Burkšienė, Valentina
Item type:ETD, [Political intelligence for sustainable urban competitiveness: the case of Vilnius city]master thesis[2025][S002]Ulozienė, LinaPolitinis intelektas – tai kompleksinių gebėjimų visuma, apimanti strateginį mąstymą, galios analizę, įrodymais grįstų sprendimų priėmimą, sprendimų skaidrumo užtikrinimą, politinės aplinkos supratimą ir interesų koordinavimą. Šie gebėjimai yra būtini politikams, siekiantiems veiksmingai valdyti sudėtingas, dažnai konfliktiškas situacijas, priimti subalansuotus sprendimus bei išlaikyti visuomenės pasitikėjimą institucijomis. Politinis intelektas leidžia kurti ilgalaikę miesto vystymosi strategiją, kuri būtų paremta ne tik ekonominiais ar administraciniais principais, bet ir socialiniu jautrumu, įtrauktimi bei atsparumu išoriniams pokyčiams. Ši gebėjimų visuma tampa ypač svarbi šiuolaikiniam miestui, siekiančiam būti darniu, išmaniu ir konkurencingu. Darnumas reikalauja gebėjimo suderinti skirtingų grupių interesus ir veikti ilgalaikėje perspektyvoje, konkurencingumas – lanksčiai prisitaikyti prie pokyčių ir užtikrinti viešųjų sprendimų kokybę, o išmanumas – integruoti duomenis, inovacijas ir skaidrumą į valdymo procesus. Politinis intelektas apjungia šiuos elementus į nuoseklią gebėjimų sistemą, leidžiančią miestui efektyviai prisitaikyti prie pokyčių ir tvariai vystytis globalių iššūkių kontekste. Atliktas tyrimas parodė, kad Vilniaus miesto politikai pasižymi tam tikrais politinio intelekto gebėjimais – gebėjimu planuoti, analizuoti informaciją, formuluoti strateginius tikslus ir atliepti pažeidžiamų visuomenės grupių poreikius. Tačiau šių gebėjimų nepakanka siekiant užtikrinti visapusiškai darnų ir konkurencingą miesto vystymąsi. Praktikoje trūksta galios analizės, lankstumo, dialogo su interesų grupėmis, konfliktų prevencijos ir sprendimų skaidrumo užtikrinimo. Politinio intelekto raiška, nors ir egzistuoja, išlieka ribota, todėl mažina miesto gebėjimą veiksmingai realizuoti darnaus, konkurencingo ir išmanaus miesto viziją tiek strateginiu, tiek praktiniu lygmeniu.
6 Item type:ETD, [Urban sustainable development policy in Skuodas district municipality]master thesis[2025][S002]Kuokštienė, IngaMagistro darbe nagrinėjama darnios plėtros politika vietos savivaldos lygmeniu, remiantis Skuodo rajono savivaldybės atvejo analize. Tyrimo tikslas – išanalizuoti, kokie politinio sprendimų priėmimo veiksniai trukdo darniai miestų plėtrai savivaldybėse. Pirmoje darbo dalyje remiamasi moksline literatūra, siekiant apibrėžti darnios plėtros sąvoką, išskirti pagrindinius jos principus bei aptarti vietos savivaldos vaidmenį darnumo įgyvendinime. Antroje dalyje analizuojami strateginio planavimo ir sprendimų priėmimo ypatumai savivaldybių kontekste, išryškinant politinės valios, atsakomybės ir ilgalaikio matymo svarbą. Trečioje dalyje pateikiama empirinė analizė, atlikta taikant dokumentų analizę ir fokus grupės metodą. Tyrimo metu vertinti Skuodo rajono savivaldybės strateginio planavimo dokumentai bei organizuota diskusija su savivaldybės tarybos, administracijos ir nevyriausybinio sektoriaus atstovais. Duomenys analizuoti taikant kokybinės turinio analizės metodą. Rezultatai atskleidė, kad darnios plėtros principai savivaldybės dokumentuose dažnai pateikiami deklaratyviai – trūksta konkrečių priemonių, vertinimo kriterijų ir atsakomybių pasiskirstymo. Didžiausias dėmesys skiriamas infrastruktūros klausimams, o socialinė, aplinkosauginė ir institucinė dimensijos išplėtotos nepakankamai. Fokus grupės dalyviai pažymėjo, kad politiniai sprendimai dažnai grindžiami neanalizuotu sprendimų priėmimu, o gyventojų įtraukimas apsiriboja formaliais kanalais. Tyrimas parodė, kad darnumo įgyvendinimą riboja strateginio planavimo nenuoseklumas, sprendimų trumpalaikiškumas ir ilgalaikės politinės vizijos bei atsakomybės trūkumas vietos lygmeniu.
