja nuo 0,20 iki 0,32); Taikytame regresijos modelyje reikšmingi priklausomieji kintamieji yra bendras pasitenkinimas darbu, pripažinimas ir darbo pobūdis; 3. Suvokiamas stresas statistiškai reikšmingai tarpininkauja saviveiksmingumo ir pasitenkinimo darbu sąsajas. Pedagogų saviveiksmingumas netiesiogiai veikia pasitenkinimą darbu tarpininkaujant subjektyviai suvokiamam stresui (ab=0,96, p<0,001). Pagal amžiaus grupes pasitenkinimas darbu išsiskiria dėl ugdymo įstaigos administracijos vadovavimo, didesnis pasitenkinimas jaučiamas pedagogų, kurių amžius 24-46 metai; Mažiausią darbo stažą turintys pedagogai jaučia didesnį pasitenkinimą dėl ugdymo įstaigos administracijos vadovavimo, gaunamų privilegijų ir lengvatų, bei dėl bendradarbių. 11-15 metų darbo stažą turintys pedagogai jaučia mažiausią pasitenkinimą darbu dėl gaunamų privilegijų ir lengvatų, bei dėl bendradarbių. O 26 ir daugiau metų darbo stažą turintys pedagogai jaučia mažiausią pasitenkinimą darbu dėl ugdymo įstaigos administracijos vadovavimo; Didžiausią pasitenkinimą darbu ir jo komponentais, tokiais kaip pasitenkinimas dėl administracijos vadovavimo, gaunamų privilegijų ir lengvatų, darbo kolektyvo ir ryšių su jais, bei darbo pobūdžio, jaučia pedagogai, turintys mokytojo kvalifikacinę kategoriją, o mažiausią - pedagogai turintys vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją. Pedagogų turinčių mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją saviveiksmingumas didžiausias, o mažiausias – vyresniojo mokytojo kvalifikaciją turinčių pedagogų; Didžiausią pasitenkinimą darbu dėl paaukštinimo galimybės jaučia pagrindinėje mokykloje dirbantys pedagogai, o mažiausią – dirbantys profesinėje mokykloje.
  • ETD
    Vyresniųjų paauglių pasitenkinimo gyvenimu sąsajos su patyčių patirtimi, savigarba ir akademiniais pasiekimais
    [The links between senior adolescents‘ life satisfaction, bullying experiences, self-esteem and academic achievement]
    master thesis
    Liaučiūtė, Monika
    2019-05-30
    Tyrimo metu siekta atskleisti vyresniųjų paauglių pasitenkinimo gyvenimu sąsajas su patyčių patirtimi, savigarba ir akademiniais pasiekimais. Tyrime dalyvavo 175 X ir 215 Y gimnazijų mokiniai, iš viso 390 gimnazistų besimokančių dešimtose – dvyliktose klasėse. Tyrime dalyvavusių vyresniųjų paauglių amžius svyravo nuo 16 iki 19 metų. Tyrimas buvo atliktas naudojantis Daugiamate mokinių pasitenkinimo gyvenimu skale (angl. the Multidimensional Students’ Life Satisfaction Scale, S. Huebner, 2001), Patyčių patirties klausimynu (Šimulionienė, Gedutienė, Čepienė, Rugevičius, 2008) ir Rosenberg savęs vertinimo skale (angl. Rosenberg‘s Self-Esteem Scale (SES), M. Rosenberg, 1965). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžiausią pasitenkinimą gyvenimu šiame tyrime dalyvavusiems vyresniesiems paaugliams teikia šeima ir pasitenkinimas savimi. Mažiausią pasitenkinimą gyvenimu tyrimo dalyviams teikia mokykla. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikinų, kurie nurodė tyčiojęsi tiek realioje, tiek elektroninėje erdvėje yra daugiau nei merginų. O merginų, turinčių aukos patirtis elektroninėse ir tradicinėse patyčiose yra daugiau nei vaikinų. Tyrime dalyvavę vaikinai pasižymėjo aukštesne savigarba nei merginos. Tačiau merginos savo akademinę kompetenciją vertina geriau, nei vaikinai. Atlikus koreliacinę analizę nustatytos vyresniųjų paauglių pasitenkinimu gyvenimu sąsajos su patyčių patirtimi, savigarba bei akademiniais pasiekimais.
