Vaikų subjektyviojo sveikatos vertinimo ir gyvenimo kokybės sąryšio konceptualizavimas

Subjektyvusis sveikatos vertinimas pradėtas tyrinėti XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Atlikta įvairių tyrimų, tačiau juos sunku sujungti į konceptualią visumą, nes stokojama metodologinio nuoseklumo ir teorinio konceptualumo. Vieni tyrėjai subjektyvųjį sveikatos vertinimą siūlo laikyti papildomu šalia objektyvių medicinos duomenų, kiti mano jį esant ne mažiau svarbiu už medicininę diagnozę. Subjektyvusis sveikatos vertinimas nėra savaiminis reiškinys, jo raiška priklauso nuo socialinių psichologinių veiksnių, kurių sąveikos kompleksiškumą suvokti padeda gyvenimo kokybės, kaip socialinės sistemos, tyrimai. Ryškėja tendencija, rodanti gyvenimo kokybės ir sveikatos vertinimo tarpusavio sąryšio neapibrėžtumą, kai beveik „visi neklinikiniai duomenys apie žmogų prilyginami gyvenimo kokybei“ [3]. Nors sveikata laikoma viena svarbiausių gyvenimo kokybės dimensijų, ji nebūtinai nulemia gyvenimo kokybės vertinimą. Yra atvejų, kai neįgalieji savo gyvenimo kokybę vertina gerai [7, 22-24]. Siekiant konceptualizuoti subjektyviojo sveikatos vertinimo sąsajas su gyvenimo kokybe, plėtojama su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąvoka, apibrėžianti, kaip žmonės „suvokia ir reaguoja į savo sveikatos būklę ir su sveikata susijusius veiksnius, tokius kaip fizinė, funkcinė, emocinė, psichinė gerovė, bei su sveikata tiesiogiai nesusijusius veiksnius, tokius kaip darbas, šeima, draugai ir kt.“ [24]. Straipsnyje pateikiama vaikų subjektyviojo sveikatos vertinimo sąryšio su gyvenimo kokybe analizė, kuria siekama prisidėti prie subjektyviojo sveikatos vertinimo konceptualaus tyrinėjimo problemos sprendimo. Tyrimo tikslas – empiriškai atskleisti vaikų ir tėvų subjektyviojo sveikatos vertinimo sąsajas su gyvenimo kokybe lemiančiais veiksniais bei konceptualizuoti jų raišką su sveikata susijusios gyvenimo kokybės perspektyvoje. Tyrime dalyvavo 11 Lietuvos mokyklų 2-12 klasių mokiniai ir jų tėvai. Imtis –1763 mokiniai ir 1564 jų tėvai. Tyrimui naudotas KIDSCREEN-52 klausimynas (išsami versija), iš kitų išsiskiriantis tuo, kad jį pildo ir tėvai, ir vaikai. Anketos koduotos jas poruojant. Duomenų analizei taikyti aprašomosios statistikos metodai, Student t testas, Mann Whitney kriterijus, Spearman ranginės koreliacijos koeficientas, Wilcoxon kriterijus. Tyrimo rezultatai parodė subjektyviojo sveikatos vertinimo sąsajų su gyvenimo kokybe raišką: du trečdaliai vaikų nurodė neturintys sveikatos sutrikimų, tačiau tik vienas trečdalis savo sveikatą įvertino puikiai ir labai gerai. Prieita prie išvados, kad vaikų sveikatos įsivertinimui svarbus ne tik ligos ar negalios nebuvimas, bet ir psichologiniai bei socialiniai veiksniai, kurie formuoja su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.

Person’s subjective health assessment has been recognized as important for health promotion and medicine practice since seventh decade of XXth century. We face a challenge to have holistic picture of various studies due to a lack of methodological consistency and theoretical conceptualization. Some research support notion that subjective health assessment could be as supplementary to medical data. Another research claim the importance of subjective health assessment almost equal to medical diagnosis. Subjective health assessment is a social phenomenon with high complexity of different factors. We claim quality of life approach could help to understand a variety of factors as a system. The relationship between quality of life and subjective health assessment started to be blurred, when “many non-clinical data about health is considered as quality of life” [3]. Health is considered to be one of the most important dimensions of quality of life, however, it does not necessarily absolutely determine the quality of life. This is demonstrated by cases when people with disabilities evaluate their quality of life well [7, 22-24]. In order to conceptualize the relationship between subjective health assessment and quality of life, a concept of health-related quality of life is developed that expresses how people ‘perceive and respond to their health and health-related factors such as physical, functional, emotional, and mental wellbeing, and factors that are not directly related to health, such as work, family, friends, etc. ”[24]. To address the problem of conceptualization on subjective health assessment, the authors of the article develops an analysis of the relationship between factors of subjective health assessment and quality of life of 1,763 children and 1,564 parents children, who responded to Lithuanian version of KIDSCREEN52 questionnaire [8]. The relationship between subjective health assessment and quality of life is evidenced by the results of the results trends: two-thirds of children reported having no health problems, but only one-third rated their health as excellent and very good. This indicates that not only the absence of disease or disability is important for children’s health assessment, but also the psychological and social factors that shape health-related quality of life.