10 Item type:ETD, [Collaboration between public and NGO sectors in Klaipeda district]master thesis[2024][S003]Marcinkeviča, AstaDaugėjant įvairių visuomenės problemų, valdžios institucijoms tampa vis sunkiau su jomis susidoroti. Be to, vyksta decentralizacijos procesas, kai perskirstomos galios ir atsakomybė tarp valstybės ir naujai atsiradusių NVO. Šie pokyčiai kelia iššūkių sėkmingam viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimui. Šiuo baigiamuoju darbu siekiama ištirti viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimo trikdžius Klaipėdos rajone. Darbo tikslas – ištirti viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimą Klaipėdos rajone. Tikslui pasiekti išsikelti darbo uždaviniai: išanalizuoti viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimo teorinius aspektus; pristatyti viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimo reglamentavimą ir situacijos analizę Lietuvoje; nustatyti viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimo trikdžius Klaipėdos rajone ir pateikti pasiūlymus trikdžiams pašalinti. Siekiant įgyvendinti tikslą ir uždavinius, taikant mokslinės literatūros šaltinių analizę pristatoma viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimo samprata, viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimo būdai ir formos bei atlikta viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimo modelių analizė. Dokumentų analizė taikyta nagrinėjant viešojo ir NVO bendradarbiavimo teisinį reglamentavimą. Statistinė analizė taikyta analizuojant Lietuvos ir Klaipėdos rajono viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimo situaciją. Apklausa žodžiu atlikta siekiant ištirti viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimo trikdžius Klaipėdos rajone. Pusiau struktūruotas interviu sudarytas remiantis mokslinės literatūros analize. Tyrimo metu gauti duomenys buvo sistemingai analizuojami, naudojant turinio (content) analizės metodą. Empirinis tyrimas atskleidė, kad bendradarbiavimas tarp Klaipėdos rajono savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) yra daugialypis ir apima įvairius tikslus, tokius kaip jaunimo užimtumas, socialinės gerovės užtikrinimas, sporto ir kultūros populiarinimas bei bendruomenių stiprinimas. Siekiant šių tikslų, naudojamos įvairios priemonės: finansavimas, projektų rengimas, grupinis darbas tarybose, renginiai, viešinimas. Tyrimu nustatyta, jog viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimo trikdžiai Klaipėdos rajone yra šie: biurokratija ir administracinės kliūtys, finansavimo nepakankamumas, informacijos sklaidos trūkumai, motyvacija ir įsitraukimo stoka.
