Anužienė, Birutė

Magistro darbe buvo analizuojama visada aktuali tema tai sveikatos priežiūros darbuotojų motyvacija ir jų pasitenkinimas darbu, bei tai sąlygojantys veiksniai. Siekiant išnagrinėti šią temą buvo iškeltas darbo tikslas- nustatyti dietistų motyvaciją, pasitenkinimą darbu ir tai sąlygojančius veiksnius. Darbas susideda iš dviejų dalių: pirmoji yra teorinė dalis, kurioje analizuojamos motyvacijos teorijos ir jas skatinantys veiksniai, darbuotojų pasitenkinimas darbu ir tai lemiantys veiksniai. Antroji dalis yra tiriamoji dalis, kurioje yra tiriamas dietistų pasitenkinimas darbu ir motyvacija, tai lemiantys veiksniai. Naudoti metodai- mokslinės literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa. Atliktas asmens sveikatos priežiūros specialistų- dietistų motyvavimo sistemos ir pasitenkinimo darbu tyrimas. Tyrimas parodė, kad specialistų pasitenkinimas darbu yra vertinamas vidutiniškai. Tačiau 68 proc. respondentų nurodė, kad dabartinio darbo pakeisti nenorėtų. 78 proc. respondentų nurodė, kad yra patenkinti savo turima specialybe. Tačiau darbuotojai nurodė, kad nėra patenkinti jų darbe vyraujančia motyvavimo sistema, nepatenkinti yra 73 proc. apklaustųjų. Daugiau nei pusė specialistų nurodė, kad dabartiniame darbe jų netenkina skatinimo sistema ir netinkamai nustatomas skatinimo dydis. Svarbiausius motyvavimo veiksnius respondentai nurodė tokius, kaip materialiuosius ir nematerialiuosius. Iš materialiųjų veiksnių išskyrė didesnį atlyginimą ir įvairias priemokas už atliktus darbus. Iš nematerialiųjų veiksnių darbuotojai nurodė, kad jiems yra svarbu vadovo vertinimas ir gaunamas pagyrimas, profesinis tobulėjimas. Respondentai nurodė, kad nekokybiškai atliekamas darbas organizacijoje parodo darbuotojų motyvacijos stoką. Įvertinus gautus rezultatus, ir taikant naujas motyvavimo sistemas, būtina atlikti daugiau tyrimų su dietistų motyvaciją ir pasitenkinimą skatinančiais veiksniais, siekiant patikrinti jų veiksmingumą.

Darbo tikslas – atlikti teorinio diskurso analizę ir įvertinti pacientų pasitenkinimą teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis kardiologijos skyriuose COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Tyrimo problema: esant sudėtingai sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkai COVID-19 pandemijos metu, pacientai neretai skundžiasi asmens SPP kokybe. Dažniausia nusiskundimai susiję su aptarnavimo problemomis, tokiomis kaip eilės gauti: stacionarinę paslaugą, vizitą pas gydytoją, diagnostinį tyrimą. Taip pat esti nusiskundimų dėl netinkamo ASPĮ personalo elgesio, manieromis bei dėmesio stoka. Atsižvelgiant į tai, yra tikslinga ieškoti alternatyvų tobulinti esančią SPP aptarnavimo sistemą. Probleminiai klausimai: koks yra pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis kardiologijos skyriuose COVID-19 pandemijos laikotarpiu ? Kokia yra teikiamų paslaugų kokybė kardiologijos skyriuose, remiantis pacientų pasitenkinimo lygiu ? Pagrindiniai tyrimo rezultatai: atlikus tyrimą, galima teigti, kad hipotezė - esant COVID-19 pandemijai, pacientų pasitenkinimas ir jų lūkesčiai teikiamomis kardiologijos skyriuje paslaugomis, atskleidžia paslaugų kokybę lemiančius veiksnius bei jos galimą dinamiką - pasitvirtino. Atlikus pacientų apklausą kardiologijos skyriuose įvertinant pacientų pasitenkinimą teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, nustatyta, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninė pacientams gautų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė yra įvertinama „labai gerai“, „gerai“. Atlikus pacientų apklausą, nustatyti veiksniai, turėję įtakos kardiologijos skyriaus aplinkos, slaugytojų ir gydytojų darbo vertinimui. Remiantis Servqual paslaugų kokybės vertinimo dimensijomis, pacientai geriausiai įvertino operatyvumo (4,35 balo iš 5) ir patikimumo (4,34 balo iš 5) veiksnių grupes, žemiausiu balu įvertino – empatiją (3,79 balo iš 5). Rezultatai parodė, kad SPP kokybė gera, bendras Servqual metodo kokybės veiksnių vidurkis 4,14 balo iš 5. Tai lemia, kad 88,2 proc. pacientų gydytųsi tame pačiame skyriuje ateityje. Geriausiai įvertinta operatyvumo dimensija, kurioje nustatyta, kad esant COVID-19 pandemijai, skubus SPP teikimas, sveikatos priežiūros specialistų atsakingumas, procedūros laukimo laiko neviršijimas yra svarbiausi veiksniai lemiantys teikiamų SPP kokybę. Mažiausiai įvertinta dimensija – empatija. Joje nustatyta, kad pacientų nuomonės išklausymas, sveikatos priežiūros specialistų įsijautimas į paciento emocinę būseną, SPP tęstinumas, yra mažiausiai lemiantys SPP kokybę veiksniai, COVID-19 pandemijos laikotarpiu;

Tyrimo tikslas – teoriškai išanalizuoti ir empiriškai atskleisti sveikatos priežiūros įstaigų personalo veiklos organizavimo ir pasitenkinimą darbu Covid-19 pandemijos metu veiksnių sąsajas. Tyrimo metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa raštu, naudotas instrumentas – klausimynas. Tyrimo imtis – 380 respondentų, t.y. darbuotojai, kurie dirbo Covid-19 pandemijos laikotarpiu. Statistinei analizei rinkti tyrimo duomenys apdoroti taikant šias programas: „Microsoft 69 Office Excel 2016“ ir SPSS (Special Package for Social Sciences) statistinio paketo socialiniams mokslams 20.0 versiją. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Sveikatos priežiūros įstaigų personalas Covid-19 pandemijos metu dauguma atvejų patiria neigiamus jausmus, tokius kaip stresas, įtampa, nuovargis dėl griežtesnių asmens apsaugos reikalavimų, padidėjusių darbo reikalavimų, padidėjusio darbo krūvio bei judėjimo suvaržymų. Neigiamų emocijų šaltiniais darbe tampa padidėję reikalavimai iš administracijos. Vertinant veiksnius, lengvinančius patiriamų neigiamų emocijų naštą, kaip neigiamų emocijų naštą galintys efektyviausiai palengvinti, labiausiai išryškėjo didesnis atlyginimas, vadovybės palaikymas, pacientų supratingumas, artimųjų palaikymas bei mažesnis darbo krūvis. Vertinant sveikatos priežiūros įstaigų personalo pasitenkinimą Covid-19 pandemijos metu, dauguma jų bendrąja prasme yra patenkinti savo darbu. Išvados. Sveikatos priežiūros kokybės vertinimas, personalo valdymas, įstaigos vadovo vaidmuo, įstaigos valdymas ir veikla yra reikšmingi komponentai personalo veiklos organizavimo procese. Nors dauguma sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų bendrąją prasme yra patenkinti savo darbu, daugiau nei pusė jų pateikia pasitenkinimo darbu Covid-19 pandemijos laikotarpiu pablogėjimą dėl streso, neadekvataus darbo krūvio, nesaugios aplinkos, darbo ir asmeninio gyvenimo disbalanso bei darbo grafiko. Tiriamieji, kurių pasitenkinimas darbu Covid-19 pandemijos laikotarpiu pablogėjo, nurodė, jog Covid-19 pandemija paveikė jų darbo stilių, gebėjimą atlikti darbus iki galo bei darbo sėkmę.

