Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.14172/24521
Options
Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistų perdegimo sindromo ir emocinių kompetencijų sąsajos
Type of publication (PDB)
Magistro darbas / Master Thesis (ETD_MGR)
Type of publication
type::text::thesis::master thesis
Title
Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistų perdegimo sindromo ir emocinių kompetencijų sąsajos
Other Title
Relationship between burnout syndrome and emotional competencies among nurses in emergency medical services
Author
Birbalaitė, Eglė |
Advisor
Extent
76 p.
Date Issued
2023-01-04
Field of Science
Abstract
Kritinių situacijų metu yra sudėtingiau kontroliuoti savo bei kitų emocijas. SMPSS savo darbe kasdien susiduria su kritinėmis situacijomis, kurios gali įtakoti ne tik psichoemocinę, bet ir fizinę šių darbuotojų būklę, ko pasekoje ir pacientų sveikatos priežiūros kokybę. Emocinių kompetencijų ugdymas šiuo atveju turėtų įtakos, ne tik kokybiškesniam manipuliacijų atlikimui, kritinių situacijų metu, bet ir fizinei, psichoemocinei SMPSS būklei.
Tyrimo tikslas – nustatyti SMPSS perdegimo sindromo ir emocinių kompetencijų sąsajas.
Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas, taikant apklausos metodą. Naudoti instrumentai: R. Vimantaitės (2006) perdegimo sindromo rizikos veiksnių modifikuotas klausimynas ir A. Skarbalienės (2019) validuotas emocinių kompetencijų klausimynas. Taikytas literatūros analizės ir statistinis duomenų apdorojimo metodai. Imtį sudarė: 241 SMPSS. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų.
Tyrimo rezultatai. Penktadalis SMPSS patiria perdegimą. Pusė visų apklaustųjų po darbo jaučiasi psichologiškai pavargę. Net keturi penktadaliai respondentų skundėsi sveikatos sutrikimais. SMPSS potencialūs perdegimo sindromo rizikos veiksniai yra jaunas amžius (iki 35 m.); nepakankamas poilsio ir laisvalaikio laikas; fiziškai, emociškai bei psichologiškai nepalankios, ekstremalios darbo sąlygos; laisvalaikio praleidimas rūpinantis tėvais. SMPSS savo emocinę kompetenciją dažniausiai vertino vidutiniškai, pakankamai gerai supranta savo emocijas. Neperdegę SMPSS geba žymiai geriau valdyti savo emocijas nei perdegimo sindromo rizikos veiksnius patiriantieji. Psichologiškai pavargę, sunkiau atpažįsta, supranta valdo ir reiškia savo emocijas, jiems sunkiau sekasi suvaldyti kitų emocijas.
Išvada. Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad SMPSS, kurie aukštai įsivertino emocines kompetencijas, rečiau patyrė perdegimo sindromo rizikos veiksnius. Siekant didinti asmens sveikatos priežiūros specialistų atsparumą stresui ir perdegimui, būtina ugdyti ir tobulinti emocines kompetencijas.
Tyrimo tikslas – nustatyti SMPSS perdegimo sindromo ir emocinių kompetencijų sąsajas.
Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas, taikant apklausos metodą. Naudoti instrumentai: R. Vimantaitės (2006) perdegimo sindromo rizikos veiksnių modifikuotas klausimynas ir A. Skarbalienės (2019) validuotas emocinių kompetencijų klausimynas. Taikytas literatūros analizės ir statistinis duomenų apdorojimo metodai. Imtį sudarė: 241 SMPSS. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų.