19 7 Item type:ETD, [Digital communication of Šilutė district non-governmental organisations in the context of governance]master thesis[2024][S003]Tamašauskė, GintarėTinkama skaitmeninė komunikacija nevyriausybinėms organizacijoms padeda perduoti organizacijos tikslus savanoriams bei kitoms suinteresuotoms šalims, palaikyti ryšį su jomis, taip pat greičiau ir lengviau atlikti savo misiją, taupyti ir racionaliau naudoti išteklius. Atliktų tyrimų duomenimis nevyriausybinių organizacijų skaitmeninės komunikacija yra menka. Darbo probleminis klausimas: Kokios priemonės leistų pagerinti Šilutės rajone veikiančių NVO komunikacijos veiksmingumą? Darbo objektas – nevyriausybinių organizacijų skaitmeninės komunikacijos veiksmingumas valdysenos kontekste. Darbo tikslas – įvertinti Šilutės rajono nevyriausybinių organizacijų skaitmeninės komunikacijos veiksmingumą valdysenos kontekste. Uždaviniai: Išanalizuoti organizacijos komunikacijos ir skaitmeninės komunikacijos galimybes valdysenos kontekste; Išnagrinėti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį ir skaitmeninės komunikacijos veiksmingumą valdysenos kontekste; Atlikus tyrimą nustatyti Šilutės rajono nevyriausybinių organizacijų skaitmeninės komunikacijos veiksmingumą, veiksmingumo didinimo galimybes. Tyrimo metodai: turinio analizės metodas, pusiau struktūruotas interviu. Atlikus Šilutės rajono NVO interneto svetainių ir socialinių tinklų duomenų turinio analizę, nustatyta, kad socialinė žiniasklaidos priemonė – Facebook nėra tinkamai išnaudojama, kadangi nors NVO ir talpina nuotraukas, video bei informaciją – tą daro gana retai, nesukuriama intensyvi vartotojų sąveika - pasigendama pačios komunikacijos – suinteresuotų šalių, kaip pavyzdžiui Facebook‘o sekėjų įtraukimo: jų klausiant, įveliant į diskusijas, kaip ir tiesioginių prašymų prisidėti prie jų veiklos bei skleisti informaciją apie juos. Apklausus NVO vadovus, nustatyta, kad kai kurios NVO neturi asmens atsakingo už organizacijos skaitmeninę komunikaciją, neturinčios – skundžiasi laiko stoka veiksmingai skaitmeninei komunikacijai vykdyti. Dauguma savo skaitmeninės komunikacijos veiksmingumą ir žinias apie skaitmenines technologijas vertina nepatenkinamai, visos neturi skaitmeninės komunikacijos strategijos. Ateityje dauguma planuoja susikurti internetinę svetainę bei išbandyti Tik Tok platformą. Ginamasis teiginys, kad Šilutės rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų skaitmeninės komunikacija nėra veiksminga valdysenos kontekste – pasitvirtino.
24 8 Item type:ETD, [Sustainable participatory budget: the case of the Baltic states]master thesis[2023][S003]Každailienė, BeatričėPagrindinis darbo tikslas – išnagrinėti dalyvaujamojo biudžeto projektus vykdomus Baltijos šalių uostamiesčiuose, bei nustatyti juose darnumo principų raišką. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai, kuriais siekiama: pristatyti darnaus dalyvaujamojo biudžeto koncepciją; išanalizuoti uostamiesčių darnumo problemas ir jų sprendimo būdus; turinio analizės būdu išanalizuoti dalyvaujamojo biudžeto Baltijos šalių uostamiesčiuose projektus ir išskirti darnumo problemų sprendimo būdus, naudojant dalyvaujamąjį biudžetą. Teorinėje darbo dalyje išnagrinėta dalyvaujamojo biudžeto koncepcija, nustatyti darnumo aspektai dalyvaujamojo biudžeto projektuose. Taip pat apžvelgtos uostų keliamos problemos uostamiesčiams, bei veiksniai mažinantys uostų veiklos daromą žalą uostamiesčiams. Tyrime išnagrinėti ir pagal dimensijas bei 17 DVT suskirstyti Baltijos šalių uostamiesčių dalyvaujamojo biudžeto projektai. Remiantis gautais duomenimis galima teigti, kad pagrindinis DB tikslas yra socialinė dimensija ir su ja susijusios problemos bei DVT. Projektais menkai sprendžiamos ekonominės problemos, o aplinkos dimensijos ir DVT tikslų siekimui skirta ne ypač daug dėmesio. Pagrindinis teiginys, kad dalyvaujamojo biudžeto projektai Baltijos šalių uostamiesčiuose nesiekia spręsti darnumo problemų, pasitvirtino.
