Sveikatingumo perspektyvos ilgėjant vidutinei tikėtino gyvenimo trukmei

Darbo tikslas. Apžvelgti vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (toliau – VGT) raidą Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, nustatyti gyventojų sveikatingumo, sveikatos apsaugos sistemos rodiklių svarbą VGT, prognozuoti tolesnę visuomenių sveikatingumo raidą. Duomenys ir metodai. Tyrime analizuoti 43 pasaulio šalių gyventojų VGT rodiklio sąsajos su kitais demografiniais, gyventojų sveikatingumo, sveikatos apsaugos sistemos rodikliais. Rodiklių duomenys yra 2016 m. arba artimiausi 2016 m. duomenims. Rezultatai. VGT ilgumas statistiškai labai reikšmingai tiesiogiai siejasi su Sveiko gyvenimo trukme (toliau – SGT). VGT atotrūkis nuo SGT vidutiniškai sudaro 9,3 metus. VGT ilgėjant, šis atotrūkis išlieka panašaus dydžio. Be to, VGT statistiškai labai reikšmingai ilgesnė šalyse, kuriose aukštesni Sveiko gyvenimo trukmės įsivertinimai, kuriose daugiau gyventojų pasižymi labai gera arba gera sveikata bei kuriose vyrų Sveiko gyvenimo metų rodikliai aukštesni. Atlikta analizė rodo, kad kuo šalyse ilgesnė VGT, tuo jose statistiškai labai reikšmingai mažesnė dalis asmenų, kuriems reikia pagalbos atliekant kasdienes ar kitokias namų ūkyje kiekvienam individui būtinas veiklas. Pacientų gydymo trukmė ligoninėse statistiškai nesusijusi su VGT: tiek demografiškai senesnėse, tiek jaunesnėse šalyse pacientai ligoninėse vidutiniškai išbūna 7,4 dienas. VGT statistiškai nesusijusi su gydytojų skaičiumi, tenkančiu 100 tūkst. gyv., tačiau statistiškai labai reikšmingai ilgesnė tose šalyse, kuriose išlaidų sveikatai santykinė dalis didesnė. VGT statistiškai labai trumpesnė šalyse, kuriose didesnis mirtingumas dėl kardiovaskulinių ligų bei savižudybių. Išvados. Ilgiausios VGT šalių vyresnio amžiaus gyventojai ilgiau išlieka sveiki ir savarankiški, jiems rečiau reikia pagalbos kasdienėse žmonėms įprastinėse veiklose. Šiame laikotarpyje VGT ilgėjmas sietinas su senatvės nutolinimu, didėjančia geros sveikatos būklės asmenų santykine dalimi, senų žmonių slaugos ir priežiūros poreikio mažėjimu. Jei Lietuvoje VGT toliau ilgės kaip pastaraisiais metais, tikėtinos panašios pozityvios perspektyvos jos gyventojų sveikatingumo srityje. Sparčiai tobulėjančios medicinos technologijos turėtų dar padidinti galimybes vyriausio amžiaus žmonėms anksčiau diagnozuoti ligas, jas sėkmingiau išgydyti, ilgiau išsaugoti jų savarankiškumą.

Objective. To analize the development of life expectancy in Lithuania in comparison with the other countries, to test the significance of wellness and health system indicators to life expectancy, to prognosticate the future development of public health. Data and methods. In the study it was analysed the relationship of life expectancy data with the other demographic, health and health system indicators. Data was used from the year 2016, or the nearest to year 2016. Results. Life expectancy is statistically very significantly associated with the Healthy Life Expectancy. The gap between the Life expectancy and Healthy Life Expectancy comprises in average 9.3 years. This gap remain aproximately the same at the increasing life expectancy. Besides, life expectancy statistically is longer statistically very significantly in the countries, in which the indicators of Healthy life expectancy based on self-perceived health are higher, in which the share of population distinquishing by very good or good health is larger, in which the indicators of Healthy life years for man are higher. Analysis show that in the long life expectancy countries the share of people, needing help in everyday living or household activities, is lower statistically very significantly. Length of stay of patients in hospital is not statistically associated with the life expectancy: the patients are staying in hospital for 7.4 days in average, both in demographically younger and older countries. Life expectancy is not statistically significantly associated with the number of physicians per 100 thousand population, but is statistically very significantly longer in countries, in witch the share of health expenditure is higher. Life expectancy is very significantly shorter in the countries, in which the death rates from cardiovascular diseases and suicide are higher. Conclusion. In the highest life expectancy countries people stay longer healthy and independent, they less often need help in everyday activities. In the current time-period the icrease of life expectancy is associated with the postponement of senescence, with the increase of the share of people in good health condition, with the lowering need of care and supervision of older people. If life expectancy in Lithuania will increase at the same rate, as in previous years, it could be expected the positive developments in the field of wellness of it‘s population. Rapidly developing medical technologies should even more help diagnonize illnesssess of older people in the early stages, treat them more successfully, help them longer stay independent.