Universiteto ir kolegijų studentų įsitraukimas į studijas bei jo sąsajos su socialinių tinklų naudojimu ir sociodemografiniais veiksniais

Šio tyrimo tikslas – įvertinti universiteto ir kolegijų studentų įsitraukimo į studijas ypatumus bei sąsajas su socialinių tinklų naudojimu ir sociodemografiniais veiksniais. Pirmoje darbo dalyje pateikiami teoriniai įsitraukimo į studijas ir socialinių tinklų naudojimo aspektai bei tarpusavio sąsajos. Antroje darbo dalyje pateikiama tyrimo metodika. Tyrimui atlikti naudojamas įsitraukimo į studijas klausimynas, sudarytas autorės remiantis Yu, Shek ir Zhu, 2018 ir Krause ir Coates, 2008 sudarytais klausimynais. Socialinių tinklų naudojimo klausimynas sudarytas remiantis Ali-Hassan, Nevo ir Wade (2015) klausimynu. Pirmąjį klausimyną sudaro 29 klausimai, antrąjį – 14 teiginių. Tyrime dalyvavo 133 respondentai, iš kurių 87 buvo moterys (amžiaus vidurkis 23.9 m.) ir 46 – vyrai (amžiaus vidurkis – 23.2 m.). Trečioje darbo dalyje pateikiami tyrimo rezultatai, įvertinantys įsitraukimo į studijas bei socialinių tinklų naudojimo skirtumus įvairiose grupėse (tarp vyrų ir moterų, šeiminės padėties, darbinės padėties, gyvenimo sąlygų, studijuojančių šeimoje skaičiaus, studijų pakopos ir mokymosi įstaigos) bei įsitraukimo į studijas ir socialinių tinklų naudojimo sąsajas. Atlikta tyrimo analizė parodė, kad respondentams, kurie gyvena nuomojamame bute / name statistiškai reikšmingai rečiau įsitraukimui į studijas įtakos turi akademiniai iššūkiai. Įsitraukimo į studijas pagal mokymosi įstaigą analizė parodė, kad universitete studijuojantiems respondentams statistiškai reikšmingai dažniau įsitraukimui į studijas įtakos turi studentų miestelio aplinka. Taip pat nustatyta, kad studentai, gyvenantys aukštosios mokyklos bendrabutyje, statistiškai reikšmingai dažniau socialinius tinklus naudoja hedonistiniais tikslais. Taip pat hedonistinio naudojimo skalė statistiškai reikšmingai dažniau būdinga respondentams, studijuojantiems bakalaure nei magistre. Rezultatų analizė parodė, kad kuo labiau išreikštas įsitraukimas į studijas, tuo daugiau socialiniai tinklai naudojami kognityviniams arba socialiniams tikslams. Taip pat socialinių tinklų naudojimas hedonistiniams tikslams susijęs tik su vidiniais įsitraukimo veiksniais: kuo labiau išreikštas vidinis įsitraukimas į studijas, tuo socialiniai tinklai hedonistiniams tikslams naudojami mažiau. Atskirai analizuojant vyrų ir moterų grupes, šis ryšys nustatytas tik moterų grupėje.

The aim of this study is to evaluate the characteristics of university and college students’ involvement in their studies and corellations with the use of social networks and sociodemographic factors. The first part of the thesis presents the theoretical aspects and interrelationships between involvement in the studies and the use of social networks. The second part of the thesis presents the methodology of the study. The study uses an involvement in the studies questionnaire developed by the author on the basis of questionnaires developed by Yu, Shek and Zhu, 2018 and Krause and Coates, 2008. The questionnaire on social networks use is developed on the basis of questionnaire of Ali-Hassan, Nevo and Wade (2015). The first questionnaire consists of 29 questions and the second consists of 14 statements. The study involved 133 respondents, 87 of them were women (mean age 23.9 years) and 46 were men (mean age 23.2 years). The third part of the thesis presents the results of the study, which evaluate differences in involvement in the studies and use of social networks between various groups (between men and women, depending on marital status, work status, living conditions, number of students in the family, cycle of studies and educational institution), and the corellations between involvement in the studies and the use of social networks. The analysis of the study shows that for respondents who live in a rented flat/house, academic challenges have a statistically significant lower impact on their involvement in the studies. The analysis of involvement in the studies by educational institution showed that respondents studying at university are statistically significantly more likely to be influenced by their campus environment. It was also found that students living in halls of residence of higher educational institution are statistically significantly more likely to use social networks for hedonistic purposes. Also, the hedonistic use scale is statistically significantly more common among respondents studying for a Bachelor’s degree than a Master’s degree. The analysis of the results showed that the more the involvement in the studies is pronounced, the more social networks are used for cognitive or social purposes. Also, the use of social networks for hedonistic purposes is only related to internal involvement factors: the more internal involvement in the studies is pronounced, the less the social networks are used for hedonistic purposes. When analysing the male and female groups separately, only the female group showed this relationship.