Fotografija bendruomenės sveikatai ir gerovei
Kultūrinė ir meninė vertė
Projektas, skirtas meno terapijai, kaip kultūros reiškinys, vertę įgyja tiesiogiai veikdamas žmonių gyvenimus, tokiu būdu projekto kultūrinė ir meninė vertė įgyja socialinį metmenį. Projekte dirbantis profesionalus menininkas fotografas Remigijus Treigys savo kūrybinę veiklą plėtos su sveikatos priežiūros institucijų kolektyvais, įtraukdamas juos į kūrybinį procesą. Jis paruoš paskaitų ciklą apie meninę fotografiją ir su dalyviais kurs ir fotografuos portretus, fiksuos tipiškas situacijas. Meninė saviraiška padeda gerinti psichosocialinę aplinką ir turi teigiamos įtakos gyvenimo kokybei. Kartu su fotomenininku R. Treigiu kūrybinėse dirbtuvėse lavins socialinius įgūdžius ir padės įveikti socialinę atskirt) gydytoja psichoterapeute edukologijos mokslų daktarė Jūratė Sučylaite, edukologijos mokslų daktarė Alona Rauckienė – Michaelsson ir filosofijos mokslų daktarė Dalia Marija Stančienė. Filmuotus vaizdo interviu kokybiniam projekto vertinimui atliks sociologijos mokslų daktaras Faustas Stepukonis, padedant režisieriui Algimantui Jarukaičiui ir medijų filosofijos bakalauro studijų III kurso studentui Andrejui Larionovui. Projekto dalyvių meninės fotografijos darbai bus vizualizuoti ir paruošta kilnojama paroda viešose Klaipėdos miesto erdvėse. Projekto metu bus kuriamas trumpametražis filmas apie fotografijos terapiją, meno poveikį sveikatos gerovei ir kultūrinį bendradarbiavimą įvairių sričių specialistams. Filmas bus demonstruojamas Sveikatos, Meno ir Ugdymo įstaigose. Įvertinus projektą, bus paruoštos rekomendacijos, kurios prisidės prie fotografijos terapijos plėtotės, ir gairės, kurios padės planuoti tolesnę veiklą. Apibendrinant galima teigti, kad kultūrinė veikla, kūrybinė partnerystė ir profesionaliojo meno prieinamumas sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigose, apibrėžia šio projekto kultūrinę ir meninę vertę.
Projekto uždaviniai
1.Suburti iš medicinos personalo, studentų ir pacientų tikslinę grupę Jūrininkų ligoninėje.
2.Suburti tikslinę grupę iš globos namų gyventojų, socialinių darbuotojų ir studentų savanorių.
3.Parengti interaktyvių paskaitų apie meninę fotografiją ir vaizdo klipus ciklą.
4.Organizuoti kūrybines dirbtuves asmenukių ir portretų kūrimui bei tipiškų situacijų fiksavimui; scenarijaus rašymui ir medžiagos rinkimui trumpametražiam filmui. Kūrybiškumu siekti atsipalaidavimo, streso įveikimo ir pajusti saviraiška teikiamo džiaugsmo.
5.Konkurso-parodos organizavimas, stiprinant asmens savivertę.
6.Rengti filmuotus vaizdo interviu kokybiniam projekto įvertinimui ir rekomendacijų teikimui.
7.Tikslinių grupių narius kūrybinėse dirbtuvėse įtraukti į diskusiją apie meno poveikį asmeniui ir visuomenei, lavinant komunikacinius gebėjimus ir įveikiant socialinę atskirt), o taip pat, apie projekto kokybę ir rezultatus.
8.Trumpametražio filmo apie projektą, jo tikslus ir meno poveikį sveikatos gerovei aptarimas su dalyviais ir sklaida viešoje erdvėje.
Numatomi dalyviai (atlikėjai, lektoriai, vertėjai, autoriai ir kt.): 
Prof. habil (hp) dr. Dalia Marija Stančienė
Doc. dr. Alona Rauckienė – Michaelsson
Doc. Remigijus Treigys
Doc. dr. Jūratė Sučylaitė
Doc. dr. Faustas Stepukonis
Lėkt. Algis Jarukaitis
Studentas Andrejus Larionovas
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018 m. gegužės 15 d. – gruodžio 20 d.
Projekto vadovas: Prof. habil. dr. Dalia Marija Stančienė