15 13 Item type:ETD, [Sustainable development learning in preschool education institutions: the case of Klaipėda city]master thesis[2023][S003]Burbienė, MarijaŠvietimas yra viena iš prielaidų siekiant darnaus vystymosi, svarbiausia veiksmingo demokratijos valdymo ir plėtros priemonė. Švietimo sistemos modernizavimas turėtų prisidėti prie kritinio ir kūrybinio mąstymo įgūdžių ugdymo kartu su abipusės pagarbos, tolerancijos ugdymu, demokratinių sutariamų sprendimų priėmimo formų supratimu ir išdėstytų planų įgyvendinimu. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuolat prisiderina prie kintančios aplinkos, nuolat vystosi ir geriną teikiamą kokybišką ugdymą. Dabartiniai kartai labai aktualus yra pasaulio naujovės, todėl ir mokymasis turi būti efektyvus ir transformuojantis prisitaikantys prie kiekvieno. Tačiau nėra aiškų ar integruojami yra darnios plėtos komponentai į ugdymo procesus ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir kaip yra organizuojamas darnios plėtros mokymasis ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Darbą sudaro trys struktūrinės dalys. Pirmoje dalyje atliekama teorinė darnios plėtros koncepcijos bei švietimo dimensijos darnios plėtros modelyje analizė, nagrinėjant švietimą kaip viena iš prielaidų siekiant darnumo. Antroje darbo dalyje atliekama teorinė analize apie darnios plėtros mokymosi reikšmė viešojo sektoriaus kontekste bei viešųjų organizacijų darnios plėtros mokymosi organizavimo būdus. Trečioji darbo dalis skirta empiriniam tyrimui, kurio metu atskleidžiama darnios plėtos mokymosi būdų organizavimo metodai ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei jų integravimo metodai į ugdymo procesą. Atlikus empirinį tyrimą taikant turinio (Content) analizę, pusiau struktūruoto interviu metodą bei organizuojant diskusijų pokalbį (Focus grupe) su ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogais buvo atskleisti darnios plėtos mokymosi ypatumai bei integravimo būdai į ugdymo procesą ikimokyklinio ugdymo įstaigose „Bangelė“, Žiburėlis“, „Pušaitė“. Atliktas tyrimas atskleidė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose darnios plėtros mokymasis vyksta, taikomi įvairus metodai. Įstaigų personalas gilinasi žinias apie darniąja plėtrą ir integruoją jos komponentus į ugdymo procesą.
12 1 Item type:ETD, [Citizen and public sector collaboration in the cultural field during the COVID-19 pandemic: the case of Tauragė district]master thesis[2023][S003]Šalkauskienė, AudrėŠiame rašto darbe nagrinėjamas piliečių ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas kultūros srityje siejant jį su COVID-19 pandemijos kontekstu. Analizuojama mokslinė literatūra atskleidžia, kad pandemija turėjo didelį poveikį kasdieniam žmonių gyvenimui. Kultūros srityje, kurioje svarbu tradicijų išlaikymas, dalyvavimas ir įsitraukimas, taip pat įvyko svarbūs bendradarbiavimo pokyčiai. Pandemijai atsitraukus atlikta įvairaus pobūdžio tyrimų. Nepaisant to, dar nėra pakankamai išsamių tyrimų apie piliečių ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą pandemijos metu kultūros srityje Tauragės rajono savivaldybėje. Darbo struktūra apima tris dalis. Pirmoje dalyje analizuojama teorinė piliečių ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo koncepcija, kur aptariama bendradarbiavimo samprata, privalumai ir trūkumai bei formos ir būdai. Antroje dalyje nagrinėjama teorinė analizė piliečių ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo kultūros srityje COVID-19 pandemijos metu. Tyrinėjamas kultūros vaidmuo visuomenės gerovei, kultūrinis bendradarbiavimas, pandemijos poveikis kultūriniams bendradarbiavimui, valdžios veiksmai pandemijos metu ir rizikų valdymo priemonės kultūrinio bendradarbiavimo kontekste. Trečiojoje dalyje vykdomas empirinis tyrimas, kurio metu analizuojamos Tauragės rajono piliečių ir viešojo sektoriaus kultūros įstaigų bendradarbiavimo pandemijos metu galimos ribojimo priežastys. Empirinio tyrimo metu, taikant grupinės diskusijos (angl. focus group) metodą su pusiau struktūruotu klausimynu, nustatytos priemonės, kurios buvo taikomos bendradarbiavimui pandemijos metu, ir patvirtintas teiginys, kad Tauragės rajono kultūros įstaigos ir piliečiai susidūrė su bendradarbiavimo iššūkiais pandemijos metu. Tyrimas atskleidė, kad bendradarbiavimas Tauragės rajone buvo ribotas ne tik pandemijos metu.
