Viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimas Klaipėdos mieste skatinant jaunų žmonių fizinį aktyvumą

Darbo tikslas – nustatyti viešojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo spragas skatinant jaunų žmonių fizinį aktyvumą Klaipėdos mieste. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti bendradarbiavimo sampratą ir esmę bei fizinio aktyvumo koncepciją ir naudą; 2. Išanalizuoti viešojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų veiklos charakteristikas; 3. Apibrėžti viešojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą jaunų žmonių fizinio aktyvumo skatinimo kontekste. 4. Įvertinti viešojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą skatinant jaunų žmonių fizinį aktyvumą Klaipėdos mieste. 5. Įvertinus viešojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą skatinant jaunų žmonių fizinį aktyvumą Klaipėdos mieste pateikti siūlymus tarpinstitucinio bendradarbaivimo tobulinimui. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinė duomenų analizė Tyrimo rezultatai ir išvados. Klaipėdos m. jaunimo fizinio aktyvumo skatinimas yra problematiškas ir turi spragų susijusių ne tik su jaunų žmonių informuotumo apie fizinės veiklos galimybes mieste ar fizinės veiklos infrastruktūros stoka, bet ir su tarpinstitucinio bendradarbiaivmo nepakankamumu tarp atsakingų NVO ir viešojo sektoriaus institucijų, žmogiškųjų išteklių stoka, informacijos perdavimo trikdžiais ir organizuojamų ir vykdomų fizinio aktyvumo projektų/ konkursų nepasiteisinimu. Klaipėdos m. NVO ir viešojo sektoriaus institucijos skirtingai vertina tarpusavio bendradarbiavimą, sprendžiant fizinio aktyvumo skatinimo klausimus. Tyrimu įrodyta, kad nepalankiai tarpusavio bendradarbiavimo situacija labiau vertina Klaipėdos m. NVO. Kaip parodė apklausos rezultatai tirtų organizacijų tikslai ir požiūriai skatinant jaunimo fizinį aktyvumą dažnu atveju taip pat nesutampa. NVO atstovai sutinka, kad pagrindiniai jų tikslai dalyvaujant Klaipėdos m. viešojo sektoriaus sprendimų priėmimo procese yra susiję su užsibrėžtų jaunimo fizinio aktyvumo skatinimo tikslų pasiekimu ir tikslingų ir reikalingų sprendimų, susijusių su jaunimo fizinio aktyvumu, priėmimu. Kita vertus Klaipėdos m. viešojo sektoriaus organizacijų atstovai labiau linkę manyti kad NVO pagrindiniai tikslai jų organizacijų sprendimų priėmimo procese yra jaunimo interesų išreiškimas ir teisių gynimas. Tiek Klaipėdos m. NVO, tiek viešojo sektoriaus organizacijų atstovai pritaria tam, kad intensyviausias tarpusavio bendradarbiavimas vyksta fizinio aktyvumo skatinimo renginių organizavimo, strategijos įgyvendinimo ir informacijos apie fizinio aktyvumo skatinimo konkursus sklaidos sprendimų priėmime, o mažiausias fizinio aktyvumo skatinimo konkursų rezultatų sklaidos ir projektų vertinimo klausimais. Dažniausiai NVO viešojo sektoriaus institucijų sprendimų procese dalyvauja informavimo, konsultavimo, o rečiau bendradarbiavimo ir partnerystės formomis. NVO atstovai savo indėlį dalyvaujant viešojo sektoriaus organizacijų fizinio aktyvumo skatinimo funkcijų įgyvendinime vertina geriau, nei viešojo sektoriaus organizacijų atstovai. Toks požiūrio skirtumas rodo, kad Klaipėdos m. NVO ir viešojo sektoriaus organizacijų bendradarbiavime stokojama abipusės naudos siekimo įgyvendinant jaunimo fizinio aktyvumo skatinimo sprendimus. Jaučiamas institucijų atstovų požiūrio skirtumas vertinant tarpusavio indėlį įgyvendinant jaunimo fizinio aktyvumo skatinimo sprendimus. Visgi vienareikšmiškai pripažįstama, kad Klaipėdos m. NVO ir viešojo sektoriaus organizacijų tarpusavio bendradarbiavimas visgi duoda mažiau naudos ir privalumų, nei gerų jaunimo fizinio aktyvumo skatinimo rezultatų ir tikslų įgyvendinimo. Dažnu atveju Klaipėdos m. viešojo sektoriaus organizacijos, spręsdamos fizinio aktyvumo klausimus siekia tik vienpusės naudos t.y. gauti reikalingą informaciją iš NVO ir sustiprinti savo pozicijas, o jaunimo fizinio aktyvumo skatinimo sprendimai priimami be NVO įsikišimo. Daroma prielaida, kad dėl šios priežasties didžioji dauguma apklaustų Klaipėdos m. viešojo sektoriaus organizacijų ir NVO atstovų sutinka, kad siekiant gerinti jaunų žmonių fizinį aktyvumą Klaipėdos m. būtina stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą. Manoma, kad tarpinstitucinis fizinio aktyvumo skatinimo programos įgyvendinimas ir NVO įtraukimas į viešojo sektoriaus institucijų sprendimų priėmimo procesą labiausiai padėtų sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą svarstant ir sprendžiant Klaipėdos m. jaunimo fizinio aktyvumo klausimus, o NVO veiklos pripažinimo visuomenėje stiprinimas, fizinio aktyvumo infrastruktūros plėtros finansavimo didinimas ir jaunimo motyvavimas užsiimti fizine veikla - mažiausiai. Palyginus Klaipėdos m. NVO ir viešojo sektoriaus organizacijų bendradarbiavimo stiprinimo priemonių/ metodų vertinimo rezultatus skirtingose institucijose nustatyti reikšmingi nuomonių skirtumai vertinant teisinio reglamentavimo gerinimo priemonę. Įrodyta, kad Klaipėdos m. viešojo sektoriaus organizacijų atstovai, skirtingai nei NVO atstovai mano, kad bendradarbiavimo stiprinimas turėtų prasidėti nuo teisinio tarpinstitucinio bendradarbiavimo reglamentavimo gerinimo. NVO įstatymo priėmimas yra svarbus norint apibrėžti NVO statusą, bendradarbiavimą su viešojo sektoriaus institucijomis ir galimybes dalyvauti priimant sprendimus bei teikiant fizinio aktyvumo paslaugas.