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centras vykdo ERASMUS plius programos projektą

BUILDING BRIDGES: PROMOTING SOCIAL INCLUSION AND WELLBEING FOR FAMILIES OF CHILDREN WITH SPECIAL NEEDS / TILTŲ KŪRIMAS: ŠEIMŲ, TURINČIŲ VAIKŲ SU SPECIALIAS POREIKIAIS SOCIALINĖS INKLIUZIJOS SKATINIMAS

  1. 2016-1-RO01-KA204-024504

LT

Projektas pagrinde koncentruotas į įgalinimą  ir pagalbą tėvams, turintiems vaikų su negalia. Tėvu streso valdymo svarba šeimos gyvenime yra įiliustruotas daugybėje įvairiu studijų. Pagrinde tyrimai parodo, kad tėvystė yra susijusi su reikšmingais tėvų gyvenimo pokyčiais  ir, kad tėvystė pati savaime gali būti stresinė. Šeimos kontekste stresas neigiamai veikia tėvų gerovę, jų santykių kokybę ir tėvų ir vaikų sąveikos kokybę.

PAGRINDINIS PROJEKTO TIKSLAS: skatinti socialinį įtraukimą, teisingumą ir gerovę rizikos šeimoms Europoje per intervencijos programą tėvams, turintiems vaikų  su specialiaisiais poreikiais.

 

UŽDAVINIAI:

  1. Iki pirmųjų projekto metų pabaigos diagnozuoti 1,500 šeimų, auginančių vaikus, turinčius specialiųjų poreikių, socialinės įtraukties, streso ir gerovės lygį, atliekant tarpsekcijinius ir tarpvalstybinius tyrimus.
  2. Antrų projekto metų pabaigoje sukurti Psicho-edukacinės ir socialinės intervencijos programą, skirtą vaikų su SP (specialieji poreikiai) šeimų gerovei gerinimui.
  3. Iki projekto pabaigos įgalinti psicho-švietimo ir socialinės intervencijos programą rizikos šeimoms, įgyvendinant ją kartu su 360 tėvais iš Europos partnerystės šalių.
  4. Iki pirmųjų metų pabaigos, vykdant informacinę kampaniją, padidinti bendruomenių supratimą apie rizikos šeimų ir nepalankioje padėtyje esančių tėvų, turinčių vaikų su SP, socialinės įtraukties specifinius poreikius ;
  5. Iki projekto pabaigos parengti psichologinį ugdymo rinkinį, apimantį dvi darbo priemones mokytojams ir specialistams, dirbantiems su nepalankioje padėtyje esančiais tėvais;
  6. Iki projekto pabaigos pagerinti tėvų įgūdžių ir tėvų bei vaikų santykių, parengiant integruotą tėvų vadovą;

 

EN

The current project focuses on supporting and empowering parents of children with disabilities. The importance of parental stress in family life has been demonstrated in different studies. In general research shows that that parenthood is associated with significant changes in parents’ life and parenting in itself can be stressful. In the family context, stress negatively influences parents’ wellbeing, the quality of their relationship and the quality of parent-child interaction.

GENERAL AIM: promoting social inclusion, equity and wellbeing for risk families in Europe through an intervention program for parents of children with special needs

OBJECTIVES:

  1. Diagnose the level of social inclusion, stress and wellbeing of 1500 families parenting children with special needs through a cross-sectional and cross-national research by the end of the first year of the project;
  2. Developing a psycho-educational & social intervention program for fostering wellbeing for families of children with SN by the end of the second year of the project;
  3. Validating the psycho-educational &social intervention program for risk families through the implementation with 360 parents from European countries of partnership by the end of the project;
  4. Raising the awareness of the communities regarding the specific needs for social inclusion of risk families and disadvantaged parents of children with special needs through conducting an information campaign by the end of the first year;
  5. Developing a psycho-educational kit comprising two working tools for trainers specialized in working with disadvantaged parents by the end of the project;
  6. Improving parenting skills and parent-child relationships through developing an integrative handbook for parents by the end of the project;

