Galvos smegenų insulto (GSI) valdymo organizacinės sistemos tobulinimas Klaipėdos mieste: organizacinės sistemos sukūrimas ir medicininio efektyvumo įvertinimas

Darbo tikslas. Sukurti organizacinę sistemą Klaipėdos mieste, leidžiančią patobulinti galvos smegenų insulto valdymą ir atlikti tos sistemos medicininę efektyvumo analizę. Ligonių kontingentas ir metodika. Tiriamąją grupę sudaro 1371 ligonis, 1996-2000 metais gydytas Klaipėdos ligoninėje, o kontrolinę grupę - 384 ligoniai, 1995 metais gydyti Klaipėdos ligoninėje. Tyrimo rezultatų dinamikai palyginti iš kitų dviejų Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ir Jūrininkų ligoninėse 1996-2000 metų laikotarpiu gydytų 500 ligonių sudaryta palyginamoji grupė. Stacionarizavimo trukmę nuo insulto pradžios iki ligonio hospitalizacijos analizavome 2,6, 12,24 ir >24 valandų intervalais. Stacionare gydytų ligonių kaupiamasis mirštamumas analizuotas praėjus 24, 48 val., 10ir 28 dienų, 3, 6, 12 mėnesių laikotarpiui nuo visų susirgusiųjų tiriamuoju laikotarpiu insulto pradžios. Ligonių negalią analizavome pagal Oksfordo Rankin'o skalę. Išgyvenamumo prognozei nustatyti buvo naudojami Kokso (Cox) ir Bayes'o modeliai. Rezultatai. Stacionare gydomų ligonių skaičius padidėjo nuo 86,7% 1995 m. iki 93,2% 2000 m. Hospitalizuotų ligonių skaičius per 2 valandas nuo susirgimo pradžios padidėjo nuo 4,4% 1995 m. iki 34,5 %2000 m., o per 6 valandas - atitinkamai nuo 41 ,1%iki 50,2 %. Klaipėdos ligoninėje atliktos, siekiant nustatyti GSI, galvos smegenų kompiuterinės tomografijos skaičius 1995-2000 metų laikotarpiu padidėjo nuo 22,4% 1995 m. iki 93,3% 2000 m. Ligonių gydymo laikas insulto poskyryje sumažėjo nuo 17,4 d. 1995 m. iki 11,9 d. 2000 m. Mirštamumo rodiklis po 28 d. - 28,6%, o po vienerių metų - 40,1 %. Klaipėdos ligoninėje gydytų ligonilĮ28 dienų bendras kaupiamasis mirštamumas visą tyrimo periodą mažėjo: lyginant 1995 m. (36,5%) ir 1999 m. (19,1 %) - rodikliai sumažėjo beveik per pusę (p<0,001). Palyginamosios grupės 28 dienų mirštamumas (pradiniu momentu buvo mažesnis, lyginant su tiriamąja grupe) - atvirkščiai, visą tyrimo periodą didėjo: lyginant 1995 m. (7,0%) ir 1999m. (19,2%) - padidėjo daugiau kaip du kartus. Tiriamosios grupės vienerių metų kaupiamasis mirštamumas mažėjo visą tyrimo laikotarpį ir, lyginant 1995 m. (46,9%) bei 1999 m. (29,3%), sumažėjo patikimai (p<0,001). Ligonių, gydytų dėl GSI palyginamojoje grupėje, vienerių metų mirštamumas nepatikimai sumažėjo nuo 30,2 % 1995 m. iki 23,2 % 1999 m. Ligonius standartizavus pagal amžių, 28 dienų ir vienerių metų mirštamumo rodikliai patikimai nepasikeitė. Lyginant ligonių procentą (pagal Rankin'o skalę), kurių negalia sunkiausia ūmioje susirgimo fazėje ir po vienerių metų 1995-1996 metais, nustatyta, kad tokių ligonių sumažėjo daugiau negu penkis kartus (atitinkamai 30,0% ir 5,3%). 1998-2000 metais šių ligonių sumažėjo daugiau kaip 18 kartų (atitinkamai 68,3 % ir 3,7%). Teisingiausia bendra ir individuali išgyvenamumo ir mirštamumo prognozė taikant Bayes' o modelį buvo pirmųjų dviejų dienų (bendra prognozė - 88%). Išvados. Sukurta ir įdiegta GSI valdymo organizacinė sistema Klaipėdos mieste: sukuriant naujus ir patobulinant buvusius ryšius tarp atskirų medicinos grandžių; [kuriant ūmios GSI fazės ir reabilitacijos skyrius Klaipėdos ligoninėje, dirbančius komandiniu principu: taikant ankstyvąją ligonių, sergančių GSI, reabilitaciją bei intensyvią slaugą; [kuriant tokiu pat principu dirbančią ir specializuotą darbui su GSI persirgusiais ligoniais darbuotojų grupę pirminės sveikatos priežiūros centre. Įdiegta GSI valdymo organizacinė sistema, sumažinusi ligonių mirštamumą ir negalią po ūmaus galvos smegenų insulto, parodė ryškų medicininį šios sistemos efektyvumą.

The 28 day case fatality of the patients who underwent treatment in the city hospital was decreasing during the whole period of the research: to compare 3,5% in 1995 and 19,9% in 1999, this indicator was reduced almost by half. On the contrary, the case fatality of the patients from the comparative group was increasing during the whole period of the research, and to compare 7,0% in 1995 and 19,2% in 1999 it increased more than twice. One year accumulating case fatality of the trial group has been decreasing during the whole period of research to compare the year of 1995 (46,9%) and the year of 1999 (29.3%). The decreasing tendency of the accumulative case of the patients according to their age, 28 days as well as one-year case fatality rates showed the same tendency. It was found that the percentage of the patients with the highest level of disability in comparison with the acute phase of the disease after a year, during the period of 1995-1996 was reduced more than five times (30,0% and 5,3% accordingly) and during the period of 1998-2000 – more than 18 times (68,3% and 3,7% accordingly). The greatest risk of the patients under experiment during the 28 days period from beginning of the stroke, according to Cox model was the confusion of consciousness and disorder of swallow function. The survival depended on the type of the stroke concerning one year survival was connected with confusion of consciousness, the problem of urination holding and atrial fibrillation. The most informative factors concerning the prognosis of the survival according to the Bayesian model are neurological compilations and consequences after the stroke. The prognosis (general and individual) of the first two days was the most exact – 88%. Conclusions: Evaluating the results of the research it is evident that the system on the stroke management implemented in the city of Klaipėda, even without extra money is rather effective from the medical point of view.