Browsing by Advisor "Anne, Olga"

Bioatliekų kiekis kasmet didėja, todėl siekiant pritaikyti žiedinės ekonomikos principą galima iš biomasės atliekų gaminti ne tik biokurą, tačiau galima panaudoti ir šalutinį produktą – bioanglį. Bioanglis gali būti puiki priemonė dirvožemio fizikinėms ir cheminėms savybėms pagerinti, padidinti augalų derlingumą, išvalyti dirvožemį nuo teršalų ir t.t. Eksperimento metu atlikta lėta pirolizė atmosferiniame slėgyje, laipsniškai keliant temperatūrą. Pirolizės proceso vietinės žaliavos - rapsų išspaudos po biodyzelino gamybos, nuotekų dumblas, kukurūzų stiebai. Išanalizuota pirolizės proceso eiga, gautų produktų išeigos. Pirolizės proceso tikslas – pagaminti bioagnlį. Taip pat ištirtos pagamintos bioanglies fizikinės ir cheminės savybės - elementinė sudėtis (C,H,N,P), organinės anglies kiekis, pH, tankis. Tada išbandytas bioanglies pritaikymas žemės ūkiui - pagaminta bioanglis terpiama į dirvožemį auginant dvi skirtingas kultūras – grikius ir garstyčias, tiriamas bioanglies poveikis sunkiųjų metalų imobilizacijai dirvožemyje, dirvožemio pH, augalų biomasei bei aukščiui.

Nemalonaus kvapo junginiai susidaro praktiškai kiekviename nuotekų tvarkymo etape. Pirminiame nuotekų valyme ir ypatingai aeruojamose smėliagaudėse išsiskiria daug oro teršalų. Nepaisant tai, kad įmonės diegia kvapų mažinimo technologijas, problema šiuo metu vis dar aktuali. Šio darbo tikslas – naudojant ozonavimo technologiją sumažinti smėliagaudėje išsiskiriančius kvapus ir įvertinti ozonavimo technologijos įtaką nuotekų sudėties pokyčiui. Technologinio eksperimento metu buvo išmatuoti kvapus sudarantys junginiai – sieros vandenilis ir amoniakas, jų vidutinės paros koncentracijos virš smėliagaudžių. Gauti rezultatai parodė, kad ozonuojant nuotekas pastebimas kvapus sudarančių junginių sumažėjimas. Technologinio eksperimento metu atitekančiose nuotekose ozonas efektyviai sumažino azoto ir sieros junginius, paspartino BDS7 ir ChDS oksidacijos greitį, bei padidino ištirpusio deguonies kiekį. Technologinio eksperimento tyrimo rezultatai – patvirtina inovatyvią ozono technologiją nuotekų valyme, kuri leidžia ne tik sumažinti kvapus sudarančių junginių emisijas, bet ir teigiamai veikia pirminį – mechaninį nuotekų valymo procesą.

Tvarumo vystymasis gerina aplinkosaugos, ekonomikos ir socialinės gerovės sritis. Nuolat plečiant paplūdimių socialinių, kultūrinių, palaikymo, reguliacinių ir aprūpinimo paslaugų kiekį ir gerinant jų kokybę reikia atsižvelgti į ateities kartas, kad joms nebūtų mažinamos galimybės mėgautis kraštovaizdžiu ir nedarkytų ekosistemos. Atliktas Palangos paplūdimių, kaip pagrindinio Lietuvos kurorto, tvarumo vertinimas atsižvelgiant į aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius aspektus. Vertinimas atliktas remiantis 2016-2018 metų duomenimis bendradarbiaujant su tokiomis įstaigomis kaip Palangos savivaldybė, Palangos komunalinis ūkis, Palangos rinkliavų centras.

Polietileno tereftalatas (PET) – vienas iš plačiausiai naudojamų termoplastinių polimerų, kurio savybės ir perdirbimo galimybės atveria plačias taikymo sritis pakuočių, tekstilės ir kitų gaminių pramonėje. Vis dėlto, šios medžiagos ilgaamžiškumui didelę įtaką daro aplinkos veiksniai, ypač ultravioletinė (UV) spinduliuotė, kuri ilgainiui lemia tiek mechaninių, tiek cheminių savybių pokyčius. Atsižvelgiant į tai, tyrime buvo siekiama įvertinti UV spinduliuotės poveikio trukmės įtaką grynosios (PET – VG) ir iš dalies perdirbtos (PET – STD) PET plėvelių mechaninėms bei cheminėms savybėms. Eksperimentinis tyrimas buvo atliktas naudojant pagreitinto UV sendinimo metodą pagal ASTM G154 standartą, taikant UVA – 351 fluorescencinę lempą, imituojančią saulės spinduliuotę. Bandiniai buvo veikiami UV spinduliuote skirtingą laiką (nuo 1 iki 24 valandų), siekiant stebėti pokyčių dinamiką. Mechaninės savybės buvo vertinamos tempimo bandymų metodu pagal ISO 527 – 3 standartą ir smūgio atsparumo bandymais pagal ISO 6603 – 2 standartą. Cheminiai struktūros pokyčiai nustatyti naudojant FTIR spektroskopiją. Tyrimo rezultatai parodė, kad UV spinduliuotė turi reikšmingą poveikį tiek PET – VG , tiek PET – STD plėvelėms: didėjant ekspozicijos trukmei mažėja tempimo stipris, didėja standumas ir reikšmingai blogėja smūgio atsparumas. FTIR analizė atskleidė aiškius molekulinės struktūros pakitimus – ypač funkcinių grupių pokyčius, susijusius su polimerų grandinių skaidymu. Pastebėta, kad perdirbtos sudėties PET plėvelės (PET – STD) yra labiau linkusios į degradaciją, kas rodo mažesnį jų atsparumą ilgalaikiam UV poveikiui, palyginti su grynosios sudėties plėvelėmis (PET – VG ). Šis tyrimas parodė, kad nors PET plėvelės iš perdirbtos medžiagos atitinka žiedinės ekonomikos principus, jų eksploatacinės savybės gali būti labiau pažeidžiamos esant saulės šviesos poveikiui. Gauti rezultatai yra svarbūs ne tik medžiagų mokslui, bet ir praktiniam PET gaminių naudojimui bei jų ilgaamžiškumo prognozavimui, ypač tais atvejais, kai gaminiai yra eksploatuojami lauko sąlygomis'