Die (Re-)Konstruktion altpreussischer Identität in der regionalen Kulturgeschichtsschreibung im Ostpreussen des 18. Jahrhunderts (Lilienthal, Arnoldt, Pisanski)

The paper focuses on the contribution of regional 18th-century ‘East Prussian’ historiography to the formation of an Old Prussian identity. The author specifies the concept of ‘Old Prussianism’, and reveals the main steps in the change in that model of identity in the 18th century through an analysis of three authors who were active in Königsberg and spanned three generations: Michael Lilienthal (1686–1750), Daniel Heinrich Arnoldt (1706–1775) and Georg Christoph Pisanski (1725–1790). On the basis of their treatises, the paper reveals how in the 18th century, in the territory of the former Duchy of Prussia, a unique regional self-awareness independent of Royal (Polish) Prussia as well as of Brandenburgian Prussia was developing, as well as a related concept of the past of the region.

Straipsnyje nagrinėjamas XVIII šimtmečio „Rytų Prūsijos“ regioninės istoriografijos indėlis į senprūsiškosios tapatybės formavimą. Autorius tikslina senprūsiškumo sąvoką ir parodo, kokie buvo šio tapatybės modelio pagrindiniai kaitos žingsniai XVIII amžiuje. Tai daroma analizuojant trijų skirtingoms kartoms atstovavusių Karaliaučiuje veikusių autorių – Michaelio Lilienthalio (1686– 1750), Danielio Heinricho Arnoldto (1706–1775) ir Georgo Christopho Pisanskio (1725–1790) – darbus. Remiantis jų traktatais, straipsnyje atskleidžiama, kaip buvusioje Prūsijos hercogystės teritorijoje XVIII a. plėtojosi savita, nuo karališkosios Prūsijos ir nuo brandenburgiškosios Prūsijos atskira regioninė savimonė ir ja pagrįsta regiono praeities koncepcija.