 

KU projekto vadovė prof. dr. Ingrida Baranauskienė ingrida.baranauskiene@ku.lt

KU projekto specialistė Kristina Lekutienė kristina.lekutiene@ku.lt

 

Daugiau informacijos/ For more information

 

ltSTIMC_norway grants

Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio diegimas Klaipėdos miesto savivaldybėje

Klaipėdos mieste 2015 metais 14–29 metų jaunimas sudarė 19,4 proc. (30 315) nuo bendros Klaipėdos miesto gyventojų populiacijos (156 141). Šio projekto įgyvendinimas apimtų ne tik Klaipėdos mieste gyvenančius jaunus žmonės, tačiau ir iš daugelio kitų Lietuvos miestų, rajonų, kaimų atvykusius, nes daug jaunimo atvyksta mokytis į Klaipėdos universitetą, kolegijas bei profesines mokyklas. Siekiant pagrįsti algoritmų diegimo reikalingumą, buvo atlikta statistinė duomenų analizė pagal išskirtus algoritmus. Higienos instituto duomenimis, 2014 metais Klaipėdos mieste paauglių, kuriems buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, buvo 2, o dėl alkoholio – 1. Dėl atsitiktinio apsinuodijimo narkotikais ir psichodisleptikais [haliucinogenais] bei jų poveikio mirė 4 asmenys (12–29 metų amžiaus jaunimo grupėje). Tai, jog psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas yra ne maža problema įrodo ir ECAD (European City Against Drug) tyrimo rezultatai bei narkotinių medžiagų testavimo rezultatai. Lytiškai plintančios ligos bei neplanuoto nėštumo atvejai Klaipėdos mieste nėra reti. Higienos instituto duomenimis, lytiškai plintančios ligos ganėtinai dažnai yra diagnozuojamos jaunimui iki 18 metų amžiaus: 2014 m. – 5, 2013 m. – 2, 2012 m. – 6, 2011 m. –7, 2010 m. – 4 lytiškai plintančių ligų atvejai buvo diagnozuoti jaunimui iki 18 metų amžiaus. Savižudybių bei savižalos atvejų Klaipėdos mieste nemažėja, priešingai- amžius, kurio būdami jaunuoliai nusižudo vis jaunėja. Higienos instituto duomenimis, 14–29 metų amžiaus jaunuolių savižudybių skaičius Klaipėdos mieste: 2010 metais nusižudė 5 jaunuoliai, jauniausiam buvo 21 metai; 2011 metais nusižudė 5 jaunuoliai, jauniausiam buvo 20 metų; 2012 metais nusižudė 8 jaunuoliai, jauniausiam buvo 17 metų, 2013 metais nusižudė 5 jaunuoliai, jauniausiam buvo 14 metų. Vaikų turinčių problemų su antsvoriu bei nutukimu ypatingai didėjo iki 2013 metų, 2014 metais šis skaičius vaikų išlieka panašus kaip ir 2013 metais, tačiau ansvorį turinčių bei nutukusių vaikų skaičius vis dar išlieka aukštas. Taigi, algoritmų diegimo reikalingumas Klaipėdos miesto savivaldybėje – pagrįstas statistiškai. Šis projektas pagerintų numatytos tikslinės jaunimo grupės pasiekiamumą, geresnį visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei kokybę, o taip pat sumažintų netolygus sveikatos priežiūros srityje tarp jaunimo gyvenančio mieste ir atvykusių mokytis iš kaimo, jaunimo turinčio aukštesnes ir žemesnes pajamas (kurie negali pasinaudoti mokamomis sveikatos gerinimo paslaugomis). Projekto dėka būtų mažinamas jaunimo sergamumas bei mirtingumas, ko pasekoje gerėtų valstybės ekonomika, nes būtų mažiau skiriama lėšų nedarbingumo išmokoms, pašalpoms ir t.t., kas padėtų mažinti ekonominius bei socialinius skirtumai Europos ekonominėje erdvėje

