Pedagogų pasitenkinimo darbu sąsajos su saviveiksmingumu ir subjektyviai suvokiamu stresu

Tyrimai apie pedagogų pasitenkinimą darbu glaudžiai siejasi su pedagogų noru keisti profesiją ar mesti darbą, nes šie du reiškiniai yra svarbūs mokinių mokymosi procesui ir mokyklos pedagogų komandos darbui įtakos turintys veiksniai (Matveev, 2021). Prieš keturis metus atliktas tyrimas atskleidė, kad pedagogai 80 proc. patenkinti savo darbu ir jeigu galėtų rinktis profesiją iš naujo, tai du trečdaliai Lietuvos pedagogų (EBPO 75 proc.) pasirinktų tą pačią profesiją. Tačiau per artimiausius penkerius metus 45 proc. pedagogų norėtų palikti savo darbą (TALIS, 2018; cit. Razmantienė, Melnikė, 2021). Pasak Juozaitienės ir Simonaitienės (2011) ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse pedagogams daroma žala sveikatai dėl nuolatinio streso darbe taip jie patiria nepasitenkinimą darbu kas skatina jį keisti. Saviveiksmingumas yra svarbus veiksnys didinant individualius rezultatus, stiprinant kognityvinius, socialinius ir elgesio įgūdžius, stiprinant pasitenkinimą darbu, o patiriamas stresas yra svarbus veiksnys saviveiksmingumo, pasitenkinimo darbu mažinimui. Tuo tarpu didėjant saviveiksmingumui, o stresui mažėjant padidėja mokymo efektyvumas (Karabatak, Alanoğlu, 2019). Šio tyrimo tikslas: atskleisti pedagogų pasitenkinimo darbu, saviveiksmingumo ir subjektyviai suvokiamo streso sąsajas ir ypatumus pagal sociodemografines charakteristikas. Tyrime dalyvavo 24-67 metų amžiaus 182 pedagogai, 151 moteris ir 31 vyras. Pedagogų pasitenkinimą darbu ištirti naudojamas Pasitenkinimo darbu klausimynas (angl. The Job Satisfaction Survey, P. E. Spector, 1994), saviveiksmingumą - Bendra saviveiksmingumo skalė (angl. The General Self-Efficacy Scale (GSE), Jerusalem, Schwarzer, 1995), subjektyviai suvokiamą stresą ištirti - suvokto streso skalė (ang. Perceived Stress Scale (PSS), S. Cohen, 1983) ir pateikti sociodemografiniai klausimai. Buvo apskaičiuoti aprašomosios statistikos rodikliai: vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, procentinis pasiskirstymas, tikrinamas įverčių skirstinių normalumas (Shapiro – Wilk kriterijus), bei vidinis naudotų instrumentų suderinamumas (Cronbacho α). Uždaviniams atlikti tai pat naudoti Mann-Whitney U, Kruskal-Wallis kriterijai, Spearmano koreliacijos koeficientas, daugialypė regresinė analizė ir mediacinė analizė. Tyrimo rezultatai atskleidė: Pedagogų pasitenkinimas darbu ir kai kurie jo komponentai (vadovavimas, pripažinimas, bendradarbiai ir darbo pobūdis) turi silpnų, bet reikšmingų sąsajų su saviveiksmingumu (p<0,01); Pedagogų pasitenkinimas darbu ir visi jo komponentai turi silpnų, bet reikšmingų sąsajų su subjektyviai suvokiamu stresu (p<0,01); Saviveiksmingumas turi tiesioginę silpną (r = 0,275), bet reikšmingą (p<0,01) koreliaciją su subjektyviai suvokiamu stresu. Pasitenkinimo darbu ir jo komponentų duomenų sklaida regresijos lygtimi gali būti paaiškinta nuo 20 iki 32 proc. (R2 svyruoja nuo 0,20 iki 0,32); Taikytame regresijos modelyje reikšmingi priklausomieji kintamieji yra bendras pasitenkinimas darbu, pripažinimas ir darbo pobūdis; 3. Suvokiamas stresas statistiškai reikšmingai tarpininkauja saviveiksmingumo ir pasitenkinimo darbu sąsajas. Pedagogų saviveiksmingumas netiesiogiai veikia pasitenkinimą darbu tarpininkaujant subjektyviai suvokiamam stresui (ab=0,96, p<0,001). Pagal amžiaus grupes pasitenkinimas darbu išsiskiria dėl ugdymo įstaigos administracijos vadovavimo, didesnis pasitenkinimas jaučiamas pedagogų, kurių amžius 24-46 metai; Mažiausią darbo stažą turintys pedagogai jaučia didesnį pasitenkinimą dėl ugdymo įstaigos administracijos vadovavimo, gaunamų privilegijų ir lengvatų, bei dėl bendradarbių. 11-15 metų darbo stažą turintys pedagogai jaučia mažiausią pasitenkinimą darbu dėl gaunamų privilegijų ir lengvatų, bei dėl bendradarbių. O 26 ir daugiau metų darbo stažą turintys pedagogai jaučia mažiausią pasitenkinimą darbu dėl ugdymo įstaigos administracijos vadovavimo; Didžiausią pasitenkinimą darbu ir jo komponentais, tokiais kaip pasitenkinimas dėl administracijos vadovavimo, gaunamų privilegijų ir lengvatų, darbo kolektyvo ir ryšių su jais, bei darbo pobūdžio, jaučia pedagogai, turintys mokytojo kvalifikacinę kategoriją, o mažiausią - pedagogai turintys vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją. Pedagogų turinčių mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją saviveiksmingumas didžiausias, o mažiausias – vyresniojo mokytojo kvalifikaciją turinčių pedagogų; Didžiausią pasitenkinimą darbu dėl paaukštinimo galimybės jaučia pagrindinėje mokykloje dirbantys pedagogai, o mažiausią – dirbantys profesinėje mokykloje.

