Trauminių vaikystės patirčių sąsajos su suaugusiųjų savęs vertinimu, depresijos, nerimo bei streso simptomais
Samušė, Miglė |
Trauminės vaikystės patirtys (TVP) – tai skausmingi išgyvenimai, apimantys tokius sudėtingus vaikystės įvykius kaip fizinis, emocinis ar seksualinis smurtas, taip pat fizinis ir emocinis apleistumas. Šios patirtys dažnai atsiranda artimoje vaiko aplinkoje ir gali smarkiai trikdyti saugumo jausmo, pasi-tikėjimo kitais bei savęs vertinimo raidą (Gathier ir bendraautoriai, 2024; Lian ir bendraautoriai, 2022; Öz-demir ir Şahin, 2020; Bernstein ir bendraautoriai, 2003). Nors iš pradžių šie išgyvenimai gali būti nepastebimi, ilgainiui jie gali peraugti į rimtesnius emocinius sunkumus ir turėti įtakos suau-gusiojo savęs suvokimui bei vertinimui. Todėl šio tyrimo tikslas buvo ištirti vaikystėje patirtų traumi-nių išgyvenimų sąsajas su depresijos, nerimo, streso simptomais, ir savęs vertinimu suaugus. Tyrime kuriame buvo analizuojamos suaugusiųjų TVP sąsajos su depresijos, nerimo, streso simptomais bei savęs vertinimu, dalyvavo 150 suaugusiųjų, kurių amžius svyravo nuo 21 iki 69 metų (vidutinis amžius – 40,21 m., SD = 9,32). Tyrimo dalyviai pildė klausimynus, vertinančius jų traumi-nės vaikystės patirtis, šiuo metu patiriamus depresijos, nerimo, streso simptomus ir savęs vertinimą. Tyrimo duomenys buvo analizuojami taikant neparametrinius statistinius kriterijus: Mann-Whitney U testą, Kruskal–Wallis testą su papildoma post hoc analize bei Spearmano koreliacijos koeficientą. Visais atvejais statistinis reikšmingumas buvo fiksuojamas kai p reikšmė buvo mažesnė nei 0,05. No-rint nustatyti psichologinius veiksnius, galinčius prognozuoti TVP intensyvumą, buvo atlikta Bayesin regresinė analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnis traumuojančių vaikystės patirčių kiekis ir intensyvumas buvo susijęs su stipresniais depresijos, nerimo ir streso simptomais suaugus. Stipriausia sąsaja nusta-tyta tarp emocinio smurto ir visų trijų simptomų. Taip pat nustatyta, kad suaugusieji patyrę daugiau TVP, dažniau pasižymėjo žemesniu savęs vertinimu, o ypač stiprūs ryšiai buvo tarp emocinio smurto, emocinio apleistumo ir visų savęs vertinimo aspektų – gebėjimų, išvaizdos bei socialinės sėkmės ver-tinimo. Regresinės analizės rezultatai atskleidė, kad žemesnis savęs vertinimas gali veikti kaip progno-zuojantis veiksnys, leidžiantis numatyti didesnį trauminių vaikystės patirčių kiekį ar jų intensyvumą. Suaugusio žmogaus savęs vertinimas gali atspindėti jo vaikystėje patirtų sunkumų mastą. Šis tyrimas atskleidžia trauminių vaikystės patirčių ryšį su suaugusiųjų psichikos ir emocinės sveikatos būkle. Gauti duomenys ne tik parodo kokią žalą tam tikri TVP tipai daro suaugusiajam, bet ir sustiprina supratimą, kad žemas savęs vertinimas gali būti viena iš šių patirčių pasekmių.
Childhood traumatic experiences (CTEs) refer to painful events that include complex childhood inci-dents such as physical, emotional, or sexual abuse, as well as physical and emotional neglect. These experiences often occur within the child’s close environment and can significantly disrupt the development of a sense of safety, trust in others, and self-esteem (Gathier et al., 2024; Lian et al., 2022; Özdemir ir Şa-hin, 2020; Bernstein et al., 2003). Although these experiences may initially go unnoticed, over time they can evolve into serious emotional difficulties and impact how individuals perceive and evaluate themselves in adulthood. Therefore, the aim of this study was to examine the relationship between childhood trauma-tic experiences and symptoms of depression, anxiety, stress, and self-esteem in adulthood. The study involved 150 adults aged between 21 and 69 years (mean age = 40.21, SD = 9.32), and it a-nalyzed the associations between their CTEs and symptoms of depression, anxiety, stress, as well as self-esteem. Participants completed questionnaires assessing their childhood trauma, current emotional symp-toms, and self-esteem levels. Data were analyzed using non-parametric statistical methods: the Mann–Whitney U test, Kruskal–Wallis test with post hoc analysis, and Spearman’s correlation coefficient. Statis-tical significance was considered at p < 0.05. To identify psychological predictors of CTE intensity, Baye-sian regression analysis was conducted. The results showed that a higher number and intensity of childhood traumatic experiences were asso-ciated with stronger symptoms of depression, anxiety, and stress in adulthood. The strongest association was found between emotional abuse and all three types of symptoms. It was also found that adults with more CTEs tended to have lower self-esteem, with especially strong links between emotional abuse, emo-tional neglect, and all aspects of self-esteem – perceived abilities, appearance, and social success. Regre-ssion analysis revealed that lower self-esteem may serve as a predictive factor for a greater number or inten-sity of CTEs. An adult’s self-esteem may reflect the extent of difficulties experienced during childhood. This study highlights the connection between childhood traumatic experiences and adult mental and emotional health. The findings not only illustrate the harm caused by certain types of CTEs but also rein-force the understanding that low self-esteem may be one of the lasting consequences of these early adverse experiences.