Trukmė: 2015.09.01- 2016.04.30

Projekto vadovas: Prof. dr. Arnoldas Jurgutis
Darbo grupė:
dr. Valdas Rimkus
Kristina Lekutienė

Biudžetas:
Bendras – 81 490,03 Eur
KU dalis – 22 670,54 Eur

Norway grants

Projektas „Sveikatos netolygumų nustatymo ir mažinimo gebėjimų stiprinimo modelio sukūrimas”

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – LSMU), kartu su partneriais Higienos institutu (toliau – HI), Klaipėdos universitetu (toliau – KU) ir Vilniaus universitetu (toliau – VU), įgyvendina 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Nr. LT11 „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“ finansuojamą projektą „Sveikatos netolygumų nustatymo ir mažinimo gebėjimų stiprinimo modelio sukūrimas“.

Projekto pavadinimas – Sveikatos netolygumų nustatymo ir mažinimo gebėjimų stiprinimo modelio sukūrimas;
Projekto trukmė – nuo 2014 06 16 iki 2017 01 30;
Bendra projekto vertė – 613.160,85 Eur;
Finansavimo šaltinis – 2009-2014 m. EEE ir Norvegijos finansiniai mechanizmai;
Projekto kodas – NOR-LT11-SAM-01-TF-02-001;
Veiksmų programa – 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Nr. LT11 „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“ projektas;

Trumpas projekto aprašymas :

Šiuolaikiniame pasaulyje sveikatos supratimas remiasi ne vien ligų nebuvimu, bet ir daug platesne socialine koncepcija, pagal kurią sveikata suprantama kaip socialinis procesas ir pripažįstama vienu svarbiausiu gyvenimo kokybės elementu. Sveikata yra svarbi asmenų ir visuomenės gerovei, o sveiki gyventojai yra būtina kiekvienos valstybės ekonomikos produktyvumo bei gerovės sąlyga. Šiuo metu sveikata yra vienas pagrindinių rodiklių, atspindinčių socialinius-ekonominius visuomenės pokyčius. Pasaulinės tendencijos yra tokios, jog gyventojų socialinė-ekonominė padėtis, o taip pat ir sveikata gerėja, tačiau skirtingų visuomenės grupių gerėjimo tempai yra nevienodi, todėl susidaro ženklūs sveikatos netolygumai. Šie socialiniai skirtumai yra viena opiausių problemų tiek Europos šalyse, tiek pasaulyje, kuriame formuojasi ryški socialinė atskirtis, o sveikatos priežiūros paslaugos regionuose skiriasi savo kokybe ir prieinamumu. Projektas skiriamas Lietuvos sveikatos netolygumų problemoms spręsti, ugdant administracinius sveikatos netolygumų nustatymo, vertinimo ir mažinimo gebėjimus nacionaliniu ir regioniniu (savivaldybių) lygmeniu darbuotojams, kurie dalyvauja politikos formavime ir įgyvendinime įvairiuose sektoriuose (sveikatos ir susijusiuose), ir visuomenės sveikatos biurų darbuotojams. Itin didelis dėmesys skiriamas šiam tarpsektoriniam bendradarbiavimui skatinti, siekiant užtikrinti kompleksišką socialinių-ekonominių netolygumų, ir tuo pačiu – sveikatos netolygumų mažinimą. Siekiant šio tikslo itin svarbus bendradarbiavimas su Norvegija, kurios patirtis identifikuojant ir mažinant sveikatos netolygumus bei įgyvendinant Norvegijos nacionalinėje strategijoje, skirtoje sveikatos netolygumų mažinimui, nustatytus principus Pasaulio sveikatos organizacijos yra pripažintas kaip siektinas pavyzdys kitoms Europos valstybėms. Projekto metu, pasitelkus šią gerąją užsienio patirtį, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vilniaus universitetas (VU), Klaipėdos universitetas (KU) ir Higienos institutas (HI) siekia numatyto tikslo – sukurti sveikatos netolygumų nustatymo ir mažinimo gebėjimų stiprinimo modelį, kuris bus parengtas įvertinus tarptautinę ir nacionalinę patirtį sveikatos netolygumų nustatymo, vertinimo ir mažinimo srityje, atlikus teisinių dokumentų (nacionalinio ir regioninio lygmens) analizę, įvertinus žmogiškąjį potencialą ir jo kompetencijas bei parengus su tuo susijusias rekomendacijas ir mokymo programas nacionalinio ir regioninio lygmens darbuotojams. Projekto įgyvendinimo metu sukurtu sveikatos netolygumų nustatymo, vertinimo ir mažinimo gebėjimų stiprinimo modeliu nuolat naudosis nurodytos tikslinės grupės, taip gerinant visuomenės sveikatą ir mažinant sveikatos netolygumus Lietuvoje.

