Socialinių pokyčių studijų centras / Centre for Social Change Studies (9211)

2025–2026 m. KU SHMF Socialinių pokyčių studijų centro seminarų ciklas Ketvirtasis seminaras – 2026 m. balandžio 9 d. 10:00–11:30

„Kaip teisingai naudoti Likerto skalę: praktiniai patarimai“

Vieta – SHMF (S. Nėries g. 5) 209 auditorija Tikslinė grupė – dėstytojai, tyrėjai

Lektorius – dr. Liutauras Kraniauskas, vyr. mokslo darbuotojas, sociologas, turintis ilgametę patirtį organizuojant ir atliekant įvairius visuomenės nuomonės tyrimus

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia į pokalbį – „Primadona. Kas tikroji aš?“, skirtą monooperos ,,Prima Donna” premjerai.

Kas nutinka aktoriui, kai scenoje tampa tylu? Kas lieka, kai nusivelkamas vaidmuo, kostiumas ar net titulai? Kviečiame į gyvą pokalbį, atvirą dialogą, kuriame dalyviai dalinsis savo patirtimis ir įžvalgomis apie moters vidinį pasaulį, tapatybę, balsą, ir tai, kas slypi už scenos šviesų.

Pokalbyje dalyvauja: – režisierė Rūta Bunikytė, – solistė Rita Petrauskaitė, – filosofas Aldis Gedutis.

Renginys nemokamas, būtina išankstinė registracija.

Renginių ciklas Klaipėdietiškos tapatybės trajektorijos: pokalbiai apie miestą, jo istoriją ir kultūrą

VI renginys Apie gamtą Klaipėdoje ir Klaipėdą gamtoje

Asociacija Klaipėdos kultūros bendruomenė, Klaipėdos universitetas ir renginių erdvė „Herkus Kantas“ 2025-aisiais metais kvietė į intelektualių renginių apie Klaipėdos miestą ciklą. Balandžio–gegužės ir lapkričio–gruodžio mėnesių ketvirtadieniais diskutuota apie Klaipėdos kultūrinį potencialą, jos istoriją, gyventojų kultūros pomėgius.

Gruodžio 18-ąją pakviesime į paskutinį šiais metais renginį, užbaigsiantį ir seriją rudens renginių, skirtų gamtos veiksnių įtakai, apibrėžiant, kas yra Klaipėda. Skaityti daugiau.

Paskutinio vakaro diskusiniai klausimai: Kiek prasminga Klaipėdoje natūros ir kultūros perskyra, o gal net priešprieša? Ar tiesa, kad Klaipėdoje kultūra galiausiai pralaimi gamtai? O galbūt Klaipėda yra miestas, kur gamta ir kultūra yra kone organiškai susipynusios ir laukinė gamta tiesiog pasirodo pačiose netikėčiausiose jo vietose.

Šiuos klausimus šeštajame ciklo renginyje aptars mūsų auditorijai jau gerai pažįstamas filosofų duetas – dr. Kęstas Kirtiklis (Vilniaus universitetas) ir dr. Aldis Gedutis (Klaipėdos universitetas).

Laikas: 2025 m. gruodžio 18 d., ketvirtadienis, 19.00 val.

Maloniai kviečiame į prof. dr. Axelio E. Walterio monografijos „Prūsijos Orfėjas. Poeto Simono Dacho savivoka ir kultūrinė recepcija“ vertimo į lietuvių kalbą pristatymą. Kuo ši knyga reikšminga, diskutuos istorikas dr. Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas), poetas, prozininkas ir vertėjas dr. Laurynas Katkus, Klaipėdos vokiečių bendrijos kultūros programų vadovė Rasa Miuller. Renginį moderuos filosofas dr. Aldis Gedutis (Klaipėdos universitetas).

Renginys vyks 2025 m. gruodžio 15 d., 17 val., Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos konferencijų salėje.

Renginių ciklas Klaipėdietiškos tapatybės trajektorijos: pokalbiai apie miestą, jo istoriją ir kultūrą

V renginys Klaipėdiečių kultūra: tik namuose ir prie jūros?

Asociacija Klaipėdos kultūros bendruomenė, Klaipėdos universitetas ir renginių erdvė „Herkus Kantas“ kviečia praskaidrinti tamsius vakarus ir grįžta su intelektualių renginių apie Klaipėdos miestą ciklu. Lapkričio ir gruodžio mėnesiais kas antrą ketvirtadienį numatyti dar trys renginiai apie Klaipėdą, jos kultūrą ir savitumą.

