Našlystės fenomenas šiuolaikinėje visuomenėje: psichologiniai aspektai
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Guzikauskienė, Audronė | ||
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2022-12-12 | 52 | 111 | 126 |
Pagrindinis krikščioniškojo gyvenimo principas ir tikslas – nuolatinis panašumo su Kristumi siekimas, besitęsiantis visą gyvenimą, apimantis mąstymą, santykius su žmonėmis ir pasauliu. Žmonės kviečiami augti, šventėti – savo esamoje gyvenimo situacijoje siekti tikros bičiulystės su Dievu. Šventumo, krikščioniškojo gyvenimo pilnatvės esmė – susivienijimas su Kristumi, gyvenant jo slėpiniais, galimi kiekvienoje gyvenimo situacijoje. Našlystės gyvenimo tarpsnis skausmingas, tačiau laikytinas kvietimu viduje apsivalyti, augti meile, tarnavimu artimiesiems ir kitiems Bažnyčios nariams, visuomenei. Raginama našlystę išgyventi nepasiduodant beviltiškam liūdesiui, su krikščionišku tikėjimu ir viltimi. Dievas suteikia galimybę sutuoktinio netekties paveiktą gyvenimą perkeisti į bendrystę su Dievu ir artimu Bažnyčios bendruomenėje. Iš to kyla našlystės dvasingumas, šventumas, kurio pagrindas yra tikėjimas. Našliai, gyvendami Dievo malonėje, priimdami ir suvaldydami savo situacijas psichologiškai, dovanodami save Dievui bei kitiems, gali prisidėti prie Bažnyčios šventumo. Našliai dažnai išgyvena sutuoktinio netektį kaip nepakeičiamą faktą, netektis juos brandina, tad tikėjimo šviesoje jie geba prisitaikyti prie pakitusios tikrovės ir susikurti naują gyvenimą.
The central principle and goal of Christian life is the lifelong pursuit of Christ-likeness in our thinking and our relationships with people and the world. People are called to grow, to celebrate, to seek true friendship with God in their present life situation. The essence of holiness, the fullness of the Christian life, is union with Christ, living his mysteries, which is possible in every situation of life. The period of widowhood is painful, but it is an invitation to purify oneself inwardly, to grow in love, and to serve one’s neighbours and all other members of the Church and of society. This is the origin of the spirituality of widowhood, a holiness based on faith. Widows can contribute to the holiness of the Church by living in God’s grace, by accepting and managing their situation psychologically, and by giving themselves up to God and to others. Widows often experience the loss of a spouse as an irreversible fact, a loss that matures them, so that, in the light of their faith, they are able to adapt to the changed reality and rebuild their lives.