Composition and formation of sand massifs in the Curonian–Sambian submarine plateau (Baltic Sea)
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Trimonis, Egidijus | ||
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2007-08-31 | Nr. 60 | 39 | 50 |
Kompleksiniai geologiniai ir geofiziniai metodai buvo panaudoti vykdant tyrimus Juodkrantės–Preilos poligone, į vakarus nuo Kuršių nerijos. Čia jūros dugno paviršiuje yra iškilusios smėlio pakilumos, kurios tęsiasi pietų–šiaurės ir pietvakarių–šiaurės rytų kryptimis. Tai banguotas ir kalvotas reljefas su santykiniais 4–5 metrų gylio skirtumais. Dugno paviršių 5–50 m gylyje dengia pilkas ir gelsvai pilkas smulkus smėlis, pakilumose vyrauja šviesiai gelsvas ir gelsvai pilkas vidutinis gero rūšiuotumo kvarcinis smėlis ir tik nedideliuose dugno plotuose (20–28 m gylyje) slūgso stambus smėlis. Smėlio sluoksnių apatinė riba daugelyje seisminių profilių nebuvo pasiekta, tačiau, galima teigti, kad čia yra ne mažesnė kaip 4–5 m storio smėlio storymė. Seismoakustiniais metodais (tyrimo gylis priklausomai nuo dugno nuosėdų tipo siekė iki 5–10 m nuo dugno paviršiaus) kitų atspindžių, išskyrus sapropelingo stambaus aleurito sluoksnį, neaptikta. Pagal naujai surinktą geologinę-geofizinę informaciją, smėlio sankaupos povandeniniame Kuršių nerijos šlaite, į vakarus nuo Juodkrantės–Preilos pakrantės, pradėjo formuotis Ancyliaus ežero regresijos metu. Intensyvi smėlio akumuliacija sutapo su Litorinos transgresijos pirmąja faze, kai sustiprėjo nešmenų srautai nuo Sambijos pusiasalio, kur vyko aktyvi jo povandeninio šlaito erozija. Smėlio sudėties skirtumai geologiniuose pjūviuose ir sluoksnių slūgsojimo ypatumai yra susiję su sedimentacijos sąlygų kaita ir jų susidarymo laiku. Skirtingais laiko tarpsniais netolygią ir su pertrūkiais smėlio akumuliaciją galėjo paįvairinti fliuviniai ir eoliniai procesai (Ancyliaus stadija), tačiau svarbiausi visada buvo hidrodinaminiai veiksniai. [...]
Geological and geophysical investigations were carried out in the Juodkrantė–Preila polygon westwards of the Curonian Spit. Sand massifs on the sea bottom of the Curonian–Sambian plateau appear as hilly elevations of a relative height of up to 4–5 m and extend in the south–northern and southwestern– northeastern directions. The dominant type of the bottom surface sediments at a depth of 5 to 50 m and deeper is grey and yellowish grey, good-sorted quartzy fine sand. The central parts of the elevations are mainly composed of homogenous light yellow and yellowish grey medium sand and coarse sand lies only in small local areas at a depth of 20–28 m. The applied seismoacoustic methods allowed to affirm the fact that the sand layers of the bottom elevations are not less than 4–5 m thick. The sand massifs in the underwater slope of the Curonian Spit started developing during the Ancylus Lake regression. The intensive sand accumulation coincided with the first phase of the Litorina transgression when the sedimentary material flows from the eroded underwater slope of the Sambian peninsula intensified. At times, fluvial and eolian processes (Ancylus stage) might have added variety to the uneven and discontinuous sand accumulation yet hydrodynamic factors have always played a decisive role. Distribution patterns of the grain-size composition and the types of the surficial sediments in the underwater slope of the Curonian Spit show that there is no circulation of sedimentary material between the shallow nearshore and hilly sand massif. Thus, the present coastal zone of the Curonian Spit is virtually independent of the lithodynamic processes taking place in the plateau surface (deeper than 20 m).