Lituanistika

Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama dviem kertiniams Rytų Lietuvos pilkapynų išplanavimo elementams – pilkapių grandinėms ir tarp jų susidariusiems tarpams-takams. Įvairaus pločio, ilgio ir orientacijos takai tarp Tautų kraustymosi (V–VIII a.) ir Vikingų laikotarpio (IX–XII a.) pilkapių užfiksuoti 18 vietovių visame šios archeologinės kultūros areale. Jie ypač būdingi didiesiems pilkapynams, kuriuose išliko 80 ir daugiau pilkapių. Tai leidžia manyti, kad šie pilkapynai V–XII a. buvo naudojami ne tik kaip laidojimo kompleksai, bet ir kaip šventvietės – apeigų ir sueigų vietos. Tokios regioninės šventvietės – tai dar vienas svarbus visų baltų genčių šventviečių ir Rytų Lietuvos pilkapių kultūros istorijos dėmuo. Rytų Lietuvos pilkapynų analizė, kuria paremtas šis tyrimas, atlikta naudojant viešai prieinamą skaitmeninį erdvinį reljefo modelį DTM-LT-2020. Jis suteikia išskirtinę galimybę tiksliai matyti pilkapių išsidėstymą grupėse, ir tai keičia Rytų Lietuvos pilkapių kultūros paveikslą tiek empiriniu, tiek teoriniu požiūriu. Reikšminiai žodžiai: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra, laidosena, baltų religijos šventvietės, skaitmeninis reljefo modelis (LiDAR).

Nuo 1589 metų Šiauliai tapo Šiaulių ekonomijos – valdovą išlaikančios valdos – centru. Nuo XVII a. pradžios Šiaulių ekonomija buvo nuolat atiduodama valdyti už paskolas LDK didikams, keitėsi jos laikytojai (1678–1696 metais priklausė karaliui Jonui Sobieskiui). Ekonomiją administravo jų paskirta administracija: ekonomas, viceekonomas, raktų vietininkai. Dvaro administracijos pareigūnams talkino provianto raštininkas ir raštininkas bei kiti pareigūnai. Administracijos rezidencija tapo Šiaulių dvaras. Toliau straipsnyje minima dvaro sąvoka ir bus siejama su dvaru kaip administracijos vienetu ir visas minimas gyvulių ūkis akcentuojamas kaip naudotas dvaro administracijos tikslais. Pirmieji nedidelės apimties archeologiniai tyrimai rezidencinėje Šiaulių dvaro sodyboje atlikti 1997 metais (vadovė – Audronė Šapaitė). 2010–2022 metais dvare vykdyti išsamesni archeologiniai tyrinėjimai. Per šį laikotarpį Šiaulių dvaro teritorijoje ištirtas bendras 533 m2 plotas, žvalgytas 10 577 m2 plotas, lokalizuotos 11 XVIIa.–XX a. pradžioje čia stovėjusių statinių liekanos, surinkti 8 286 archeologiniai radiniai bei gausi zooarcheologinė medžiaga. Iš archeologinių kultūrinių dvaro sluoksnių surinkta ir ištirta 1 114 zooarcheologinės medžiagos fragmentų, datuojamų XVII–XVIII a. Tirta medžiaga pateikia bendrą naminės (85 proc.) ir laukinės (15 proc.) faunos pasiskirstymą turimoje Šiaulių dvaro zooarcheologinėje medžiagoje. Išlikusi medžiaga leidžia pažvelgti į vyravusias tendencijas – naminės ir laukinės faunos kiekių skirtumus, iš dalies – naminių gyvūnų buvimą dvare, prabangos prekių vartojimą ir vakarietiškos kultūros atspindžius Šiaulių dvare. Turimi Šiaulių ekonomijos inventoriai ir gauta statistinė analizė suteikia galimybę išsamiau pažvelgti į XVII–XVIII a. valdovo stalo dvaro Šiauliuose kasdienybę ir išgauti maksimalią informaciją, kurią suteikia turimi / išlikę duomenys.