Aim of the research - to identify gaps in cooperation between the public sector and non - governmental organizations in promoting physical activity of young people in Klaipeda. Tasks of the research: 1. To reveal the concept and essence of cooperation and the concept and benefits of physical activity; 2. To analyze the performance characteristics of the public sector and non-governmental organizations; 3. To define cooperation between the public sector and non-governmental organizations in the context of promoting physical activity of young people. 4. To evaluate the cooperation of the public sector and non-governmental organizations in promoting the physical activity of young people in Klaipeda. 5. After evaluating the cooperation between the public sector and non-governmental organizations in promoting the physical activity of young people in Klaipėda, to submit proposals for the improvement of inter-institutional cooperation. Methods of the research: analysis of scientific literature, questionnaire survey, statistical data analysis Results and conclusions. Klaipeda city Promoting young people's physical activity is problematic and has gaps not only in the lack of awareness of young people about physical activity opportunities or physical activity infrastructure, but also in the lack of inter-institutional cooperation between responsible NGOs and public sector institutions, lack of human resources, communication barriers and organized and failure of ongoing physical activity projects / competitions. Klaipeda city NGOs and public sector institutions have different views on co-operation in promoting physical activity. The research has shown that the situation of unfavorable mutual cooperation is more appreciated in Klaipėda city. NGOs. As the results of the survey show, the goals and attitudes of the surveyed organizations to promote physical activity among young people often do not coincide. Representatives of NGOs agree that their main goals in participating in Klaipeda city. in the public sector decision-making process are related to the achievement of the set goals for the promotion of physical activity of young people and the adoption of targeted and necessary decisions related to the physical activity of young people. On the other hand, Klaipeda city. Representatives of public sector organizations are more likely to believe that the main goals of NGOs in the decision-making process of their organizations are to express the interests and defend the rights of young people. Both Klaipeda city. Representatives of both NGOs and public sector organizations agree that the most intensive cooperation takes place in the organization of decisions on the organization of physical activity promotion events, implementation of the strategy and dissemination of information on physical activity promotion competitions, and the least on dissemination of project results and project evaluation. NGOs usually participate in the decision-making process of public sector institutions in the form of information, consultation, and less often in the form of cooperation and partnership. Representatives of NGOs value their contribution to the implementation of physical activity promotion functions of public sector organizations better than representatives of public sector organizations. Such a difference in approach shows that Klaipėda city. Cooperation between NGOs and public sector organizations lacks mutual benefits in implementing solutions to promote physical activity among young people. There is a difference in the attitudes of the institutions towards assessing the mutual contribution to the implementation of decisions to promote physical activity among young people. Nevertheless, it is unequivocally acknowledged that Klaipėda city. Cooperation between NGOs and public sector organizations, however, has fewer benefits and advantages than achieving good results and goals for promoting physical activity among young people. Often in Klaipeda city. public sector organizations seek only one-sided benefits in addressing physical activity issues, i. obtain the necessary information from NGOs and strengthen their positions, and decisions to promote physical activity among young people are taken without the intervention of NGOs. It is assumed that for this reason the vast majority of respondents in Klaipėda. Representatives of public sector organizations and NGOs agree that in order to improve the physical activity of young people in Klaipeda. it is necessary to strengthen mutual cooperation. It is considered that the inter-institutional implementation of the physical activity promotion program and the involvement of NGOs in the decision-making process of public sector institutions would help to strengthen mutual cooperation in discussing and resolving Klaipėda city. issues of physical activity of young people, and strengthening the recognition of NGO activities in society, increasing funding for the development of physical activity infrastructure and motivating young people to engage in physical activities are the least. Comparing Klaipeda city The results of the evaluation of measures / methods for strengthening cooperation between NGOs and public sector organizations in different institutions revealed significant differences of opinion regarding the evaluation of the Better Regulation measure. It has been proved that the representatives of Klaipėda city public sector organizations, unlike the representatives of NGOs, believe that the strengthening of cooperation should start with the improvement of the legal regulation of inter-institutional cooperation. The adoption of the NGO law is important for defining the status of NGOs, cooperation with public sector institutions and opportunities to participate in decision-making and the provision of physical activity services.