Distribution of juvenile river lamprey (Lampetra fl uviatilis L.) in diff erent habitats

Th e impact of anthropogenic pressure on the distribution of juvenile river lamprey (Lampetra fl uviatilis L.) in diff erent habitats was investigated. All samples were collected in the midstream of the Minija from June to September 2006. Th e research covered about 100 meters of the river where, according to the local microenvironment, 20 investigation points were chosen. All the points diff ered from each other by water depth, the type of substratum, spread of vegetation coverage, and anthropogenic pressure. Th e highest density of individuals was typical of points with no anthropogenic pressure, in which the substratum contained coarse sand. In such points the density of individuals reached 2 ind m–2. Th e ANOVA table showed a statistically signifi cant correlation between the density of individuals and anthropogenic pressure (F = 4.37, p < 0.05). In most points, the biomass was about 200 mg m–2. Th e study results have shown that lamprey juveniles prefer coarse sand. In such type of substratum, the mean density was about 2 ind m–2. In the substratum that mostly contained pebble, no individuals were found. Statistical analysis showed that the correlation between the length of individuals and water depth was statistically signifi cant (r = 0.13, p < 0.05). Th e research showed that lamprey juveniles avoid shallow water. Vegetation coverage in lamprey habitations was a positive factor (F = 7.65, p < 0.05).

Mėginiai rinkti 2006 m. birželį–rugsėjį Minijos vidurupyje. Darbe nagrinėjamas antropogeninės apkrovos poveikis upinės nėgės (Lampetra fluviatilis L.) jauniklių pasiskirstymui skirtingo tipo buveinėse. Mėginiai imti kas dvi savaites 100 m upės atkarpoje (20 stebėjimo taškų), atsižvelgiant į vietos mikroaplinką – substrato dalelių dydį, vandens gylį, makrofi tų dangos paplitimą bei antropogeninę apkrovą. Nustatyta, kad didžiausiu individų tankiu pasižymėjo taškai, kurių neveikė antropogeninė apkrova, o substratą sudarė stambus smėlis. Čia individų tankis siekė 2 ind. m–2. ANOVA analizė parodė statistinį reikšmingumą tarp individų tankio ir antropogeninės apkrovos (F = 4,37, p < 0,05). Daugelyje taškų biomasė kito apie 200 mg m–2. Tyrimo rezultatai parodė, kad nėgių jaunikliai pirmenybę teikia stambaus smėlio substratui (substrato dalelių dydis 0,25–2,0 mm). Šiame substrate vidutinis individų tankis – 2 ind. m–2. Substrate, kurio pagrindinę dalį sudarė gargždas, individų neaptikta. Statistinė analizė parodė silpną reikšmingą individo ilgio ir vandens gylio ryšį (koreliacijos koefi cientas r = 0,13 (p < 0,05)). Atlikus tyrimą nustatyta, kad nėgių jaunikliai vengia seklių vandenų. Tuo tarpu makrofi tų danga nėgių buveinėse veikė kaip teigiamas veiksnys (F = 7,65, p < 0,05). Skirtingo apaugimo taškuose nustatytas statistiškai reikšmingas vidutinių tankio reikšmių skirtumas: nėgių jaunikliai rinkosi vietas, kurios apaugusios makrofi tais (tankis 2 ind. m–2). Taškuose be makrofi tų ši reikšmė buvo apie 0,7 ind. m–2.