Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė: vieneri metai po širdies stimuliatoriaus implantavimo

Širdies ritmo sutrikimai laikomi viena aktualiausių šiuolaikinės medicinos problemų. Dabartiniu metu žinios apie širdies stimuliatorių technologiją, jų programavimą yra pakankamos, tačiau pacientų su implantuotu stimuliatorium su sveikata susijusi gyvenimo kokybės determinantai išlieka tolimesnių tyrimų objektu.Darbo tikslas – (1) įvertinti pacientų su implantuotu širdies stimuliatoriumi su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokyčius prieš ir po stimuliatoriaus implantavimo; (2) įvertinti gyvenimo kokybės praėjus 1 metams po širdies stimuliatoriaus implantavimo determinantus. Kontingentas ir tyrimo metodai. Kontingentą sudarė 104 (48 moterys) pacientai, gydyti Klaipėdos jūrininkų ligoninės širdies aritmijų skyriuje dėl ritmo sutrikimų, ir kuriems implantuotas nuolatinis elektrinis širdies stimuliatorius. Pacientų amžiaus vidurkis – 72,7±8,9 m. (nuo 37 iki 92 m., mediana 73 metai). Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė buvo tiriama prieš stimuliatoriaus implantavimą ir 12 mėnesių po implantavimo naudojant SF-36 klausimyną. Rezultatai. Vieneriems metams praėjus po stimuliatoriaus implantavimo pacientams buvo nustatytas su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pagerėjimas. Nustatyti reikšmingi skirtumai lyginant su prieš implantavimą buvusiu fiziniu aktyvumu (FA), p<0,001; veiklos apribojimu dėl fizinių problemų (VF), p<0,001; veiklos apribojimu dėl emocinių problemų (VE), p=0,052; skausmu (S), p<0,01). Daugiamatė regresinė analizė parodė, kad gyvenimo kokybė priklausė ne tik nuo prieš implantavimą buvusios gyvenimo kokybės, bet ir nuo amžiaus, nuo sociodemografinių rodmenų (išsimokslinimas, šeiminė padėtis, gyvenama vieta), NYHA klasės, MI, arterinės hipertenzijos, cukrinio diabeto. Išvada. Praėjus vieneriems metams po širdies stimuliatoriaus implantavimo daugumai pacientų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė [...].

In the present study we compare the baseline HRQoL with that after 1 year of pacemaker treatment and analyze determinants of this change in perceived health. Methods. Follow-up visits and health-status assessments took place before and 12 months after implantation of pacemaker. Outcome variables for health-related quality of life (HRQoL) were measured by using the SF-36. A between-groups difference in score of 5 points on any one subscale is generally accepted as clinically significant. A multivariate linear regression analysis was performed to examine the extent to which demographic factors and cardiac history predicted HRQoL 1 year after implantation of pacemaker with adjustment the base-line score. Results. The average age of the patients was 72.7 years (range, 37 to 92), and 46.2 percent were women. In the overall group, there was significant improvement in health-related quality of life between base line (before implantation) and 12 months after implantation, as measured by several SF-36 subscales: physical functioning (PF),p<0.001; role limitation due physical problems, p<0.001; role limitation due emotional problems, p<0.001; and “change in health” (CH), p<0.001). Multivariable linear regression modeling identified patients’ HRQoL at baseline (before implantation), higher age, sociodemographic data (education, marital status, residence), presence of heart failure (NYHA class), myocardial infarction, hypertension, and diabetes, as independently associated with lower scores on the SF-36 scores 1 year after pacemaker implantation. Conclusion. Pacemaker implantation improved health-related QoL. Our results may improve counseling and management and provide additional evidence for the developing guidelines on cardiac pacing therapy.