Informacinių komunikacinių technologijų naudojimas ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus pandemijos sąlygomis

Temos aktualumas. Amžius nuo kurio vaikai pradeda domėtis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, vis jaunėja. Prie spartaus informacinių komunikacinių technologijų (toliau IKT) tobulėjimo prisideda ir vaikai, kurie vis daugiau laiko praleidžia prie IKT. Oficialiosios statistikos portalo (2020) duomenimis, teigiama, jog asmeninius kompiuterius namuose turėjo 77 proc., interneto prieigą – 82 proc. namų ūkių. Žvelgiant į namų ūkius per metus turinčių asmeninių kompiuterių gyventojų nepasikeitė, tačiau interneto prieigą – padidėjo 0,6 proc. (Oficialiosios statistikos portalas, 2020). Ikimokyklinio amžiaus vaikai gyvena skaitmeninių prietaisų aplinkoje, su kuria pirmiausia susipažįsta šeimoje. Karta, kuri intuityviai naudojasi IKT, nemėgsta nuobodžios besikartojančios veiklos, kuri atrodo mechaniška, trokšta naujų iššūkių ir motyvavimo iš aplinkos ir, žinoma – greito rezultato. Ikimokyklinio amžiaus vaikai gyvena tokioje aplinkoje, kurioje jų lūkesčiai, mokymasis ir laikas leidžiamas namuose yra veikiami skaitmeninių technologijų (Kilbey, 2018). Vaikai ypač greitai išmoksta naudoti IKT, atranda vis naujesnes jų galimybes. Tačiau kartu su naujais gebėjimais, poreikiais, atsiradusiomis komunikavimo galimybėmis ypatingai pandemijos laikotarpių iškyla problemų ikimokyklinio amžiaus vaikams taip pat ir tėvams. Problema: Kokios IKT naudojimo galimybės, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus pandemijos sąlygomis? Darbo objektas - IKT naudojimas ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus pandemijos sąlygomis. Darbo tikslas – išanalizuoti IKT naudojimą ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus pandemijos sąlygomis. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1. Atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos ypatumus ir IKT naudojimą ugdymo procese. 2. Ištirti IKT naudojimo galimybes, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus pandemijos sąlygomis. Metodai: mokslinės ir pedagoginės literatūros analizė, dokumentų analizė, apibendrinimas. Kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotas interviu. Empirinio tyrimo metodika. Siekiant ištirti informacinių komunikacinių technologijų naudojimo galimybes, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus pandemijos sąlygomis, buvo pasirinkta kokybinio tyrimo strategija (pusiau struktūruotas interviu) ir jo pagrindu parengti klausimai ikimokyklinio ugdymo mokytojoms ir tėvams auginantiems ikimokyklinio amžiaus vaiką. Tyrimo metu buvo apklausti Klaipėdos, Telšių, Kauno, Mažeikių, Plungė ir Šiaulių miestų šeimos ir ikimokyklinio ugdymo mokytojai. Tyrimo metu ikimokyklinio ugdymo mokytojų ir tėvų atsakymai atskleidė, jog nuomonė apie IKT naudojimo galimybes, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus pandemijos sąlygomis, labai panaši. Dažniausiai buvo naudojamos programos – „Facebook“ ir „Zoom“. Vykstant nuotoliniam ugdymui tėvai namų aplinkoje vaikams leido naudotis – kompiuteriu ir telefonu. Tyrimo metu atskleidžiama, kad pagalbos reikėjo tėvams ir ji buvo suteikiama telefonu, ikimokyklinio ugdymo mokytojai atskleidė kokios pagalbos reikėjo tėvams – prisijungimas prie ugdymo programų, blogas interneto ryšys, psichologinės pagalbos suteikimas bei konsultavimas dėl vaikų dėmesio nesukaupimo. Nuotolinio ugdymo metu vaikai jautėsi labai gerai, tačiau vaikams trūko bendraamžių. Nuotolinio ugdymo metu pastebimos teigiamos pusės, tačiau išskiriamos ir neigiamos – fizinio aktyvumo trūkumas, gyvo kontakto su bendraamžiais trūkumas, negalėjimas tinkamai ugdyti vaiko, socializacijos trūkumas bei kultūrinės veiklos nebuvimas. Tyrimo metu išskiriamos nuotolinio ugdymo pasekmės vaikams – sunkus išsiskyrimas su tėvais, vaiko pasyvumas, emocijų nevaldymas, sunkus grįžimas prie darželio taisyklių ir rutinos bei dėmesio nesukaupimas. Ikimokyklinio ugdymo mokytojai teigia, jog labai didelės pažangos nebuvo, tačiau tėvai pastebi, kad tam tikrose srityse vaikai patobulėjo. Tyrimo dalyviai pateikia rekomendacijas nuotolinio ugdymo tobulinimui – namų aplinkos įtraukimas į ugdymą, konkretesnės gairės tėvams bei daugiau nuotolinio kontakto su ikimokyklinio ugdymo mokytoju.