Kas jūsų laukia penktajame renginyje? Viename interviu garsus režisierius Valentinas Masalskis pasidalijo kasdiene įžvalga: Klaipėdoje kultūra pralaimi gamtai, mat klaipėdiečiai labiau mėgsta lankytis prie jūros nei kultūros renginiuose. Žymus filosofas Aldis Gedutis savo ruožtu yra metaforiškai prilyginęs klaipėdiečius hobitams, kurie linkę sėdėti namuose ir džiaugtis tik savo artima aplinka. Tiek režisierius, tiek filosofas siekė lakoniškai nusakyti klaipėdietiškos tapatybės santykį su kultūra dar iki-COVID’iniais laikais. Kiek šios gražios metaforos atitinka tikrovę? Ar tikrai klaipėdiečiai yra tik namisėdos ir išeina pasivaikščioti tik prie jūros? Kas juos sugundo išeiti į miestą ir kur jie dažniausiai patraukia, trumpam išsiilgę kultūros? Kokius filmus jie žiūri ir kokias knygas jie skaito? Kas, jų nuomone, yra uostamiesčio kultūros flagmanai?

Naujausio tyrimo rezultatais apie klaipėdiečius ir jų požiūrį į miesto kultūrą pasidalys sociologas dr. Liutauras Kraniauskas (Klaipėdos universitetas), o intelektualinę diskusijos įtampą palaikys filosofas dr. Aldis Gedutis (Klaipėdos universitetas).

Laikas: 2025 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis, 19.00 val. Vieta: renginių erdvė „Herkus Kantas“ (Naujoji Uosto g. 3, įėjimas nuo Danės g., prie senosios perkėlos).

Lapkričio 15 d. 14.00 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose vyks monografijos „Gegutės giesmės. Apie meninio tyrimo žinojimus, praktikas ir poveikius“ pristatymas su autoriais prof. dr. Aldžiu Gedučiu (Klaipėdos universitetas) ir prof. dr. Vytautu Michelkevičiumi (Vilniaus dailės akademija). Moderuos kuratorė Skaistė Marčienė (LNDM Prano Domšaičio galerija). Taip pat dalyvaus dr. Liutauras Kraniauskas (Klaipėdos universitetas).

Ši monografija – tai pokalbiai apie tai, kas yra meninis tyrimas, koks yra jo episteminis statusas ir kokios jo teisės bei pareigos mums jau žinomų mokslinio tyrimo strategijų apsuptyje.

Autoriai naviguoja tankiose, kartais sunkiai įžengiamose humanitarinių mokslų ir meninės praktikos džiunglėse, pasitelkdami filosofijos, menotyros, komunikacijos mokslų, mokslo ir technologijos studijų (STS) metodus, kurie skaitytojų labui derinami su metaforomis bei ornitologine optika.

Monografijoje ieškoma tinkamiausių episteminių bei metodologinių perspektyvų, padedančių adekvačiau suprasti ir įvertinti tiek meninį tyrimą, tiek pačius menininkus-tyrėjus, tiek meno doktorantūros praktikas.

Tad kviečiame prisijungti prie mūsų ornitologinės kelionės, kurioje vietoje turistinių įžymybių siūlome pažingsniuoti ne ką mažiau įdomiais, tačiau nuošalesniais takais. Keliaudami ne tik praplėsite savo žinias, bet ir galėsite atpažinti gegutę ar kokį kitą paukštį tiek savyje, tiek savo kolegose.

Monografijos pristatymas yra Knygos meno festivalio dalis, kuris prasideda š. m. lapkričio 14 d. ir vyks iki kitų metų sausio 4 d. KKKC Parodų rūmuose ir kitose miesto erdvėse.

Maloniai kviečiame į diskusiją Kodėl Klaipėdai (ne)verta siekti Europos kultūros sostinės titulo? – 3-iąjį renginį iš ciklo „Klaipėdietiškos tapatybės trajektorijos: pokalbiai apie miestą, jo istoriją ir kultūrą“.

Daugelis Europos miestų energingai varžosi dėl Europos kultūros sostinės titulo, kurį laiko prestižiniu tarptautiniu pripažinimu ir nelengvu įsipareigojimu. Titulo vertė ir svarba dažnai grindžiama tuo, kad šis projektas pirmiausiai leidžia sutelkti ir jungti miestų bendruomenes, stiprina miestų žinomumą tarptautinėje erdvėje, pritraukia turistus ir finansus. Nors projektas dažniausiai suprantamas kaip simbolinė ir politinė investicija į kultūros sektoriaus problemų sprendimą, daug mokslinių tyrimų rodo, kad Europos kultūros sostinės titulas visada turi pozityvų efektą bendram tokius titulus pelniusių miestų vystymuisi ir skirtingoms visuomenės grupėms.