XX a. 4-ojo dešimtmečio antroje pusėje Europos kariuomenės, atsižvelgdamos į naujas mobilių motorizuotųjų dalinių su karo aviacijos parama veikimo teorijas ir jų panaudojimo galimybes, ruošėsi ginkluotam konfliktui. Lietuvos kariuomenės vadovybės užduotis buvo kuo geriau paruošti ir aprūpinti kariuomenės dalinius, kad jie gebėtų vykdyti karines operacijas, jei tikėtinų priešiškų pajėgų mechanizuotieji ir motorizuotieji junginiai bandytų įsiveržti į Lietuvos teritoriją. Karo atveju vadai su savo daliniais privalėjo nedelsdami stabdyti įsiveržusias priešiškas pajėgas tiek pagrindine, tiek šalutinėmis atakos kryptimis ir taip sudaryti sąlygas įvykdyti visišką Lietuvos kariuomenės mobilizaciją karo metui. Šiuo tikslu Lietuvos kariuomenės vadovybė planavo išnaudoti turimus karo inžinerijos pajėgumus, kurie taikos, mobilizacijos ir karo metu turėjo nedelsiant vykdyti trikdymo veiksmus, naikindami kritinę infrastruktūrą, ir taip laikinai stabdyti besiveržiantį priešą didžiojoje Lietuvos teritorijos dalyje, kol pagrindinės pajėgos pasiruoš lemiam mūšiui. Šiame straipsnyje analizuojama Lietuvos kariuomenės ir pėstininkų divizijų junginių lygmens karo inžinerijos dalinių ir padalinių vykdyta ir planuota kovinė parama, taip pat šių inžinerijos dalinių pasiruošimas vykdyti kontrmobilumo, mobilumo, išgyvenamumo užduotis taikos ir karo metu, išnaudojant turimas priemones, remiant manevrinius dalinius operaciniu lygmeniu. Įvertinama, kokios buvo 1935–1940 m. Lietuvos kariuomenės junginių inžinerijos batalionų naudotos priemonės, analizuojama, kaip buvo vykdomas inžinerijos dalinių ir padalinių rengimas organizuojant divizijos junginių paramą karinėse operacijose.

For many societies in East Central Europe and the Baltic region, the First World War did not truly end in 1918. The wartime conditions of that year set the stage for the Council of Lithuania to pass a resolution restoring Lithuania’s independence. Born amid conflict, and striving to establish its sovereignty, Lithuania began forming its own army in the autumn of 1918. However, building the Lithuanian armed forces required two years of intense engagement in regional conflicts. Initially, the army relied on voluntary enlistment, but this approach proved disappointing due to the low number of volunteers. As a result, the Lithuanian government implemented compulsory military service in early 1919. This article examines a widespread phenomenon that emerged during this period: the evasion of military service by Lithuanian men. On average, one in five men eligible for the draft failed to report to the draft office, and some conscripts who were enlisted subsequently deserted. The article analyses the causes of the evasion of military service, and explores specific instances of evasion in 1919 and 1920.

Kai 2022 m. pabaigoje Kauno Žaliakalnio bendruomenės „Žaliasis Ąžuolynas“ vadovė Laura Ramanauskaitė vieną iš šio straipsnio autorių pakvietė parengti paskaitą apie Ąžuolyną, niekas negalėjo numanyti, jog taip prasidės naujas ne tik šios nuostabios vietovės, bet ir šimtametės Kauno miesto istorijos tyrimas. Tuo pačiu metu tai kelionė į mūsų - Ąžuolyno vaikų - vaikystės pasaulį, kas šiems tyrinėjimams teikia džiaugsmo, dar daugiau prasmės. Pirmą kartą keliame klausimą, kaip išliko Kauno Ąžuolynas - unikali miško sala mieste. Istorinis tyrimas ir kartografinių šaltinių analizė parodė, kad šiandien Žaliakalnyje išlikusi pagrindinė Ąžuolyno dalis ankstyvaisiais istoriniais laikais buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio, iš dalies bajorų nuosavybė. XVI a. antroje pusėje ši valda teko Sv. Kryžiaus bažnyčiai, nuo 1771 iki 1845 m. priklausė vienuoliams karmelitams. Tuo metu, kai Kauno miesto ir privačių savininkų valdomi miškai buvo masiškai kertami, vienuolių nuomininkai Ąžuolyno retmiškyįeganė ir šienavo. Nuo XIX a. antros pusės Ąžuolyną jau valdė Kauno miestas, jis palaipsniui tapo laisvalaikio ir pramogų vieta. Antroji straipsnio dalis skirta istoriniame Ąžuolyno branduolyje esančiam Girstupio slėniui, kurį 1819-1823 m. pamėgo poetas Adomas Mickevičius. Surinkti duomenys rodo, jog šio slėnio dalis nuo Girstupio ir Gričiupio santakos iki vingio ties dabartine Tunelio gatve dar priešistoriniais laikais buvo laikoma šventviete, ką taip pat juto arba žinojo ir vėlesnės kartos.