KU Projekto veiklos ir poveiklės bei jų pažanga:

1.1.1. Metodinių rekomendacijų, skirtų sveikatos netolygumų nustatymui, vertinimui ir mažinimui, parengimas (vykdymo laikotarpis 2014 06 – 2016-04):

1.1.1.1. Tarptautinės ir nacionalinės sveikatos netolygumų nustatymo ir mažinimo patirties analizė: (Terminas: 2014.07 – 2014.11)

  • Poveiklės Nr. 1.1.1.1(4) Mokslinių tyrimų ir tarptautinių organizacijų publikacijų bei metodologinių gairių sveikatos netolygumų stebėsenai ir mažinimui apžvalga Atsakinga institucija – KU;

    Būsena – atlikta: Parengta poveiklės Nr. 1.1.1.1(4) ataskaita (Autoriai Arnoldas Jurgutis,,Faustas Stepukonis, Klaipėdos universitetas). Ataskaita išsiųsta poveiklės 1.1.1.1. atsakingam asmeniui – dr. Kastyčiui Šmigelskui;

1.1.1.3 Administracinių gebėjimų sveikatos netolygumams nustatyti ir mažinti nacionaliniame ir savivaldybės lygmenyje įvertinimas:

  • Būsena – atlikta. Parengta poveiklės (KU dalies) ataskaita ir išsiųsta už visą 1.1.1.3 poveiklę atsakingam asmeniui – dr. Jurgitai Vladičkienei

Santrauka

KU 1.1.1.3 poveiklės metu  atlikti kokybiniai tyrimai. Kokybinio tyrimo duomenys buvo renkami taikant grupių diskusijų (focus group) metodą, tyrimo dalyviams (informantams) pateikiant atviro tipo diskusinius klausimus. Tyrime dalyvavo 2 savivaldybių lygmens heterogeninės diskusijų grupės: Klaipėdos m. ir Klaipėdos raj.) Grupių diskusijos buvo vedamos vadovaujantis interviu protokolu. Grupių diskusijas moderavo KU tyrėjai, atstovaujantys Klaipėdos universitetą Duomenų analizei buvo taikomas kokybinės turinio analizės indukcinis metodas, interpretacijos ir įžvalgos buvo aptariamos ir diskutuojamos bendradarbiaujant visiems tyrėjams.

Publikuoti rezultatai, kurių bendraautoriai yra KU darbuotojai:

1.1.1.6 Sveikatos netolygumų vertinimo ir mažinimo rekomendacijų parengimas, išleidimas ir sklaida:

  • Terminas: 2015.05 – 2015.10;

  • Atsakinga institucija – LSMU;

  • Atsakingas asmuo – prof. Aurelijus Veryga;

  • Būsena – vykdoma;

Poveiklėje 1.1.1.6 KU parengė rekomendacijas sveikatos priežiūros prieinamumui. Kartu su kitų projekto partnerių parengtomis rekomendacijomis KU rekomendacijos pristatytos Druskininkų, Plungės raj. ir Klaipėdos raj. savivaldybėmis ir analizuota situacija dėl šių rekomendacijų galimybių taikyti praktikoje. Jungtinės rekomendacijos yra rengiamos spaudai ir bus išleistos 2016 metų antroje pusėje.

