Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.14172/24613
Dezinformacijos viešojoje erdvėje grėsmė nacionaliniam saugumui
Type of publication (PDB)
Magistro darbas / Master Thesis (ETD_MGR)
Type of publication
type::text::thesis::master thesis
Title
Dezinformacijos viešojoje erdvėje grėsmė nacionaliniam saugumui
Other Title
The threat of disinformation in the public space for national security
Author
Kesminė, Virginija |
Advisor
Extent
86 p.
Thesis Defence Date
2023-01-11
Abstract (lt)
Darbą sudaro įvadas, trys skyriai su poskyriais, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbe nagrinėjama dezinformacijos viešojoje erdvėje grėsmė nacionaliniam saugumui. Darbo tikslo įvertinti dezinformacijos viešojoje erdvėje keliamas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui ir kovos su ja priemones, siekta išsikėlus tokius uždavinius:
- Apibūdinti informacinių grėsmių nacionaliniam saugumui teorinius aspektus.
- Aktualizuoti kovos su dezinformacija teisinius ir praktinius aspektus.
- Išanalizuoti dezinformacijos apraiškas Lietuvoje ir kovos su dezinformacija priemones.
- Įvertinti dezinformacijos grėsmes nacionaliniam saugumui ekspertų ir piliečių požiūriu. Rašant darbą taikyti šie metodai: turinio analizės, loginis-analitinis, lyginamasis, duomenų sisteminimo ir apibendrinimo metodai, anketinė apklausa ir pusiau struktūruotas interviu. Pirmoje darbo dalyje, remiantis moksline literatūra, analizuoti informacinių grėsmių teoriniai aspektai: aptarta dezinformacijos sąvoka, dezinformacijos bruožai bei rūšys, apžvelgta informacinio karo sampratos kaita bei informacinio karo ryšys su nacionaliniu saugumu. Antroje darbo dalyje apžvelgti su kovos su dezinformacija teisiniai ir praktiniai aspektai ES lygmeniu bei aptartas žiniasklaidos vaidmuo kovoje su dezinformacija. Trečioje darbo dalyje pateikiami tyrimo rezultatai. Analizuotos Lietuvoje fiksuojamos dezinformacijos apraiškos ir naratyvai remiantis Valstybės saugumo departamento ataskaitų duomenimis, atliktas dezinformacijos grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimas piliečių požiūriu, kuris papildomas trijų sričių ekspertų įžvalgomis. Pagrindinės išvados:
- Dėl milžiniško informacijos srauto skaitmeninėje viešojoje erdvėje individams tampa sudėtinga atsirinkti reikalingą, teisingą informaciją, tad formuojasi (dez)informacinė 3 visuomenė, kuriai iššūkiu tampa dezinformacijos ir propagandos atpažinimas, visuomenė gali būti lengviau paveikiama. Dezinformacija viešojoje erdvėje - informacinio karo dalis. Jis gali įtraukti net tuos žmones, kurie mano jame nedalyvaujantys, kadangi naudojamos paveikios priemonės, o informacijos plitimas informacinėje ir kibernetinėje erdvėse yra beveik neribojamas.
- Didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kelia Rusijos autoritarizmas, siekiai įgyvendinti imperialistines ambicijas pasitelkiant įvairias priemones, įskaitant ir informacinį karą, tad informacinės grėsmės yra tiesiogiai susijusios su Lietuvos nacionaliniu saugumu. Literatūros analizė ir atlikto tyrimo duomenys leidžia teigti, kad priešiškų šalių skleidžiama bei inicijuojama dezinformacija kinta ir vis įvairesnėmis formomis siekia paveikti, formuoti visuomenės nuomonę klausimais, taip pat ir tiesiogiai susijusiais su valstybės saugumu.