Tyrimo problema. Šiuo metu Lietuvoje ir visame pasaulyje vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas užtikrinant psichosocialinę gerovę ir įvairiapusišką psichikos sveikatos stiprinimo, prevencijos ir gydymo pagalbą. Ypač daug dėmesio skiriama vaikų psichikos sveikatai, tačiau vis dar trūksta tinkamo ir glaudaus sveikatos, švietimo ir socialinio sektorių tarpsinsitucinio bendradarbiavimo, derinant veiksmus, priemones, kuriant programas, galinčias turėti teigiamą poveikį psichikos sveikatos gerinimui. Tyrimo tikslas – teoriškai išanalizuoti ir empiriškai atskleisti psichikos sveikatos stirpinimo bei ugdymo prevencinių veiklų taikymą Kelmės rajono mokyklose. Išvados 1. Atlikus mokslinės literatūros analizę, galima teigti, kad psichikos sveikata – viena iš sveikatos dedamųjų komponenčių apibūdinama ir suvokiama kaip asmens geros savijautos būsena, dėl kurios individas suvokia savo gebėjimus, geba susidoroti su stresinėmis situacijomis, produktyviai mokytis, dirbti, palaikyti darnius santykius. Mokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai patiria dėmesio trūkumo, hiperatyvumo sindromo, depresijos požymius ir simptomus, nerimo ir elgesio sutrikimus, kuriuos sukelia biologiniai, psichologiniai ir socialinės aplinkos rizikos veiksniai, dėl to šie vaikai pasižymi prastesne sveikatos būkle: dažnai kamuoja neaiškios kilmės skausmas, kvėpavimo sutrikimai, dusulio ir astmos priepuoliai, pasireiškia miego ciklo sutrikimai ir nemiga. Psichikos sveikatos sutrikimai statistiškai reikšmingai susiję su mokinių žemesniais akademiniais rezultatais ir pasiekimais. 2. Psichikos sveikatos sutrikimų išsivystymą sąlygoja keletos rizikos grupių veiksnių sąveika, todėl psichikos sveikatos stiprinimui būtinas kompleksinis požiūris apimantis sveikatos, švietimo ir socialinį sektorius. Kelmės rajone taikomas kompleksinis psichikos sveikatos stiprinimo modelis, kuriuo sukurta efektyvi tarpsektorinė sistema, užtikrinanti prevencinių veiklų ir kokybiškų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir plėtrą. Akcentuojamas psichikos sveikatą bloginančių rizikos veiksnių šalinimas: vykdomos ankstyvosios intervencijos programos, teikiamos priklausomybių ligų konsultanto paslaugos, didinamas papildomas gydytojų psichiatrų, medicinos psichologų konsultacijų teikimas. Kelmės rajono ugdymo įstaigose į mokymo procesą integruotos alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų prevencijos temos. 3. Atlikus empirinį tyrimą galima teigti, kad tyrimo hipotezė pasitvirtino. Tyrimu nustatyta, kad Kelmės rajono mokyklų vyresnių klasių moksleiviai teigiamai vertina taikomas psichikos sveikatos stiprinimo ir prevencinių priemonių veiklas, vykdomas mokyklose. Vyresnių klasių merginų požiūris į vykdomų prevencinių veiklų naudingumą, formų pobūdį ir patrauklumą yra statistiškai reikšmingai geresnis, lyginant su vaikinais. Nustatyta, jog psichikos sveikatos prevencinių veiklų pobūdis nukreiptas į psichotropinių medžiagų vartojimo, patyčių prevencijos, smurto valdymo tematikas per individualius pokalbius, temines diskusijas, kviestinių lektorių skaitomas paskaitas. 4. Nustatyta, jog mieste gyvenantys moksleiviai statistiškai reikšmingai geriau vertina visuomenės sveikatos specialisto veiklą, susijusią su psichinės sveikatos stiprinimu, bei specialisto sugebėjimą užtikrinti vykdomų veiklų prieinamumą, profesionalumą, informacijos naudingumą lyginant su kaimo vietovėse gyvenančiais moksleiviais. Mieste gyvenantys moksleiviai labiau įžvelgia psichikos sveikatos stiprinančios prevencinės veiklos naudą per dalinimąsi informacija su draugais bei turimą galimybę išsakyti savo nuomonę. Tyrimo metu nustatyta, kad klasės auklėtojas ir mokyklos direktorius yra didžiausią vaidmenį psichikos sveikatos stiprinime atliekantys asmenys.