Be to, KU 1.1.1.6 poveiklėje atsakingas už žmogiškųjų išteklių mokymosi įtakos sveikatos netolygumų mažinimui įvertinimą. Šio KU įsipareigojimų būsena – vykdoma: 2016 06 16 atlkta focus grupės apklausa žmogiškųjų išteklių įvertinimui (moderatorius – ,Faustas Stepukonis, Klaipėdos universitetas, 10 dalyvių – 8 atstovai iš Plungės, Klaipėdos rajono ir Druskininkų savivaldybės bei 2 projekto partneriai iš LSMU. Focus grupės ataskaitą numatoma parengti iki 2016 07 01). Ataskaita bus išsiųsta poveiklės 1.1.1.6 atsakingam asmeniui – prof. Aurelijui Verygai.

vsk_netolygumu proj. viesinimas1.1.2. Administracinių gebėjimų stiprinimas (vykdomo laikotarpis 2015 05 – 2017 01):

1.1.2.1. Mokymo programų, skirtų valstybės ir savivaldybių valdžios sektoriaus (sveikatos ir kt. sektorių) subjektams, įskaitant specialistus, parengimas;

1.1.2.2. Valstybės ir savivaldybių valdžios sektoriaus (sveikatos ir kt. sektorių) subjektų, įskaitant specialistus, administracinių gebėjimų stiprinimas;

1.1.2.3. Valstybės ir savivaldybių valdžios sektoriaus (sveikatos ir kt. sektorių) subjektų administracinių gebėjimų stiprinimas.
Veiklos metu jau yra parengtas pirminis mokymo programų planas. Programos darbinis variantas yra pateiktas LR Sveikatos apsaugos ministerijai, vyksta derinimo darbai. Taip pat yra baigiamas rengti vadovėlis/mokymo priemonė. Parengtas mokymų pirkimo sąlygų projektas pateiktas derinimui CPVA. Mokymus savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojams (4 mokymai) bei nacionalinio ir savivaldybių lygmens darbuotojams, kurie susiję su sveikatos netolygumų problema (5 mokymai) planuojame vykdyti 2016 m. rugsėjo mėn. – 2017 m. sausio mėn.

Projekto renginiai ir rezultatai

2015 m. sausio 8 d. Vilniuje buvo surengta Grupinė diskusija „Sveikatos netolygumų stebėsena ir mažinimas“, kurioje buvo renkami 1.1.1.3 poveiklėje vykdyto kokybinio tyrimo duomenys.

2015 m. sausio 29 d. Vilniuje (Karolinos viešbutyje) buvo surengta konferencija „Sveikatos netolygumų stebėsena ir mažinimas“, kurioje buvo pristatyti 1.1.1.1 ir 1.1.1.2 poveiklių rezultatai, aptartos rekomendacijos, skirtos teisinės bazės tobulinimui, siekiant sveikatos santykių teisumo įvairiuose sektoriuose. Konferencijoje dalyvavo 92 dalyviai atstovaujantys projekto vykdytojus (Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Higienos institutą, Vilniaus ir Klaipėdos universitetus), Sveikatos apsaugos ministeriją, savivaldybių sveikatos skyrius, visuomenės sveikatos biurus ir kitas institucijas. Daugiau informacijos čia.

2015 m. balandžio 8 d. Vilniuje buvo surengta projekto diskusija „Sveikatos netolygumų stebėsena“, kurios metu buvo aptartos egzistuojančios sveikatos stebėsenos praktikos atskiruose visuomenės sveikatos biuruose bei pristatytos projekto vykdymo metu parengto stebėsenai reikalingų sveikatos rodiklių sąrašas, jų atvaizdavimo galimybės, vaikų ir suaugusių gyvensenos stebėsenos metodinės rekomendacijos. Šioje diskusijoje dalyvavo Higienos instituto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Sveikatos apsaugos ministerijos bei atskirų savivaldybių visuomenės sveikatos biurų atstovai. Daugiau informacijos čia.

