Studentų požiūrio į studijų rezultatus orientuotos studijų sistemos įgyvendinimą aukštosiose mokyklose tyrimas: sveikos gyvensenos ugdymo kompetencijos poreikis ir vertinimas švietimo ugdymo krypčių studijose
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Emeljanovas, Arūnas | ||
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2015 | 8 | 265 | 275 |
Įvadas. Pedagogo įgyta sveikatos ugdymo kompetencija yra svarbus veiksnys kuriant visapusio mokinių fizinio, psichinio, dvasinio ir socialinio ugdymo sąlygas, formuojant sveikos gyvensenos supratimą, ugdant sveiko gyvenimo būdo įgūdžius ir įpročius bei vertybinį mokinių požiūrį į savo ir aplinkinių sveikatą. Tyrimo tikslas. Nustatyti Lietuvos studentų požiūrį į sveikatos ugdymo kompetencijos poreikį švietimo ugdymo krypčių studijose ir įvertinti jų sveikatos ugdymo kompetencijos lygį bei su sveikata susijusią elgseną. Tyrimo metodai ir organizavimas: Tyrime dalyvavo 378 studentai iš Lietuvos Edukologijos Universiteto, Šiaulių Universiteto; Klaipėdos Universiteto; Lietuvos Sporto Universiteto. Požiūriui, suvoktai sveikos gyvensenos ugdymo kompetencijai, pasirengimui taikyti sveikos gyvensenos ugdymo įgūdžius praktikoje matuoti buvo naudojamas specialus klausimynas planuoto elgesio teorijos rėmuose, remiantis I. Ajzen (2006) rekomendacijomis. Studentų su sveikata susijusi elgsena (rūkymo, alkoholinių gėrimų vartojimo, mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai) vertinti naudojant suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo (2012) metodiką (Grabauskas 2013). Rezultatai: Tyrimo rezultatai parodė, kad visi tyrime dalyvavę studentai, nepriklausomai nuo studijų krypties, pasižymi pakankamu sveikatos raštingumu nustatėme, kad tik penktadalis tirtųjų studentų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs. Tyrimo rezultatai parodė, kad trečdalis studentų rūko. Didžioji dauguma studentų, saikingai vartoja silpnus ir stiprius alkoholinius gėrimus. Absoliuti dauguma studentų susiformavę palankų požiūrį į sveikatos ugdymo kompetencijos lavinimą. Išvados: Tyrimo rezultatai parodė, kad pedagoginėse studijose studijuojantys studentai yra fiziškai aktyvesni ir turi mažiau žalingų įpročių lyginant su 20 – 24 metų amžiaus Lietuvos gyventojais. [...].