Collective memory and ideology in Lithuanian radio broadcasting, 1940–19441
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2025 | 29 | 1 | 153 | 192 |
Straipsnyje kokybiniais ir kiekybiniais metodais analizuojamos istorinio turinio Lietuvos radijo programos pirmosios sovietinės ir nacistinės okupacijų laikotarpiu. Keliami trys pagrindiniai klausimai: koks buvo Lietuvos radijo istorinių transliacijų turinys? Kaip istorinės radijo programos skyrėsi Lietuvą okupavus SSRS ir nacistinei Vokietijai? Kiek radiofono istorinio pobūdžio programos buvo ideologiškai anga- žuotos? Atskleidžiama, kad istorinio pobūdžio transliacijos Lietuvos radijuje buvo gana dažnos (girdimos 1–1,6 karto per dieną). Radijas karo metais pasižymėjo daž- nesnėmis kultūros, muzikos, literatūros istorijos transliacijomis ir europocentrizmu. SSRS ir nacistinės Vokietijos radijas Lietuvoje drastiškai skyrėsi. 1940–1941 m. galima matyti kolektyvinės atminties integravimą į stipriai ideologizuotą sovietinį pasaulio suvokimą, o Lietuvos istorijos iškeitimą į Rusijos istoriją. O 1941–1944 m. leista plėtoti tautinę lietuvių kultūrą, tačiau griežtai cenzūruotos politinės, valstybinės istorijos temos. Abu režimai propagavo skirtingą laiko supratimą. SSRS leido matyti tik kelis paskutiniuosius amžius, o prioritetą teikė XX a. Sovietų Sąjungai. Nacistinė Vokieti- ja leido transliuoti apie visus istorinius laikotarpius ir dažniau vertinimo požiūriu prioritetą teikė XIX a. Nors režimai dažnai apibūdinami kaip totalitariniai, Lietuvos radijo kontrolė karo metais taip pat skyrėsi: SSRS radijui taikė beveik absoliučią prie- žiūrą ir cenzūravo radiją net griežčiau nei kitas žiniasklaidos priemones, o nacisti- nės Vokietijos atveju kultūros, archeologijos, tautosakos temoms taikyta gana švelni, sunkiai pastebima cenzūra. Tyrime atskleidžiama, kad karo metais Lietuvos radijas formavo kolektyvinę atmintį, kuri buvo artima skleidžiamai periodinėje spaudoje, mene ir viešojoje erdvėje, tačiau pasižymėjo ir tik šiai medijai būdingais bruožais: platesniu nei kitur muzikos, folkloro ir teatro integravimu, specifiniu rūpesčiu kul- tūros istorijos temoms.
This article presents an analysis of the history-related content on Lithuanian radio programmes during the periods of the first Soviet occupation and the Nazi occupation. While wartime radio has only been modestly researched in Lithuania, here I will approach it using qualitative and quantitative methods. I will reveal the frequency of historic broadcasts and the most common themes, discuss the chronological and geographical boundaries of the past as they were conveyed over the radio, and also ask how this radio content related to the ideologies of these regimes and propaganda trends in the occupied regions. The research reveals how, during the war, Lithuanian radio played a part in forming a collective memory that was close to the one encountered in the periodical press, art and the public space, and yet was also noted for some characteristics typical exclusively of this media: the more widespread integration of music, folklore and theatre, and oftentimes, the stricter censorship of content. Even though both regimes are often described as totalitarian, during the war control over Lithuanian radio varied widely from complete dependence and an imposed world-view, to the continuity of the interwar radio tradition.
| Journal | IF | AIF | AIF (min) | AIF (max) | Cat | AV | Year | Quartile | Percentile |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Lithuanian Historical Studies | 0 | 0.36 | 0.36 | 0.36 | 1 | 0 | 2024 | Q4 | 11.1 |