Tyrimo rezultatai. Penktadalis SMPSS patiria perdegimą. Pusė visų apklaustųjų po darbo jaučiasi psichologiškai pavargę. Net keturi penktadaliai respondentų skundėsi sveikatos sutrikimais. SMPSS potencialūs perdegimo sindromo rizikos veiksniai yra jaunas amžius (iki 35 m.); nepakankamas poilsio ir laisvalaikio laikas; fiziškai, emociškai bei psichologiškai nepalankios, ekstremalios darbo sąlygos; laisvalaikio praleidimas rūpinantis tėvais. SMPSS savo emocinę kompetenciją dažniausiai vertino vidutiniškai, pakankamai gerai supranta savo emocijas. Neperdegę SMPSS geba žymiai geriau valdyti savo emocijas nei perdegimo sindromo rizikos veiksnius patiriantieji. Psichologiškai pavargę, sunkiau atpažįsta, supranta valdo ir reiškia savo emocijas, jiems sunkiau sekasi suvaldyti kitų emocijas.
Išvada. Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad SMPSS, kurie aukštai įsivertino emocines kompetencijas, rečiau patyrė perdegimo sindromo rizikos veiksnius. Siekant didinti asmens sveikatos priežiūros specialistų atsparumą stresui ir perdegimui, būtina ugdyti ir tobulinti emocines kompetencijas.
In critical situations, it is much harder to control one’s own emotions and emotions of others. Emergency nursing professionals (ENPs) daily face critical situations in their work, which not only affect their psycho-emotional wellbeing but also their physical condition and consequently the quality of patient care. In view of the foregoing, development of emotional competencies not only would contribute to improving the quality of manipulations in critical situations but also benefit physical condition and psycho-emotional wellbeing of ENPs.
Research purpose. The aim of the study was to determine the relationship between burnout syndrome and emotional competencies of ENPs.
Research methodology. A quantitative study was performed by using the survey. Instruments used: Modified Questionnaire of Risk Factors for Burnout Syndrome by R. Vimantaitė (2006) and Validated Questionnaire of Emotional Competencies by A. Skarbalienė (2019). Literature analysis and statistical data processing methods were used. The sample consisted of 241 ENPs. The study was performed in accordance with ethical principles.
Research results. One-fifth of ENPs experience burnout. Half of all respondents feel psychologically tired after work. As many as four-fifths of respondents complained of health problems. Potential risk factors for burnout syndrome in ENPs include young age (under 35); insufficient rest and leisure time; physically, emotionally and psychologically unfavourable, extreme working conditions; spending leisure time caring for parents. ENPs mostly rated their emotional competencies as intermediate, and demonstrated fairly good understanding of their emotions. ENPs not suffering from burnout are able to significantly better manage their emotions than those with risk factors for burnout syndrome. Those suffering from psychological fatigue find it harder to recognise, understand, manage and express their emotions, and have more difficulty managing emotions of others.
Conclusion. Summarizing the results of the study, it can be said that ENP who rated their emotional competences higly experienced less risk factors of burnout syndrome.
Research purpose. The aim of the study was to determine the relationship between burnout syndrome and emotional competencies of ENPs.
Research methodology. A quantitative study was performed by using the survey. Instruments used: Modified Questionnaire of Risk Factors for Burnout Syndrome by R. Vimantaitė (2006) and Validated Questionnaire of Emotional Competencies by A. Skarbalienė (2019). Literature analysis and statistical data processing methods were used. The sample consisted of 241 ENPs. The study was performed in accordance with ethical principles.
Research results. One-fifth of ENPs experience burnout. Half of all respondents feel psychologically tired after work. As many as four-fifths of respondents complained of health problems. Potential risk factors for burnout syndrome in ENPs include young age (under 35); insufficient rest and leisure time; physically, emotionally and psychologically unfavourable, extreme working conditions; spending leisure time caring for parents. ENPs mostly rated their emotional competencies as intermediate, and demonstrated fairly good understanding of their emotions. ENPs not suffering from burnout are able to significantly better manage their emotions than those with risk factors for burnout syndrome. Those suffering from psychological fatigue find it harder to recognise, understand, manage and express their emotions, and have more difficulty managing emotions of others.
Conclusion. Summarizing the results of the study, it can be said that ENP who rated their emotional competences higly experienced less risk factors of burnout syndrome.
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access