Mokymo poreikis, pacientų su implantuotu elektrokardiostimuliatoriumi, gyvenimo kokybei

A. Smagurienė. Mokymo poreikis, pacientų su implantuotu elektrokardiostimuliatoriumi, gyvenimo kokybei. Slaugos magistro studijų programos baigiamasis darbas. Darbo vadovas doc. dr. V. Mockienė, Klaipėdos universitetas: Klaipėda, 2012. – 94 p. Sudėtingų širdies ritmo ir laidumo sutrikimų gydymui pacientams implantuojamas elektrokardiostimuliatorius (EKS), to pasekoje jie turi prisitaikyti prie atsiradusių fizinių ir emocinių organizmo pokyčių. Labai svarbu mokyti pacientus, nes žinių apie EKS sustiprinimas palengvina prisitaikymą prie atsiradusių pokyčių dėl ligos bei implantuoto prietaiso ir turi reikšmės jų gyvenimo kokybei bei savirūpai. Darbo tikslas – išanalizuoti mokymo poreikį pacientų po EKS implantavimo, gyvenimo kokybei. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas, taikant anketavimo metodą ir kokybinis tyrimas, taikant giluminį interviu metodą. Kiekybinio tyrimo imtį, taikant tikslinę atranką, sudarė 177 pacientai, apklausa atlikta naudojant standartizuotą SF-36 klausimyną. Kokybiniame tyrime imtį, taikant tikslinę atranką, sudarė 22 bendrosios praktikos slaugytojos. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Rezultatai. Tyrimu nustatyta, kad pacientai po EKS implantavimo vertindami savo gyvenimo kokybę susijusią su fizine sveikata prasčiausiai vertino veiklos apribojimą dėl fizinių problemų bei bendrą sveikatą, o su psichine sveikata - energingumą/gyvybingumą ir veiklos apribojimą dėl emocinių sutrikimų. Ligos simptomų sąveika reikšmingai blogino pacientų gyvenimo kokybės visas sritis susijusias ir su fizine, ir su psichine sveikata, atitinkamai gyvenimo kokybės apibendrintą fizinę sveikatą (R=-0,31) ir psichinę sveikatą (R=-0,30). Pacientų amžius ir išsilavinimas neturėjo reikšmingos įtakos emocinei savijautai susijusiai su bendravimu ir informacijos priėmimu, tačiau ligos simptomų sąveika itin reikšmingai (p<0,001) ją blogino. Respondentų nuomone geriausiai juos apmokyti gali operuojantis gydytojas bei gydantis gydytojas (p<0,001). Po EKS implantavimo itin reikšmingai padidėja pacientų mokyme ir slaugytojų poreikis. Nustatyta, kad pacientai, su kuriais slaugytojos geriau aptarė savirūpos ir šeimos narių išgales, geriau vertino savo fizinį aktyvumą, energingumą/gyvybingumą, socialinę funkciją, emocinę būklę, jų veikla buvo mažiau apribota dėl emocinių problemų, jie geriau vertino savo bendrą sveikatą. Kokybinio tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojoms trūksta žinių, kompetencijos bei laiko, mokant pacientus po EKS implantavimo. Išvados. Pacientų su implantuotu EKS, gyvenimo kokybę įtakoja fizinė ir psichinė sveikata, ir simptomų sąveika, o prisitaikymą prie atsiradusių pokyčių dėl ligos, palengvina slaugytojų mokymas.

A. Smagurienė. The demand of training patients with implanted electrical pacemakers on their quality of life. Nursing Master Studies Program‘s Paper. Supervisor: Assoc. Prof. V. Mockienė, Klaipeda University: Klaipeda, 2012. – 94 p. The electric cardiac pacemaker (ECP) is implanted for treatment of patients with complex heart pace and conductivity disorders. Due to this, patients have to adapt to physical and emotional changes in their body. It is crucial to teach them because reinforcing their knowledge on the ECP facilitates the adaptation to these changes. Also, teaching has a significant influence on the patients’ quality of life and self-care. Thesis objective: to analyze the idemand of teaching on the patients’ quality of life after the implantation of ECP. Research methods. Quantitative and qualitative studies have been conducted by applying the questionnaire method and the profound interview method respectively. The quantitative research (conducted according to the standard SF-36 questionnaire) sample with an applied target selection consisted of 177 patients. After target selection, the qualitative study consisted of 22 general practice nurses. The research was conveyed according to ethical principles. Results. Patients with implanted ECP negatively assessed their mental health including vitality/exuberance and the limitation of activity due to emotional disorders. The interaction between the symptoms of the disease significantly deteriorated all areas of life related to physical and mental health. The summarized physical health (R=-0.31) and mental health (R=-0.30) were also negatively influenced. The age and education level of patients did not have great influence on the emotional state related to communication and acquisition of information. However, the interaction between the symptoms significantly (p<0.001) deteriorated them. According to the respondents, their surgery and treatment doctors are the most efficient in training them (p<0.001). After the implantation of the ECP, the demand of nurses and training of patients greatly increases. Patients who discussed the self-care and the capabilities of family members with their nurses evaluated their physical activeness, vitality/exuberance, social function, emotional state more positively. Their activity was less limited by emotional problems, they had better evaluations of their overall health. Qualitative research shows that nurses lack knowledge, competency and time to train patients after the implantation of the ECP. Conclusion. The quality of life in patients with implanted ECP is influenced by their physical and mental health as well as the interaction between the symptoms. Meanwhile, the adaptation is facilitated by nurses training the patients.