Quantification of wintering seabird bycatch in the Baltic Sea coastal fisheries and ingestion of marine debris
Disertacijos gynimo komisijos pirmininkas / Dissertation Defence Board Chairman | |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Figueiredo Peixe Dias, Maria Ana | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Brazaitis, Gediminas | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Šiame tyrime buvo kiekybiškai įvertintos dviejų žmogaus veiklos sukeltų grėsmių – priekrantės žvejybos priegaudos ir jūros šiukšlių prilesimo – poveikis jūros paukščiams pietrytinėje Baltijos jūros dalyje. Jos yra tarp didžiausių grėsmių jūros paukščių populiacijoms pasaulyje, taip pat svarbios ir Baltijos jūroje, kur žiemojantys jūros paukščiai praleidžia 6–7 mėnesius per metus. Priegauda žiauniniais tinklais yra pagrindinė žmogaus sukelto nykstančių jūros paukščių mirtingumo priežastis Baltijos jūroje. Šiame tyrime buvo surinkta informacijos apie 1/5 visų Lietuvos priekrantės žvejybos pastangų ir atsitiktinai sugautus 15 rūšių 909 paukščius; įvertinta, kad kasmet šitaip gali žūti 1500–3000 paukščių. Priešingai nei teigia oficiali statistika, pagrįsta nepakankamais duomenimis, atsitiktinis jūros paukščių sugavimas žiauniniais tinklais išlieka aukštas, nepaisant finansinių investicijų, skirtų sumažinti žvejybos poveikį biologinei įvairovei. Nustatyta, kad žiauninių tinklų modifikavimas, naudojant juodai baltus kvadratus ir nuolat žaliai šviečiančias bei mirksinčias baltas lempas, nesumažino paukščių priegaudos. Atlikus žvejybos įrankiuose žuvusių paukščių virškinamojo trakto analizę, buvo surinkti pirmieji kiekybiniai duomenys apie Baltijos jūroje žiemojančių jūros paukščių prarytas jūros šiukšles; plastikas ir kitos šiukšlės pirmą kartą registruotos ledinių ančių (Clangula hyemalis) virškinamajame trakte. Ledinės antys dominuoja priegaudoje žvejojant žiauniniais tinklais ir išsiskiria didžiausiu šiukšlių aptikimo dažniu tarp tirtų nardančių žiemojančių jūros paukščių rūšių, todėl tai – viena jautriausių rūšių Baltijos jūroje, kuriai reikia apsaugos. Naudojant implantuojamus palydovinius siųstuvus, nustatytas ledinių ančių paplitimas žiemojimo periodu ir identifikuotos svarbiausios sustojimo vietos. Tai suteikia informacijos apie galimas rūšies apsaugos zonas migracijos kelyje ir Baltijos jūroje.
The objective of this research was to quantify the consequences of two humaninduced activities that affect seabirds in the south-eastern Baltic Sea: the bycatch of seabirds in coastal fisheries and the ingestion of marine debris. Both of these threats have been identified as major worldwide issues that affect seabird populations and both are important in the Baltic Sea where wintering seabirds can spend six to seven months of the year. In Lithuania, bycatch in gillnets is one of the critical causes of human-induced mortality for several seabird species that have seen significant declines in their populations in recent decades. Using one-fifth of the total fishing effort and 909 bycaught birds of fifteen species, this study estimated that the coastal fishery in Lithuania captures between 1,500 and 3,000 birds annually. As a part of this study, gillnet modification trials using black-and-white panels and steady green or flashing white net lights were shown to be not effective at reducing bird bycatch in gillnet fishery. Contrary to official statistics based on inadequate data, the unintended capture of seabirds in gillnets remains high despite financial investments to reduce the impact of fisheries on biodiversity. Digestive track analysis of collected birds entangled into gillnets in this study revealed the first data on ingestion of marine debris by seabirds wintering in the Baltic Sea and the first global record of ingestion of plastic and nonplastic debris in Long-tailed Duck (Clangula hyemalis). This species dominates in gillnet fishery bycatch and has the highest ingestion rate of marine debris among studied diving wintering seabirds, representing it as one of the most sensitive and conservation-demanding species in the Baltic Sea. Studied winter distribution of the Long-tailed Duck using implanted satellite transmitters and discrimination of important stopover sites in this work informs about possible effective conservation zones along the flyway and in the Baltic Sea.