Research on teacher job satisfaction is closely related to teachers ’willingness to change professions or quit their jobs, as these two phenomena are important factors in influencing student learning and the work of the schoolteacher team (Matveev, 2021). A study conducted four years ago revealed that educators two thirds of Lithuanian teachers (75% of the OECD) would choose the same profession if they could choose a profession again. But over the next five years, 45 percent. teachers would like to leave their jobs (TALIS, 2018; cit. Razmantienė, Melnikė, 2021). According to Juozaitienė and Simonaitienė (2011), not only in Lithuania, but also in other countries, teachers are harmed by health due to constant stress at work, so they experience dissatisfaction with work, which encourages them to change work. Self-efficacy is an important factor in increasing individual performance, strengthening cognitive, social and behavioral skills, enhancing job satisfaction, and the stress experienced is an important factor in reducing self-efficacy and job satisfaction. Meanwhile, increasing self-efficacy and decreasing stress increase teaching efficiency (Karabatak, Alanoğlu, 2019). The aim of this study is research the relationships teachers' job satisfaction with self-efficacy and subjectively perceived stress. The study involved 182 respondents aged 24-67, 151 women and 31 men. Assessment methods. The Job Satisfaction Survey (Spector, 1994), The General Self-Efficiency Scale (GSE) (Jerusalem, Schwarzer, 1995), The Perceived Stress Scale (PSS) (Cohen,1983) and sociodemographic issues. Indicators of descriptive statistics were calculated: means, standard deviations, percentage distribution, checking the normality of the distributions of estimates (Shapiro - Wilk parameter), and internal consistency of the instruments used (Cronbach 's α). Parameter of Mann-Whitney U and Kruskal-Wallis, Spearman correlation coefficient, multiple regression analysis, and mediation analysis were also used to perform the tasks. The results of the study revealed that: Teachers' job satisfaction and some of its components (leadership, recognition, co-workers, and nature of work) have weak but significant links to self-efficacy (p <0.01); Teachers' job satisfaction and all its components have weak but significant correlations with subjectively perceived stress (p <0.01); Self-efficacy has a direct weak (r = 0.275) but significant (p <0.01) correlation with subjectively perceived stress. The Dispersion of job satisfaction and its component data by the regression equation can be explained by 20 to 32 percent. (R 2 ranges from 0.20 to 0.32); In the regression model used, the significant dependent variables are overall job satisfaction, recognition, and the nature of the job; 3. Perceived stress statistically significantly mediates the links between self-efficacy and job satisfaction. Teachers' self-efficacy indirectly affects job satisfaction by mediating subjectively perceived stress (ab = 0.96, p <0.001). According to age groups, job satisfaction differs due to the leadership of the administration of the educational institution, higher satisfaction is felt by teachers aged 24-46; Teachers with the lowest length of service are more satisfied with the management of the educational institution's administration, the privileges and benefits they receive, and the co-workers. Teachers with 11-15 years of work experience feel the least job satisfaction due to the privileges and benefits they receive, as well as due to co-workers. And teachers with 26 and more years of experience feel the least job satisfaction due to the management of the educational institution; The highest job satisfaction and its components, such as satisfaction with the management of the administration, the privileges and benefits received, the work team and relations with them, and the nature of the work, are felt by teachers with the teacher qualification category and the lowest with the senior teacher qualification category. The self-efficacy of teachers with the qualification category of teacher methodologist is the highest, and that of teachers with the qualification of a senior teacher is the lowest; Teachers working in a basic school feel the greatest job satisfaction due to promotion, and those working in a vocational school have the lowest.