Smurtinio elgesio keitimo programos efektyvumo psichologinių rodiklių paieškos: saviveiksmingumo ir psichologinės gerovės pokyčiai
Monstvilaitė, Raimonda |
Grigutytė, Neringa | |
Šiame darbe buvo siekiama nustatyti saviveiksmingumo ir psichologinės gerovės rodiklių informatyvumą, vertinant smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programos efektyvumą. Renkant duomenis tyrimo metu, naudoti trys pagrindiniai instrumentai: Psichologinei gerovei tirti, naudota Lietuviškoji psichologinės gerovės skalė, autorės sukurta Saviveiksmingumo skalė ir autorės sukurta Smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programos vertinimo anketa. Tyrime dalyvavo 65 asmenys panaudoję smurtą artimoje aplinkoje, kuriems teismo sprendimu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programoje. Tyrimo metu išanalizuotas smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programos dalyvių savo elgesio vertinimas prieš ir po programos. Nustatyti saviveiksmingumo ir psichologinės gerovės pokyčiai dalyvaujant programoje. Įvertinti psichologinės gerovės ir saviveiksmingumo sąsajos. Nustatytos saviveiksmingumo ir psichologinės gerovės sąsajos su suvokiama santykių su partneriu kokybe. Įvertinti demografinių kintamųjų ryšiai su saviveiksmingumu, psichologine gerove bei suvokiama santykių su partneriu kokybe.
The aim of this study was to determine the informativeness of self-efficacy and psychological well-being indicators by assessing the effectiveness of a program to change violent behavior in the immediate environment. Three main tools were used to collect data during the study: the Lithuanian Psychological Well-Being Scale was used to investigate psychological well-being, the Author's Self-Effectiveness Scale was developed, and the Author's Evaluation Program for the Change of Domestic Violence was developed. The study involved 65 people who had used domestic violence and had been sentenced to participate in a program to change domestic violence. The study analyzed the participants' assessment of their behavior before and after the program in the context of changing the domestic violent behavior. Changes in self-efficacy and psychological well-being during participation in the program were identified. Assess the links between psychological well-being and self-efficacy. Relationships between self-efficacy and psychological well-being have been identified with the perceived quality of the relationship with the partner. The relationships between demographic variables and self-efficacy, psychological well-being, and perceived quality of partner relationships were assessed.