Tačiau nuostatos dėl Europos kultūros sostinės titulo nėra vienareikšmės. Šalia optimistiškai nusiteikusių kūrėjų bendruomenių visada randasi skeptikų, reikalaujančių racionalaus tokio įsipareigojimo pagrindimo.

Kas mieste labiausiai laimi iš šio projekto – kūrėjai, gyventojai, politikai, verslas? Kokios visuomenės grupės labiausiai turėtų būti suinteresuotos jo įgyvendinimu? Koks yra tikrasis pokytis mieste, kai ilgainiui nurimsta kultūriniai renginiai? Ar tokį pokytį galima pasiekti ir be skambaus „Europos kultūros sostinės“ titulo?

Trečiajame ciklo renginyje kultūros tyrinėtoją dr. Tadą Šarūną (Vilniaus universitetas), kuris vertino „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ socialinį ir simbolinį poveikį Kaunui, kalbins sociologas dr. Liutauras Kraniauskas (Klaipėdos universitetas).

Maloniai kviečiame į akademinės sklaidos renginių ciklo „Klaipėdietiškos tapatybės trajektorijos: pokalbiai apie miestą, jo istoriją ir kultūrą“ pirmąjį renginį, kuris vyks 2025 m. balandžio 3 d., ketvirtadienį, 19.00 val. renginių erdvėje „Herkus Kantas“ (Naujoji Uosto g. 3, įėjimas nuo Danės g., prie senosios perkėlos).

Pirmasis renginys pavadintas „Pankrokas, suvaldytas maištas ir jo atgarsiai (po)sovietinėje Klaipėdoje“.

Šiemet sukanka 50 metų nuo legendinės britų grupės „Sex Pistols“ susikūrimo. Grupės, paviliojusios alternatyvaus, nepritapusio jaunimo vaizduotę ir protus, pakeitusios požiūrį į muziką ir madą, perėjusios visas įmanomas viešo įvaizdžio transformacijas – nuo nekenčiamų padugnių iki nacionalinio paveldo.

„Sex Pistols“ sukelti raibuliai pro geležinę uždangą prasiskverbė ir į Sovietų Sąjungą – gaivališkos muzikos, anarchistinių šūkių ir žiogelių pavidalu, sukeldami galvos skausmą vietos cenzoriams ir jėgos struktūroms.

Todėl 50-mečio sukaktis yra tinkama proga aptarti ne tik „Sex Pistols“ įkvėptą maištą, jo kultūrinį bei ideologinį poveikį, bet ir šio poveikio socialinės kontrolės būdus, ilgainiui padėjusius inkorporuoti anarchišką pankų dvasią į socialiai priimtinos populiariosios kultūros glėbį.

Pirmajame ciklo renginyje Klaipėdos universiteto mokslininkai dr. Aldis Gedutis ir dr. Liutauras Kraniauskas aptars šiuos kontekstus ir jų klaipėdietiškuosius aspektus, keldami klausimus apie Klaipėdos subkultūras pasaulio alternatyviosios kultūros kontekste: kodėl vėlyvuoju sovietmečiu KGB rūpėjo vietinis pankrokas, koks yra klaipėdietiškojo panko palikimas ir pagaliau – kur dingo Klaipėdos pankai?

Ciklą rengia: Asociacija Klaipėdos kultūros bendruomenė, Klaipėdos universitetas ir renginių erdvė „Herkus Kantas“.

Imanuelis Kantas (1724–1804) laikomas didžiausią įtaką modernybės epochai Vakarų pasaulyje padariusiu Apšvietos epochos filosofu. Šiemet Immanueliui Kantui, kuris gyveno ir didžiąsias žmonijos idėjas sukūrė Karaliaučiuje, vos už 130 km nuo Klaipėdos, trys šimtai.

Ta proga Klaipėdos universitetas kviečia grįžti prie I. Kanto filosofijos ir jo sąsajų su Klaipėda, kviesdamas į dviejų renginių ciklą. Pirmajame renginyje, kuris vyks balandžio 18 d., gilinsimės į sudėtingus I. Kanto raštus. Sakoma, kad filosofas rašė nepaskaitoma kalba. Didelę įtaką padariusius I. Kanto svarbiausius darbus šiame renginyje bandysime išversti į žmonių kalbą. Šį vertėjų vaidmenį renginyje „Imanuelis Kantas išeina į žmones“ pakvietėme atliktį filosofus Aldį Gedutį (Klaipėdos universitetas) ir Kęstą Kirtiklį (Vilniaus universitetas).

Renginys vyks 2024 m. balandžio 18 d., ketvirtadienį, 19 val. bare Herkus Kantas (Naujoji Uosto g. 3). Renginio video: https://www.facebook.com/Klaipedos.universitetas.Oficialus/videos/443653618006325/