Relevance of the topic. The age at which children become interested in information and communication technologies is getting younger and younger. Children, who spend more and more time on ICT, are also contributing to the rapid development of information and communication technologies (ICT). According to the official statistics portal (2020), 77% of households had personal computers at home and 82% of households had Internet access. Looking at households, the population owning personal computers did not change over the year, but Internet access owners increased by 0.6 percent (Official Statistics Portal, 2020). Preschool children live in an environment of digital devices which they first become familiar within the family. The generation, that uses ICT intuitively, does not like boring repetitive activities that seem mechanical, they desire new challenges and motivation from the environment and, of course, a rapid result. Preschool children live in an environment where their expectations, learning, and time spent at home are exposed to digital technologies (Kilbey, 2018). Children learn how to use ICT especially quickly; they discover newer and newer opportunities for using them. Though along with new skills, and needs, emerged communication opportunities, especially during pandemics, there arise problems for preschool children as well as for their parents. Question: What are the opportunities for using ICT in the education of preschool children in a pandemic environment? The object of the thesis is the use of information and communication technologies in the education of preschool children during pandemics. The aim of the thesis is to analyse the use of information and communication technologies in the education of preschool children during pandemics. To achieve this aim, there are set the following tasks: • To reveal the peculiarities of the development of preschool children and the use of ICT in the educational process. • To explore the possibilities of using ICT in the education of preschool children in a pandemic environment. Methods: analysis of scientific and pedagogical literature, analysis of documents, summarising. Qualitative research, semi-structured interview. Methodology of the empirical research. In order to explore the opportunities of using information and communication technologies in the education of preschool children in the conditions of pandemics, there was chosen a qualitative research strategy (semi-structured interview) and the questions were prepared for preschool teachers and parents raising preschool children based on it. The families and preschool teachers from Klaipėda, Telšiai, Kaunas, Mažeikiai, Plungė, and Šiauliai were interviewed during the research. The responses of preschool teachers and parents obtained during the research have revealed that the opinion on the opportunities of using ICT in the education of preschool children in a pandemic environment is very similar. The most commonly used programs were Facebook and Zoom. During distance education, the parents allowed the children to use a computer and a telephone in the home environment. The research revealed that parents needed assistance and it was provided by the phone, and preschool teachers revealed what kind of assistance the parents needed, it was such as logging in to the programs, poor internet connection, provision of psychological help, and counselling regarding children inability to concentrate. The children felt very well during the distance education, but they lacked their peers. There were observed positive aspects during distance education, but also there should be distinguished the negative ones, such as a lack of physical activity, lack of live contact with peers, inability to educate a child properly, lack of socialization as well as lack of cultural activities. During the research, there were distinguished the consequences of distance education for children, such as difficult separation from parents, the passivity of the child, uncontrollability of emotions, difficult return to the rules of kindergarten and lack of routine, and inability to concentrate attention. Preschool teachers state that there has been little progress, but parents note that children have improved in some areas. The participants of the research provide recommendations for the improvement of distance education such as the inclusion of the home environment in education, more specific guidelines for parents, and more distance contact with the preschool teacher.