7 15 Item type:ETD, [Communication in the health sector to COVID-19 pandemic managment]master thesis[2022][S003]Gaurelė, ViktorijaMokslinė temos problema. Buvusių krizių patirtis rodo, jog jų valdymui viešajame sektoriuje pritrūksta efektyvios komunikacijos. Stokojama sisteminių pokyčių, resursų, gebėjimų, technologijų įvaldymo, bendradarbiavimo, lankstumo, būdingos uždarumo problemos, išryškinusios su vidine bei išorine komunikacija sveikatos sektoriuje susijusias problemas. Probleminis klausimas – kaip buvo galima komunikacinėmis priemonėmis sveikatos sektoriuje prisidėti prie COVID – 19 suvaldymo? Tyrimo tikslas – nustatyti sveikatos sektoriaus komunikacijos galimybes suvaldant COVID-19 pandemiją Lietuvos sveikatos sektoriuje. Darbo uždaviniai: 1) Išanalizuoti komunikacijos koncepciją. 2) Išnagrinėti komunikacijos sveikatos sektoriaus priemones COVID-19 pandemijos suvaldymui. 3) Atlikti sveikatos sektoriaus komunikacijos galimybių, suvaldant CODID-19 pandemiją, tyrimo analizę, remiantis konkretaus atvejo analize ir pristatyti rezultatus. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu. Tyrimo anketa sudaryta remiantis atlikta mokslinės literatūros analize. Tyrimo imtį sudarė 257 sveikatos priežiūros sistemoje dirbantys specialistai, užimantys vadovo, vedėjo, gydytojo, vyresniojo slaugos administratoriaus bei slaugytojo pareigas. Tyrimo rezultatai ir išvados. Efektyviai komunikacijai pandemijos metu buvo itin svarbus komunikacijos ir jos turinio aiškumas, pagrįstumas, savalaikiškumas, pateikimas skirtingomis komunikacinėmis priemonėmis bei pritaikymas tikslinei auditorijai. Didžioji tiriamųjų dalis vertinant COVID-19 pandemijos metu komunikacijoje kilusias problemas buvo linkę nepritarti, jog stokota teorinių žinių apie komunikacijos svarbą ir naudą, specializuotų mokymų komunikacijai taikyti, praktinių komunikacijos įgūdžių, informacijos patikimumo. Tačiau didesnioji dalis tyrimo dalyvių pritarė, jog komunikacijai trūko informacijos savalaikiškumo, informacijos tikslumo/ aiškumo, informacijos pagrįstumo. Didžioji tiriamųjų dalis pritarė, jog buvo daug dezinformacijos viešojoje erdvėje apie tirtą organizaciją, pandemiją. Taip pat dažniausiai išreikštas pritarimas, jog organizacija laikėsi sąžiningos informacijos pateikimo principo, adaptavo informaciją pagal auditorijos pobūdį, organizacijos viduje sutelkė darbuotojus į komandinį darbą bei prisidėjo prie bendradarbiavimo su visuomene ir jos grupėmis, verslu.