- Pripažįstama, kad profesionali ir patikima žiniasklaida turėtų būti vienas pagrindinių ginklų kovoje su dezinformacija, tačiau įvardijamos ir ES demokratijų silpnosios vietos: menkas finansavimas profesionaliai žiniasklaidai ir tiriamajai žurnalistikai, gyventojų skaitmeninio raštingumo stoka, Vakarų žiniasklaidos laisvė išnaudojama dezinformacijai skleisti. Kai kuriais atvejais žurnalistai patikrina ne visus faktus, o klaidinančią informaciją pateikia kaip nuomonę, taip suklaidindami informacijos vartotojus. Tad žiniasklaidos priemonės vienu metu gali būti ir įrankiu dezinformacijai skleisti, ir dezinformacijos dekonstravimo platforma.
- Lietuvoje fiksuojama vis daugiau dezinformacijos apraiškų bei bandymų mobilizuoti prorusiškai nusiteikusių asmenų grupes, organizuoti protesto akcijas, radikalias politines iniciatyvas, siekiant įgauti įtakos šalyje vykstantiems procesams. Tyrimo duomenys patvirtina visuomenės ir ekspertų nuomonę, kad nesugebėjimas atpažinti, demaskuoti, paneigti dezinformaciją ir sustabdyti jos plitimą gali didinti įtampą valstybės viduje, kuri gali peraugti į protestus ar radikalias politines iniciatyvas.
Abstract (en)
This paper consists of an introduction, three chapters with subsections, conclusions and recommendations, and a bibliography. The paper examines the threat of disinformation in the public space for national security. The goal of the paper was to assess the threats posed by disinformation in the public space to Lithuania's national security and the measures to combat it, by setting the following tasks:
- To describe the theoretical aspects of informational threats to national security.
- To actualize legal and practical aspects of the fight against disinformation.
- To analyze the manifestations of disinformation in Lithuania and measures to combat disinformation.
- Assess the threats of disinformation to national security from the point of view of experts and citizens. The following methods were used: content analysis, logical-analytical, comparative, data systematization and summarization methods, questionnaire survey and semi-structured interview. In the first part of the work, based on the scientific literature, the theoretical aspects of information threats are analyzed: the concept of disinformation, features and types of disinformation are discussed, the change in the concept of information war and the connection of information war with national security are reviewed. The second part of the work reviews the legal and practical aspects of the fight against disinformation at the EU level and discusses the role of the media in the fight against disinformation. The third part of the work presents the results of the research. The manifestations and narratives of disinformation recorded in Lithuania were analyzed based on the data of the reports of the Department of State Security, an assessment of the threat of disinformation to national security was made from the point of view of citizens, which was supplemented by the insights of experts in three fields. Main conclusions: 5
- Due to the enormous flow of information in the digital public space, it becomes difficult for individuals to choose the necessary, correct information, so a (dis)information society is formed, for which the recognition of disinformation and propaganda becomes a challenge, the society can be more easily influenced. Disinformation in the public space is part of the information war. It can involve even those people who think they are not participating in it, because effective means are used, and the spread of information in information and cyberspace is almost unlimited.
- The biggest threat to Lithuania's national security and the safeguarding of national interests is Russian authoritarianism, its efforts to realize imperialist ambitions using various means, including information warfare, so information threats are directly related to Lithuania's national security. The analysis of the literature and the data of the conducted research allow us to say that disinformation spread and initiated by hostile countries is changing and in increasingly diverse forms seeks to influence and shape public opinion on issues, including those directly related to state security.
- It is recognized that professional and reliable media should be one of the main weapons in the fight against disinformation, but the weak points of EU democracies are also identified: low funding for professional media and investigative journalism, the population's lack of digital literacy, the freedom of Western media is used to spread disinformation. In some cases, journalists do not check all the facts and present misleading information as an opinion, thereby misleading information consumers. Therefore, mass media can simultaneously be a tool for disseminating disinformation and a platform for deconstructing disinformation.
- In Lithuania, more and more manifestations of disinformation and attempts to mobilize groups of pro-Russian persons, organize protest actions, radical political initiatives in order to influence the processes taking place in the country are recorded. The research data confirms the opinion of the public and experts that the inability to recognize, expose, refute disinformation and stop its spread can increase tensions within the state, which can turn into protests or radical political initiatives.
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access