Jürgen Habermas: komunikacijos (ne)galimybė medijuotoje visuomenėje

Straipsnyje analizuojama Jürgeno Habermaso medijuotos visuomenės samprata ir teorinės bei praktinės komunikacijos prielaidos. Keliamas probleminis klausimas: jeigu medijuota visuomenė suprantama kaip viešybė, formuojama mass media, ar galima komunikacija mass media formuojamoje viešybėje, jeigu dalyvių interakcijos vyksta ne tiesiogiai, o tarpininkaujant mass media? Įrodoma tezė, kad mass media sukuria formalias sąlygas komunikacijai, kurios praktiškai negali būti išpildomos. Argumentuojama, kad mass media multiplikuoja komunikacijos galimybes nuo erdvėlaikio nepriklausomoje viešybėje, kurioje išlaikomas supratimo kaip veiksmų koordinavimo ir kalbinio konsensuso sudarymo principas. Įrodoma, kad interakcijos hierarchizuojamos, nes mass media formuojamoje viešybėje neveikia intersubjektyvumo principas. Valdymo medijos (pinigai ir galia) veikia mass media, todėl interakcijos viešybėje koordinuojamos galios principu. Įrodoma, kad praktiškai kalbinis konsensusas negalimas, nes viešybėje dominuoja privatūs interesai.

The article deals with Jürgen Habermas’s philosophical conception of the mediated society and its theoretical and practical assumptions of communication. The article contains the following question: is communication possible in the public space if the mediated society is understood as the public space in which the interactions of participants take place not directly but through mass media? The article tries to show that mass media creates the formal conditions of communication which cannot be realized in practice. The article argues that mass media multiplies the possibilities of communication which are independent from the space-time dimension in the public space. In the public space is maintained the principle of understanding and of linguistic consensus. It is perceived that the interactions in the public space are hierarchized because here the principle of intersubjectivity is not working. The governance-media (money and power) influence mass media. So interactions are coordinated with the principle of power. In the article it is argued that the linguistic consensus is not possible practically because in the public space private interests dominate.