Options
The shrinking rate of utilised agricultural land and its components in the Baltic Sea region countries
Date Issued | Issue | Start Page | End Page |
---|---|---|---|
2012-04-11 | no. 1 (6) | 6 | 14 |
The temporal and spatial changes of land use are important while studying the rural landscapes on both the regional-geographical and environmental scales. In the Baltic Sea region with nine countries (including Russian Federation, represented by Kaliningrad oblast, the utilised agricultural land (UAL) makes about 34 % of total region area on the average. The current research revealed the trends of different shrinking rate of UAL in nine studied countries from 1993 to 2008: it varied within the range between 3 % in Denmark and 43 % in Estonia. Research focus was given to the changes in ratio between arable land and area under meadows and pastures: it increased from 6.5 to 10.9 during 15 years period (1993–2008) on the average, that shows the increase in land use and farming intensity even the UAL area was shrunk.
Erdviniai ir laikiniai žemėnaudos pokyčiai reikšmingi tiriant kaimo kraštovaizdžio kaitą tiek regioniniu- geografiniu, tiek ir aplinkosauginiu aspektais. Nagrinėjamame Baltijos regione (9 šalys, kur Rusijos Federacijai atstovauja Kaliningrado sritis), naudojamos žemės ūkio naudmenos vidutiniškai sudaro apie 34 % bendrojo regiono ploto. Atlikus tyrimą nustatyta bendra tendencija – naudojamų žemės ūkio naudmenų ploto mažėjimas nuo 1993 m. iki 2008 m. – 16 % visame regione (mažiausias sumažėjimo tempas užfiksuotas Danijoje – 3 %, didžiausias Estijoje – 43 %). Tyrimais nustatytas ir skirtingas naudojamų žemės ūkio naudmenų bei jos komponentų – ariamosios žemės, pievų ir ganyklų – mažėjimo tempas pavienėse Baltijos regiono šalyse. Be Estijos, dideliu naudojamų žemės ūkio naudmenų plotų mažėjimu per minėtą laikotarpį pasižymėjo Latvija, RF Kaliningrado sritis ir Lietuva. Šiose šalyse labiausiai sumažėjo ariamosios žemės plotai. Danija buvo vienintelė šalis regione, kurioje per 1993–2008 m. padidėjo naudojamų pievų ir ganyklų plotas (32 %), tuo tarpu Suomijoje jis sumažėjo labiausiai – net 69 %. Likusiose šalyse (šiaurinėje Vokietijos dalyje, Lenkijoje, Švedijoje) naudojamų pievų ir ganyklų plotai sumažėjo nuo 14 iki 33 %, ariamosios žemės plotai – nuo 12 iki 19 %, atsižvelgiant į šalį. Išryškėjo dvi naudojamų žemės ūkio naudmenų kaitos tendencijos regione: 1) žemės ūkio ekstensyvėjimo tendencija, kai sparčiau traukėsi ariamosios žemės plotai, lyginant su pievų ir ganyklų plotais; 2) žemės ūkio intensyvėjimo tendencija, kai ariamosios žemės dalis, nors ir traukėsi naudojamų žemės ūkio naudmenų plotai, santykinai padidėjo. Pirmoji tendencija akivaizdi Estijoje, RF Kaliningrado srityje ir Danijoje, šiek tiek mažiau ryški šiaurinėje Vokietijoje ir Latvijoje, antroji akivaizdi Suomijoje, šiek tiek mažiau ryški Lietuvoje, Švedijoje ir Lenkijoje.