Visame pasaulyje pripažinta, kad pedagogo specialybė – įtemptas darbas. Pedagogams tenka dirbti su didelės apimties mokinių klasėmis, darbo vietoje neretai tenka dirbti viršvalandžius norint, kad būtų laiku atliktos įvairios užduotys, dažnai yra administracinio darbo, neretai teigiama, kad jų uždarbis neatitinka įdedamo darbo sąnaudų, patiriamo streso, o visuomenės reikalavimai šios profesijos atstovams yra itin aukšti. Dažnas pedagogas savo darbe susiduria su stresu ir profesiniu perdegimu, o ilgainiui gali pasireikšti emocinis išsekimas, prastėjanti fizinė sveikata, bendravimo sutrikimai, nepasitenkinimas darbu ir šie veiksniai gali paveikti mokinių savijautą, todėl yra labai svarbu išsiaiškinti kaip, nepaisant visų šių iššūkių, galima išlaikyti gerą pedagogų sveikatą ir ją stiprinti. Tyrime analizuojamas Švenčionių rajono gimnazijų pedagogų fizinis aktyvumas ir vidinė darna. Empirinio tyrimo metu nustatyta, kad laisvalaikio metu, vidutinio intensyvumo fizinė veikla daro teigiamą poveikį vidinei darnai. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp fiziškai aktyvių pedagogų ir vidinės darnos komponentų: suprantamumo, kontrolės ir prasmės jausmo. Fiziškai aktyvesni pedagogai rečiau jaučiasi pasimetę ir nežino, kaip elgtis įvairiose situacijose, geriau suvokia savo mintis ir jausmus, rečiau susiduria su emocijų valdymo problemomis, dažniau atranda prasmės ir motyvų savo veikloje. Šie pedagogai mato gyvenimo iššūkius kaip suprantamus, tiki, kad turi pakankamai jėgų kontroliuoti situacijas ir turi motyvų (įžvelgia prasmę) įveikti sunkumus, lyginant su tokia veikla neužsiimančiais pedagogais. Atsakant į empirinės dalies probleminius klausimus, nustatyta, kad daugumos pedagogų darbas nėra susijęs su vidutinio intensyvumo fizine veikla, tačiau net pusė respondentų – 50 proc., susisiekimo tikslais renkasi aktyvų fizinės veiklos būdą (važiavimą dviračiu arba ėjimą pėsčiomis). Atlikus rezultatų analizę, pastebėta, kad didelio intensyvumo fizine veikla laisvalaikiu užsiima 37,88 proc. pedagogų, o vidutinio intensyvumo fizine veikla – 63,63 proc. visų apklaustųjų, taip pat, paaiškėjo, kad per dieną respondentai sėdi vidutiniškai 5 valandas.

Dėl COVID-19 pandemijos paskelbus karantiną, per trumpą laiką turėjo persiorientuoti ir persiorganizuoti visa švietimo sistema, kai vaikų ugdymo (dalykinio, socialinio, net fizinio) forma pakeista iš tiesioginės į nuotolinio ugdymo formą. Šis nenumatytų sąlygų sukeltas staigus pokytis paveikė ugdymo proceso dalyvių (vaikų, tėvų, mokytojų) sąveiką, sukėlė stresines situacijas. Tai nauja patirtis, kurią būtina tirti, kad būtume pasirengę galimoms krizėms ateityje. Tyrimo tikslas: teoriškai išanalizuoti ir empiriškai atskleisti 5-10 klasių mokinių emocinę ir fizinę būseną nuotolinio mokymosi COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas. Taikyta anoniminė elektroninė moksleivių apklausa. Tyrimo instrumentas buvo sudarytas remiantis Jusienės ir mokslininkų grupės projekto, „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“ (2021), tyrimo instrumentu. Tyrime dalyvavo Radviliškio rajono švietimo įstaigos. Iš viso apklausti 327 5-10 klasių mokiniai. Duomenų statistinė analizė atlikta SPSS for Windows bei Microsoft Excel 2011 programomis. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad nuotolinio mokymosi COVID-19 pandemijos metu apie pusė (46,6 proc.) 5-10 klasės mokinių mokymosi tikslais ekranų laikui skirdavo 5-6 valandas, tačiau trečdalis (24,5 proc.) dar tiek pat valandų skiria ekranų laiko pramogoms. Apie pusė (42,9 proc.) mokinių, turėjo miego sunkumų, ypač tie mokiniai, kurie daug laiko leido prie ekranų. Daugiau nei trečdalis (44,1 proc.) vaikų būdavo fiziškai aktyvūs ir būdavo lauke daugiau nei 60 min. Emocinė savijauta pablogėjo 45,2 proc. mokinių, 41,3 proc. nebenorėjo mokytis, o 32,7 roc. pablogėjo santykiai su bendraamžiais, tėvais (23,4 proc.) ir mokymosi rezultatai (33,0 proc.). Daugiau nei pusė (61,0 proc.) mokinių turėjo atskirą kambarį ir dauguma (83,8 proc.), turėjo įrangą mokymuisi ir sulaukė pagalbos iš tėvų (67,4 proc.). Mokinių teigimu, mokytis pagrindinių dalykų sekasi taip pat, kaip ir daugumai jų bendraamžių ir pusė (53,8 proc.) jų norėjo grįžti į mokyklą. Išvados. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad buvimo prie ekranų laiko trukmė įtakoja galvos skausmo atsiradimą, turi įtakos mokinių emocinei savijautai, elgesio pablogėjimui bei santykiams su tėvais. Dažniau elgesio ir santykių problemų patiria tie mokiniai, kurie lankosi socialinių tinklų puslapiuose. Taip pat pablogėjusiam elgesiui ir santykiams įtakos turi mokinių mažas fizinis aktyvumas ir retas buvimas lauke bei trumpas miego laikas.

