Žulkus, Vladas

Šios disertacijos tikslas – surinktų importuotų keraminių indų analizės pagrindu nustatyti kaip skirtingos kultūrinės įtakos reiškėsi Vilniaus kultūriniame ir socialiniame kontekste. Importuoti indai interpretuojami kaip tam tikros kultūrinės ar socialinės grupės reprezentacija. Šis aktyvusis dėmuo reiškėsi per kitoniškas technologines savybes, indų stilistinius ir dekoratyvinius elementus. Indų gamybos vietos nustatomos pagal jų vizualinius ir technologinius požymius naudojant lyginamąjį ir cheminius tyrimų metodus. Visapusiškam šio modelio išpildymui sukurtas importuotų keraminių indų katalogas, kuris ateityje pasitarnaus kaip įrankis tikslinant archeologinių sluoksnių chronologiją bei sudarys sąlygas jį panaudoti kaip vieną iš galimų pavyzdžių identifikuojant ir katalogizuojant keraminius indus. Remiantis susistemintais duomenimis ir jų analize, nustatytos XIII–XVII a. kultūrinių įtakų kryptys ir kaitos tendencijos. Surinkta medžiaga leido nustatyti Vilniuje vykusius kultūrinius ir technologinius pokyčius, kuriems įtakos turėjo atvežtinių keraminių indų atsiradimas ir paplitimas.

Viduramžiais besikuriant miestams ir plintant urbanizacijos procesui, Europoje susiklostė koklinių krosnių būsto šildymo praktika, iš esmės pakeitusi žmogaus gyvenimo kokybę. Krosnys šaltajam metų laikui pasiūlė technologiškai pažangesnį, kur kas ekonomiškesnį ir saugesnį namų šildymo būdą, naudojamą net iki šių dienų. Daktaro disertacijoje siekiama atskleisti bendrakultūrę viduramžių ir naujųjų laikų Europos miestų koklininkystės patirtį Klaipėdoje, lėmusią technologiškai pažangesnes būsto šildymo permainas, keitusią privačios erdvės išraišką ir atliepusią kultūrines laikotarpio aktualijas. Siekiant geriau suprasti reiškinį, naudota Vokietijos, Šveicarijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, kaimyninės Lenkijos, Latvijos, kitų Baltijos regiono šalių: Estijos, Suomijos, Skandinavijos, taip pat Didžiosios Britanijos, Danijos ir Lietuvos didžiųjų miestų lyginamoji archeologinė medžiaga bei įvairūs ikonografiniai vaizdai. Šiuo tyrimu pirmą kartą taikant tarpdisciplininius tyrimo metodus (stratigrafinis, stilistinis, ikonografinis, palyginamasis, daktiloskopinis, mikroskopinis, cheminis, sisteminis) bandoma kompleksiškai įvertinti vieno miesto archeologinę medžiagą daugiamatėje erdvės ir laiko perspektyvoje. Konkrečiais atvejais siekiama atskleisti materialinės kultūros santykį tarp naujovės ir tradicijų tęstinumo, atsiradimo ir nunykimo.