  • ETD
    Paauglių pasitenkinimo gyvenimo, elgesio ir emocijų sunkumų bei adaptyvaus funkcionavimo sąsajos
    [Relationships between adolescents‘ life satisfaction, behavioral and emotional problems and adaptive functioning]
    master thesis
    Imbrasienė, Gabrielė
    2020-06-01
    Šio darbo tikslas yra atskleisti paauglių pasitenkinimo gyvenimu, elgesio ir emocijų sunkumų bei adaptyvaus funkcionavimo sąsajas. Pasirinktų konstruktų įvertinimui buvo naudojama Daugiamatė mokinių pasitenkinimo gyvenimu skalė, Jaunuolio klausimynas, Paauglio psichologinio funkcionavimo klausimynas. Tyrime dalyvavo 197 paaugliai (53 % vaikinų ir 47 % merginų), besimokantys vienoje iš Klaipėdos m. gimnazijų 9 – 12 klasėse. Jų amžiaus vidurkis 16,7 m. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad paaugliai labiausiai patenkinti savo draugais ir šeima, o mažiausiai – mokykla. Merginoms labiau būdingi somatiniai nusiskundimai negu vaikinams. Merginos turi daugiau emocinių sunkumų negu vaikinai. Paaugliai geriausiai funkcionuoja socialiai adaptyvaus elgesio srityje. Pasitikėjimas savimi – ta sritis, kurioje šios imties paauglių funkcionavimas blogesnis negu kitose matuojamose srityse. Merginos labiau rūpinasi kitais ir priima pagalbą bei rūpestį iš kitų nei vaikinai, o tuo tarpu, vaikinai labiau pasitiki savimi bei yra labiau patenkinti savimi, laisvesni bendraujant su kitais nei merginos. 18 metų paaugliai yra labiau nerimastingesni negu kitų amžiaus grupių paaugliai, o 15 metų paaugliai mažiausiai nerimastingi. Labiausiai užsisklendę yra 18 metų paaugliai, o mažiausiai – 15 metų paaugliai. Somatinių skundų taip pat daugiausiai turi 18 metų paaugliai, o mažiausiai – 15 metų paaugliai. Rezultatai rodo, kad su amžiumi delinkventinis elgesys linkęs didėti. Tačiau tarp amžiaus ir agresyvaus elgesio statistiškai reikšmingų skirtumų neaptikta. Neadaptyvus elgesys būdingesnis vyresnio nei jaunesnio amžiaus paaugliams. Labiausiai neadaptyvus elgesys būdingas 18 metų paaugliams, o mažiausiai būdingas 15 metų paaugliams. Didėjant pasitenkinimui gyvenimu, mažėja patiriami elgesio ir emocijų sunkumai bei gerėja adaptyvus funkcionavimas. Regresinė duomenų analizė atskleidė prognostinį ryšį tarp kintamųjų: internalūs sunkumai ir prisitaikymas mokykloje leidžia prognozuoti paauglių pasitenkinimą gyvenimu. Galima prognozuoti, kad mažėjant patiriamiems internaliems sunkumams bei gerėjant prisitaikymui mokykloje, didėja pasitenkinimas gyvenimu. Labiau paauglių pasitenkinimą gyvenimu prognozuoja geresnis prisitaikymas mokykloje.