Probleminiai tyrimo klausimai:  kokia asmenų su negalia suaugusiųjų švietimo būklė Lietuvoje?  kokie galimi andragogų, teikiančių paslaugas asmenims su negalia, profesionalizacijos keliai t.y. galimybės? Tyrimo objektas – asmenų su negalia švietimas ir andragogų profesionalizacija. Darbo tikslas – teoriškai išanalizuoti ir empiriškai atskleisti suaugusių asmenų, turinčių negalią, švietimą andragogų profesionalizacijos aspektu. Tyrimo hipotezė – profesionalizacijos kelių tikslingumas, sujungiant praktinę veiklą ir refleksiją, gali padėti andragogams, teikiantiems suaugusiųjų švietimo paslaugas asmenims su negalia, užpildyti teorinio pasirengimo spragas. Uždaviniai: 1) Išnagrinėti suaugusių asmenų su negalia švietimo ir socialinės integracijos problematiką. 2) Išsiaiškinti suaugusių asmenų su negalia švietimo efektyvinimo veiksnius. 3) Apibūdinti andragogų profesionalizaciją ir jos tikslingumo aspektus. 4) Atlikti empirinį tyrimą ir išanalizuoti andragogų požiūrį į jų profesionalizacijos galimybes. Pagrindiniai tyrimo rezultatai. Emprinis tyrimas patvirtino hipotezę - profesionalizacijos kelių tikslingumas gali padėti andragogams, teikiantiems suaugusiųjų švietimo paslaugas asmenims su negalia, užpildyti teorinio pasirengimo spragas – pasitvirtino. Empirinis tyrimas atskleidė, kad andragogų profesionalizacija, baigus studijas, persikelia į profesinę veiklą, o profesionalizacijos keliai (arba kitaip tariant galimybės) gali būti įvairūs. Tyrimu nustatyta, kad profesionalizacijos keliai gali būti įvairūs : 1.Mokymasis darbo vietoje; 2.Refleksija ir veikla; 3.Refleksija apie veiklą (neišreikštų kompetencijų formalizavimas); 4.Refleksija, skirta veiklai; 5.Organizacijos kultūra ir veikla; 6.Žinių integracija/asimiliacija. Išvardintos profesionalizacijos galimybės leidžia andragogams vystyti turimas kompetencijas, konstruoti profesinį identitetą, sujungiant abu profesionalizacijos kelių tikslingumo aspektus: praktinę veiklą ir refleksiją. Profesionalizacijos galimybių (jos kelių) pasirinkimas reikalingas tada, kai andragogas, teikdamas paslaugas asmenims su negalia, siekia naujų kompetencijų, naujų žinių, reikalingų profesinės veiklos atlikimui (profesionalumas).

Šiuolaikinė paslaugų ir prekybos rinka Lietuvoje yra labai dinamiška ir savita.Todėl labai svarbu tampa užtikrinti, kad joje dirbantys vadybininkai konsultantai būtų savo srities profesionalai. Siekiant užtikrinti profesionalizaciją, itin svarbus tampa šių darbuotojų ugdymas, jų bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų tobulinimas. Dalyvauti profesionalizacijos procese ir tobulinti kompetencijas galima keliais būdais: per patirtį, stebint profesionalo darbą, dalyvaujant mokymuose/ kursuose ar kreipiantis į ugdomojo konsultavimo (koučingo) specialistą. Šis specialistas, taikydamas įvairias technikas, gali padėti išsikelti tinkamus tikslus, pokalbiu padėti rasti problemos sprendimą, tokiu būdu padėti tobulinti kompetencijas.