3 4 Item type:ETD, [Changes in pre-school education in the implementation of sustainable development: the case of Kretinga district]master thesis[2022][S003]Ruzgailienė, VaidaIkimokyklinio ugdymo įstaigos veikia nestabilioje, nuolat kintančioje aplinkoje. Pasikeitimai tapo labai dinamiški ir intensyvūs, pokyčių tempas įstaigose yra kur kas intensyvesnis, nei kada nors anksčiau. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos norėdamos išlikti bei užtikrinti įstaigose sėkmingą darnaus vystymosi realizavimą, susiduria su pokyčių valdymo iššūkiais dinamiškomis sąlygomis. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nenorėdamos prarasti konkurencingos pozicijos rinkoje, negali ignoruoti pokyčių svarbą ir jų sėkmingą valdymo svarbą. Tačiau nėra aišku ar sėkmingai vyksta darnaus vystymosi integravimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kokie pokyčiai reikalingi, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos sėkmingai galėtų realizuoti darnų vystymąsi. Taigi, darbo problema formuluoja klausimu: kokių pokyčių reikia, ikimokyklinio ugdymo organizavime, kad būtų sėkmingai realizuojamas darnus vystymasis? Darbą sudaro trys struktūrinės dalys. Pirmoje dalyje pateikiama darnaus vystymosi koncepcija, darnaus vystymosi teikiama nauda visuomenei ir darnaus vystymosi realizavimo žingsniai – edukavimas, mokymasis, planavimas. Antroje darbo dalyje pateikiamos švietimo organizacijos galimybės realizuojant darnų vystymąsi, apžvelgiama Lietuvos švietimo sistema, darnaus vystymosi pokyčių reglamentavimas ir planavimas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose, taip pat išskiriamas organizacijos vadovo vaidmens reikšmingumas, kuris lemia sėkmingą darnaus vystymosi realizavimą. Trečioje darbo dalis skirta empiriniam tyrimui, kurio metu atskleidžiama kokie pokyčiai reikalingi, kad Kretingos rajone ikimokyklinio ugdymo įstaigose būtų galima sėkmingai realizuoti darnų vystymąsi. Atlikus empirinį tyrimą taikant turinio (content) ir pusiau struktūruoto interviu metodą buvo atskleista ikimokyklinio ugdymo galimi pokyčiai realizuojant darnų vystymąsi. Atliktas empirinis tyrimas parodė, kad darnaus vystymo pokyčiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose vyksta per lėtai, neskiriama dėmesio darnaus vystymo edukacijai, neužtikrinamas ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams ir pedagogams reikiamų žinių ir gebėjimų darnaus vystymo realizavimui.
4 3 Item type:ETD, [Implementation of sustainable development in Klaipėda county coastal municipalities]master thesis[2022][S003]Olšauskas, VirgilijusŠiandien darnus vystymasis – tai tikslas pasauliui, patiriančiam vis didėjantį stresą dėl gamtinių, ekonominių, politinių ir socialinių kataklizmų. Darbe nagrinėjamas darnaus vystymosi konceptas: darnaus vystymosi samprata ir jos transformacijos, svarbiausios darnaus vystymosi dimensijos ir jų sąveika bei darnaus vystymosi tikslai, suformuluota darbe naudojama darnaus vystymosi apibrėžtis: darnus vystymasis – kokybinių pokyčių procesas, kurio metu kuriamas tausojantis pasaulis. Darnus vystymasis pakrantės zonose reikalauja ypatingo požiūrio, žinių ir įgūdžių, todėl darbe pabrėžtas pakrančių zonų išskirtinumas, realizuojant darnų vystymąsi, bei pristatyti dažniausiai pakrančių zonose įgyvendinami darnaus vystymosi tikslai. Analizuojamas viešasis sektorius ir jo bendradarbiavimas darnaus vystymosi realizavimo kontekste: identifikuotas viešojo sektoriaus reikšmingumas ir įvardinti pagrindiniai reikšmingumo aspektai. Taip pat apibrėžtas viešojo sektoriaus vaidmuo plėtojant daugiapakopį valdymą ir horizontalųjį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, pristatyti svarbiausi darnaus vystymosi efektyvaus valdymo principai bei jų taikymo praktika, aptarta metavaldymo svarba darnaus vystymosi realizavimo valdymui. Darbe pateiktas teorinis darnaus vystymosi realizavimo pakrantės zonose metavaldymo modelis. Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse atliktas kompleksinis darnaus vystymosi realizavimo tyrimas. Pateiktos svarbiausios atlikto tyrimo įžvalgos: Klaipėdos apskrities pajūrio savivaldybės turi bendrą darnaus pajūrio viziją, kuri yra savivaldybes vienijantis veiksnys; tiriamos savivaldybės bendradarbiauja siekdamos įgyvendinti bendrą darnaus pajūrio viziją. Atliktas gautų tyrimo rezultatų įvertinimas teorinio darnaus vystymosi realizavimo pakrantės zonose metavaldymo modelio kontekste, patvirtino, kad Klaipėdos apskrities pajūrio savivaldybėms priimant integruotus sprendimus, yra taikoma metavaldymo prieiga.
12