  • ETD
    Mokytojų padėjėjų patirtys įtraukiojo ugdymo kontekste
    [The experiences of teacher assistants in a context of inclusive education]
    master thesis
    Jucevičienė, Laima
    2022-05-25
    Mokytojų padėjėjos yra neatsiejama įtraukiojo ugdymo dalis. Mokytojų padėjėjos yra mažai apmokytos ir mažai uždirbančios lyginant su kitais mokyklos specialistais. Pradinėse mokyklose mokytojų padėjėjų paklausa didėja, o norinčių dirbti nėra daug. Siekiant geriau suprasti mokytojų padėjėjų darbą ir jų patirtis buvo atliktas kokybinis tyrimas. Šio tyrimo tikslas – suprasti ir aprašyti mokytojų padėjėjų patirtis įtraukiojo ugdymo kontekste. Buvo imtas pusiau struktūruotas interviu iš 6 moterų, kurios bent dvejus metus dirbo su pradinių klasių vaikais. Duomenys buvo apdoroti naudojant teminę analizę pagal Braun ir Clarke (2013). Atlikus teminę analizę išryškėjo 5 temos: 1) mokytojų padėjėjomis dirbti motyvuoja patogios darbo ribos ir galimybė dirbti su vaikais, 2) mokytojų padėjėjų pareigybė pilna nežinomybės ir vienišumo, 3) jėgos žaidimai tarp mokytojų ir mokytojų padėjėjų, 4) keitimasis informacija arba jos stoka tarp tėvų ir mokytojų padėjėjų, 5) ambivalentiškas mokytojų padėjėjų ir vaikų ryšys. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokytojų padėjėjas, taip pat kaip mokytojas, motyvuoja galimybė dirbti su vaikais, tačiau skirtingai nei mokytojos, mokytojų padėjėjos yra mažiau apkrautos darbais ir reikalauja mažiau atsakomybės. Šiame tyrime išskiriamas susirūpinimas mokytojų padėjėjų žinių ir kvalifikacijų trūkumais. Apklaustos mokytojų padėjėjos stengėsi kompensuoti savo žinių trūkumą dalyvavimu mokymuose. Atskleisti konkrečių mokytojų padėjėjų ir mokytojų santykiai. Mokytojų padėjėjos jautėsi mažiau kvalifikuotos ir žemesnio statuso nei mokytojos, tačiau kartais priešinosi mokytojų instrukcijoms. Šis atradimas yra naujas, nes ankstesniuose tyrimuose apie santykius tarp mokytojų ir mokytojų padėjėjų daugiau buvo žvelgiama iš mokytojo pusės. Interviu dalyvės vertino tai, kad tėvai dalijasi savo patirtimi ir padeda spręsti vaikų problemas. Tačiau apklaustos mokytojų padėjėjos pasigenda tėvų įsitraukimo. Ryšys tarp interviu dalyvavusių mokytojų padėjėjų ir vaikų buvo sunkiai apibrėžiamas. Su vienais vaikais tyrimo dalyvės susiliejo, o su kitais – nesugebėjo užmegzti glaudaus ryšio.
      1
  • ETD
    Atotolio šeima: žmonos patyrimas
    [Living in transnational family: wives experiences]
    master thesis
    Iljinienė, Simona
    2019-05-31
    Tyrimo dalyviai: žmonos, kurių vyrai periodiškai dirba ir gyvena kitoje šalyje. Tyrimo metodai: Atliktas kokybinis tyrimas, duomenys rinkti pusiaus struktūruoto interviu metodu, atlikta teminė analizė pagal Braun ir Clarke. Rezultatai: Gauti rezultatai atskleidė, kad žmonų patyrimas atotolio šeimose yra siejamas su: vyro išvykimo, kaip kilusių sunkumų sprendimo būdo suvokimu ir dėl to kylančių nemalonių jausmų, tokių kaip – pyktis ir jo išraiškos, išsiskyrimo skausmas, nerimas dėl tėvo ir vaikų santykių, ilgesys, nuoskauda, bejėgiškumas ir baimė išgyvenimu bei, kai kuriais atvejais, polinkiu juos slėpti nuo vyro. Patyrimui taip pat būdingas padidėjusios atsakomybės ir kasdienių rūpesčių išgyvenimas, kasdienės veiklos organizavimas, priklausomai nuo to ar vyras grįžęs namo, ar išvykęs. Be to, žmonos, kurių vyrai periodiškai dirba ir gyvena kitoje šalyje, yra linkusios savo santykius su vyru vertinti, kaip patiriančius kaitą, dėl vyro emigracijos. Gyvenimą ir laiko tėkmę jos interpretuoja kaip persmelktus laukimo ir suskirstytus į vyro grįžimo ir išvykimo etapus. Laikotarpis kai vyras grįžta, suvokiamas kaip šventė šeimoje, jo metu žmonų gyvenimo ritmas pasikeičia, kai kuriais atvejais siekiama būti tobula žmona. Tyrimo dalyvių nuostatos į atotolio tipo šeimas ir poras turi neigiamą konotaciją.