Assessment of grain-size composition spatial structure for Lithuania's Pleistocene surface deposits by statistical grid method
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Volungevičius, Jonas | ||
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2006-05-26 | Nr. 55 | 58 | 65 |
Straipsnyje pateikti nauji pleistoceno nuogulų granuliometrinės sudėties erdvinės struktūros tyrimų Lietuvos teritorijoje rezultatai. Tirtos 2–2,5 metro storio paviršinės nuogulos. Tyrimas atliktas dviem etapais: pirmiausia sudarytas granuliometrinės sudėties žemėlapis, vėliau tirtas granuliometrinės sudėties margumas. Granuliometrinės sudėties žemėlapis sudarytas remiantis Valstybinio žemėtvarkos instituto skaitmeninio Lietuvos dirvožemių žemėlapio (M 1:300 000) duomenų baze (1998), kurioje užfiksuoti 1985 metų Lietuvos dirvožemių žemėlapio (M 1:300 000) kontūrai. Granuliometrinės sudėties margumas tirtas 5 × 5 km dydžio gardelėse statistinės gardelės metodu. Tokia metodika siekta išskirti geologiniu ir geomorfologiniu požiūriu svarbius nuogulų arealus ir objektyviai įvertinti teritorinę paviršinių nuogulų struktūrą išryškinant ne tik paviršių formavusius glacigeninius (glacialinius ir akvaglacialinius), bet ir kai kuriuos epigenetinius paviršių performuojančius procesus. Granuliometrinės sudėties margumas išreikštas margumo balu. Margumo tipologija: labai vienoda, vienoda, margoka, marga ir labai marga. Pagal margumo balą bei skirtingas reikšmes turinčių gardelių išsidėstymo dėsningumus išskirti tipologiniai mikrorajonai, kurie apibendrinti sujungiant juos į individualius rajonus. Nustatyta, kad tiek labai margos, tiek ir labai vienodos granuliometrinės sudėties tipologiniai mikrorajonai paplitę įvairaus genetinio tipo reljefe. Didesnis granuliometrinės sudėties margumas yra būdingas toms paviršiaus teritorijoms, kurioms teko santykinai (lyginant su aplinkinėmis teritorijomis) sudėtinga genezė. Margiausia granuliometrinė sudėtis yra skirtingų genetinių tipų nuogulų (ir skirtingų genetinių tipų reljefo) sandūroje. Todėl reljefo makrolygmeniu didžiausiu margumu pasižymi aukštumų ir žemumų sandūros, suformuotos glacialinių bei akvaglacialinių ir performuotos epigenetinių, ypač fliuvialinių, procesų. Straipsnyje pateikta granuliometrinės sudėties erdvinės struktūros margumo ir dėsningumų koncepcija – glacigeniniai ir epigenetiniai procesai – yra svarbiausias veiksnys, nulėmęs granuliometrinės sudėties margumą.
The paper contains results of investigations done in Lithuania for the first time on the spatial structure of Pleistocene deposit grain-size composition. The statistical grid method has been applied for 2-2,5 m thick surface deposits. According to distribution peculiarities in grain-size composition diversity and different values of grids, the type microregions have been established and generalised by joining them into certain individual regions. The paper presents a concept of grain-size composition spatial structure diversity and peculiarity and shows that the main factors causing diversity in grain size composition are glacigenic and epigenetic processes.