Straipsnyje analizuojamos sveikatos priežiūros specialistų patirtys apie savirealizacijos ir karjeros galimybes, pagrindžiant jų tarpusavio sąsajas. Kokybinio tyrimo esminių radinių analizė atskleidė, kad: sveikatos priežiūros specialistų savirealizacijos karjeroje patirtis yra įvairi, sąlygojama jų kompetencijų, tikslų, norų, galimybių, sudaromų sąlygų, gebėjimų pažinti save ir karjeros galimybes, pačiam priimti karjeros sprendimus, planuoti ir realizuoti karjerą, prisiimant atsakomybę už asmeniškai valdomą karjeros procesą; sveikatos priežiūros specialistams sudaromos tiek horizontalios, tiek vertikalios karjeros galimybės, atliepiančios tiek asmeninės, tiek organizacinės karjeros poreikius; sveikatos priežiūros specialistai prioritetą teikia horizontaliajai karjeros krypčiai, įgyjamai mokymosi bei tobulėjimo patirčiai, aktualizuodami vidinį komfortą, pozityvų emocingumą, pasitenkinimą veikla, jos prasmės atradimą, karjeros ir kitų jiems aktualių gyvenimo sričių harmonizavimą. Teorinės prieigos ir atliktas kokybinis tyrimas patvirtino savirealizacijos ir karjeros sąsajų pagrįstumą: karjera ir savirealizacija yra visą gyvenimą trunkantis tobulėjimo procesas, apimantis nuostatas, įgūdžius, gebėjimus, vertybes, asmenybės savybes; karjeros ir savirealizacijos holistinė raiška sukuria darbo prasmę ir gyvenimo pilnatvę, didina savivertę ir pasitikėjimą savimi, teikia emocinį ir pragmatinį pasitenkinimą, motyvuoja siekti veiklos rezultatų ir kokybės, užtikrina sveikatos priežiūros specialistų sėkmingos savirealizacijai karjeros galimybių tęstinumą.

Learning analytics is associated with wide opportunities for the organisation of individualised, differentiated and personalised learning. Moreover, the individualisation and personalisation of natural science and mathematics education are considered one of the priorities of Lithuanian education, in order to foster a culture of innovation in schools. the importance of integrated education is recognised for the sustainable improvement of the students’ competencies: problems in solving issues of the integrated organisation of natural sciences and mathematics in lessons, searching for the most appropriate didactic solutions, and so on. the usefulness of learning analytics is quite ambiguous: the search for tools for learning analytics, the system of its use, and definitions of benefits for the learner, are questions that require researchers’ attention. the current article is based on a qualitative study that particularly sought to disclose the possibility of using learning analytics in science and maths lessons. Focus group participants were teachers from general education schools in Lithuania. the aim of the focus group was to extract the accumulated experience of teachers in working with digital platforms and applying learning analytics based on artificial intelligence. the results of the study revealed that teachers have no doubt about the benefits of digital platforms integrating learning analytics based on artificial intelligence, in identifying student (class) learning gaps, and learning characteristics, and making data-based decisions regarding the differentiation and individualisation of learning. the research participants saw the importance of data generated by learning analytics in planning and organising integrated maths and science education lessons.

The article analyses teachers’ experiences of the use of digital tools in the development of pre-school children’s language skills. Findings from the qualitative research revealed that the use of digital tools helps to open up these possibilities for preschoolers’ language development: improving children’s speaking and active listening skills; meeting children’s different educational needs; developing fine motor skills; developing reading skills; facilitating spontaneous learning; helping teachers to plan educational activities; individualising and differentiating the content of education; ensuring quality parent-teacher cooperation; etc. Teachers face the following difficulties when using digital tools to develop pre-school children’s language skills: a lack of funds to purchase digital tools; inaccurate information in digital space; inappropriate educational content for children; lack of methodological hours to create interactive tasks; etc. In the opinion of the informants, the success of the use of digital tools is determined by the teacher’s personal qualities, motivation, and the ability to apply effectively innovative educational methods. This is why teachers regularly participate in seminars and conferences, share best practices on social networks, etc.