Olenin, Sergej

Vandens organizmų biologinių apaugų pasiskirstymas, palyginti su jų buveine, yra labai svarbus ekologijai ir suteikiantis pradinę įžvalgą apie vietos savybes, reguliuojančias populiacijas ir sankaupas. Šio tyrimo tikslas yra nustatyti biologinių apaugų gausumą, įvairovę ir pasiskirstymą ant dirbtinio ir natūralaus substrato penkiuose Varėnos rajono ežeruose. Tyrimo objektas gėlavandeniuose ežeruose įsikūrusios makrozoobentoso rūšys. Įgyvendinti darbo tikslą, buvo paruošti du skirtingi substrato tipai (natūralus iš medžio bei dirbtinis iš betono trinkelės) ir patalpinti ežerų dugne keturiems mėnesiams, o ištirti, kokios rūšys apauga substratus, pasirinktose vietose sutrinkti mėginiai laboratoriniam tyrimui. Tirtų ežerų vietose nustatyti 23 makrozoobentoso taksonai, kurių turtingumas ir individų gausumas skyrėsi tarp dirbtinių ir natūralių substratų tiek laiko tiek ežero atžvilgiu. Pagal sutinkamumo dažnio bendras vertes dažniausios makrozoobentoso rūšys buvo Dreissena polymorpha, Theodoxus sp., Psephenus sp., Bithynia tentaculata, Cyrnus flavidus, Caenis ungulata ir Limnephilus intricatus, o 8 rūšys randamos tik dirbtinuose ir 3 tik natūraliuose substratuose. Naudojant statistinę duomenų analizę nustatyta, kad didžiausias makrozoobentoso gausumas buvo dirbtiniame (1505 ind.m-2), o mažesnis natūraliame substrate (1008 ind.m-2). Daugiausia biologinių apaugų rasta Glūko ežero substratuose, o mažiausios vertės – Mergežerio ežero substratuose. Analizuojamų substratų tipų atveju laikas paveikė rūšių turtingumą bei gausumą ir buvo nustatytas bendras makrozoobentoso rūšių reprodukcijos laikas, kurio trukmė buvo nuo eksperimento pradžios (pirma mėginių ėmimo savaitė, birželio mėn. pradžia) iki 8 mėginių ėmimo savaitės (liepos pabaigos). Įvertinus aplinkos veiksnių įtaką makrozoobentoso rūšių paplitimui ir gausumui Varėnos rajono ežeruose nustatyta, kad ne tik substrato specifika, bet ir supantys aplinkos veiksniai, tokie kaip didelis ežero plotas, gylis ir miškingumas daro įtaką bendram makrozoobentoso taksonų skaičiui ir individų gausumui. Tyrimo rezultatai parodė, jog dirbtinių substratų struktūrų veikimas gali būti siejamas su bendru biologinių apaugų procesų poveikiu, įskaitant ir skirtingus abiotinius veiksnius.

The phenomenon of biological invasions, or the human-mediated movement of non-indigenous species (NIS) to areas where they did not previously occur, increasingly attracts attention not only of scientists, but also environmental policy makers and industry. The study of biological invasions became a complex interdisciplinary scientific research area, which involves both fundamental and applied aspects. The present work is devoted to the analysis of the biological invasions impacts and risk assessment methods, which are needed both for theoretical studies and practical management of biological invasions. At first, the requirements of international and European legislation were analyzed with the aim to develop the criteria and a scoring system for the evaluation of the appropriateness of the bioinvasion impact and risk assessment methods. Then the scoring system based on the key risk assessment (RA) principles, RA components and categories of bioinvasion impacts was applied to evaluate the methods. Another task of this work was to develop and apply the nNIS index, an approach for assessment of the effectiveness of the environmental policy aimed at prevention of the biological invasions. The index is based on a global information system on aquatic NIS (AquaNIS), which completes nNIS with data on introduction pathways, environmental tolerance limits and biological traits of these species. Also, the Mean Expansion Rate (MER) was studied as a measure of species invasiveness, which helps to distinguish between the human-mediated and natural spread of NIS. The combination of the latter two tools may be used for the implementation of the environmental policy on biological invasions, such as the International Convention for the Control and Management of Ship’s Ballast Water and Sediments, the EU Regulation on Invasive Alien Species, the EU Water Framework and Marine Strategy Framework directives.

The aim of the study is to assess the diversity and distribution of non-indigenous species (NIS) and their impacts in the Mediterranean Marine Protected Areas (MPAs). The Mediterranean Sea is heavily affected by biological invasions and marine protected areas are not immune to NIS introductions and spread. However, the effects of MPAs on NIS establishment and spreading are generally unrecognized. In this study, the distribution of NIS and the effect of MPAs on NIS establishment and spread was assessed using rapid assessment, inside and outside some selected Mediterranean MPAs. Furthermore, trophic interactions between the indigenous benthic taxa and the non-indigenous species: the green alga Caulerpa cylindracea, the red alga Asparagopsis taxiformis, the crab Percnon gibbesi and the sea hare Aplysia dactylomela, were investigated using stable isotope rations and subsequent isotopic populations metrics in order to determine the role of NIS in invaded ecosystems and the possible impacts it has on indigenous taxa.