Mokslinė problema - kaip ugdomi studentų gebėjimai taikant personalizuotą mokymą, atsižvelgiant į individualius kognityvinius stilius? Tyrimo tikslas: teoriškai išanalizuoti ir empiriškai atskleisti personalizuoto mokymosi taikymą, atsižvelgiant į besimokančio asmens individualų kognityvinį stilių, ugdant jų gebėjimus gebėjimus. Tyrimo objektas – kolegijos studentų kognityvinis mokymosi stilius ir personalizuoto mokymosi taikymas, ugdant jų gebėjimus. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą ir atskleisti teorines personalizuoto mokymosi ir kognityvinių stilių dermės prielaidas ugdant studentų gebėjimus. 2. Remiantis moksliškai aprobuotu instrumentu, parengtu pagal P. Honey ir A. Mumfordo (2006) kognityvinių stilių tipologiją, nustatyti tyrimo dalyvių individualų kognityvinį stilių. 3. Atlikti kokybinį tyrimą ir interviu metu nustatyti tyrimo dalyvių (kolegijos studentų) požiūrį į studentų gebėjimų ugdymą, taikant personalizuotą mokymąsi atsižvelgiant į respondentų individualų kognityvinį stilių bei didaktinių ir mokymosi metodų dermę. 4. Parengti rekomendacijas, skirtas personalizuoto mokymosi taikymui, atsižvelgiant į individualius kognityvinius stilius. Pagrindiniai tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad mokymosi personalizavimas studijų metu pomėgių, poreikių, kognityvinių stilių aspektu nėra patenkinamas. Tačiau, naudojantis informacinėmis komunikacijos technologijomis (Pvz. Moodle platforma, Zoom konferencijų ryšiu) studijų procese jų teikiamos galimybės personalizuotam mokymuisi išsiplečia dėl tokių veiksnių: lankstus laikas ir erdvė, studentų ir dėstytojų refleksyvi sąveika, mokymosi turinio ir studijų, bei mokymosi proceso personalizavimo. Kognityvinių stilių ir personalizuoto mokymosi dermė gali būti veiksminga, ugdant studentų gebėjimus bei gali būti taikoma individualizuojant mokymąsi, tobulinant mokėjimo mokytis kompetenciją arba kuriant adaptyvias ir rekomendacines mokymosi aplinkas.

Mokslinė problema: kuo reiškiasi bibliotekų edukacinė veikla vietos bendruomenėse? Darbo hipotezė – bibliotekų edukacinė veikla yra svarbi vietos bendruomenių gyventojų laisvalaikio ir mokymosi visą gyvenimą forma. Tyrimo objektas - Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vietos filialų teikiamos edukacinės paslaugos. Tyrimo tikslas – teoriškai išanalizuoti ir empiriškai atskleisti bibliotekų edukacinę veiklą vietos bendruomenių aspektu. Tyrimo uždaviniai: 1. Atlikti teorinio diskurso analizę, atskleidžiant: Lietuvos bibliotekų sistemą, viešųjų bibliotekų misiją ir kintantį jų vaidmenį; edukacinės veiklos koncepciją ir edukacinę bibliotekų veiklą vietos bendruomenių kontekste. 2. Atlikti apklausą, nustatatant Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vietos filialų paslaugų vartototojų (vietos bendruomenės gyventojų) požiūrį į bibliotekos edukacinę veiklą. 3. Parengti rekomendacijas vietos bibliotekoms ir savivaldybei. Pagrindiniai tyrimo rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kokios bibliotekos teikiamos edukacinės paslaugos yra reikalingos. Bendruomenės išreiškia ne tik socialinių, bet ir švietimo bei kultūros poreikių aktualumą jų gyvenimui. Viešosios bibliotekos kaimo bendruomenėse geriausiai vykdo savo tradicines funkcijas – kultūros, švietimo ir laisvalaikio. Gyventojai dažniausiai naudojasi biblioteka dėl galimybės pasiskolinti knygų, perskaityti spaudą ir dalyvauti bibliotekos organizuojamuose edukaciniuose, kultūriniuose renginiuose. Tačiau šios paslaugos ir informacija apie jas mažiau pasiekiama nutolusių bendruomenių gyventojams, su šių bendruomenių nariais silpniau išreikšti asmeniniai ryšiai, tuo apribojama jų integracija į visuomenę.