2015 m. balandžio 28-30 d. projektą įgyvendinančių institucijų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Higienos instituto atstovai lankėsi Norvegijoje, kur buvo siekiama susipažinti su Norvegijos gerąja praktika sveikatos netolygumų stebėjimo ir mažinimo srityje. Vizito metu buvo lankytasi Lilehameryje, kur vyko „Sunne kommuner“ susitikimas. Šis susitikimas buvo naudingas tuo, kad leido susipažinti, kaip bendruomenės įsijungia į įvairias sveikatinimo veiklas, kaip tie procesai yra organizuojami, kokia patirtis gali būti pritaikoma sprendžiant sveikatos netolygumų problemą Lietuvoje regioniniame lygmenyje. Osle įvyko susitikimas su Norvegijos visuomenės sveikatos instituto atstovais. Susitikime dalyvavo Bjørn Gunnar Iversen, Jon Ivar Elstad, Heidi Lyshol, Bjørn Heine Strand, Marte Kvernland ir Andrej M Grjibovski. Susitikimo metu daugiausiai buvo domimasi Norvegijos patirtimi organizuojant ir vykdant sveikatos bei sveikatos netolygumų stebėsena. Šis vizitas leido užmegzti glaudesnius ryšius su kolegomis iš Norvegijos bei susipažinti su gerąja praktika sveikatos netolygumų stebėsenos ir mažinimo srityje. Kelionė buvo finansuojama iš 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Nr. LT11 „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“ dvišalio fondo veiklos.

2015 m. birželio 10 d. žurnale „Valstybė“ yra atspausdintas projekto vadovo prof. Mindaugo Stankūno straipsnis „Norvegija investuoja į sveikatos netolygumų mažinimą: ko galėtų pasimokyti Lietuva?“ Daugiau informacijos galima rasti čia.

2015 m. birželio 15-17 d. Bredoje (Nyderlandai) vyko Europos sveikatos vadybos asociacijos metinė konferencija, kurioje dalyvavo ir projekto atstovai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Taip pat konferencijai buvo parengtas ir pristatytas stendinis pranešimas ,,Capacity building for bringing more evidence based decisions for monitoring and reducing health inequalities in Lithuania“, kurio pagalba konferencijos dalyviai buvo supažindinti su sveikatos netolygumų problema Lietuvoje, vykdomu projektu ir laukiamais rezultatais.

2015 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje buvo surengta vieša diskusija,„Sveikatos netolygumų nustatymas vykdant sveikatos elgsenos tyrimus“ kuri buvo skirta aptarti metodines rekomendacijas skirtas netolygumų stebėsenai bei vaikų ir suaugusiųjų gyvensenos tyrimams. Taip pat buvo pristatyti parengtų metodikų testavimo pilotiniuose visuomenės sveikatos biurų pasiūlytose savivaldybėse (Molėtų r. sav., Visagino sav., Rietavo sav., Alytaus m. sav.) rezultatai. Daugiau informacijos čia.

2015 m. spalio 15-17 dienomis Milane (Italija) vyko Europos visuomenės sveikatos konferencija, kuri yra didžiausias tokio pobūdžio renginys senajame žemyne bei sulaukia vis daugiau dalyvių iš tolimų planetos kampelių, pvz.: Australijos ar Naujosios Zelandijos. Šioje konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei Higienos instituto atstovai, kurie aktyviai dalyvauja įgyvendinant sveikatos netolygumų projektą. Konferencijos metu buvo pristatyti keturi pranešimai, kurie buvo parengti iš projekto metu vykdyto tyrimo, kurio metu buvo apklausti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų atstovai, nacionalinio lygmens sveikatos politikos (pvz.: Sveikatos apsaugos ministerijos) atstovai nacionalinio bei kitų sektorių atstovai, kurių veikla yra susijusi su sveikatos netolygumais. Tam kad būtų geriau pažinta esama situacija ir galimybės ją gerinti, buvo naudojamai kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo metodai. Parengtų ir pristatytų pranešimų sąrašas:

  • Vladickiene J, Kalediene R, Zaborskis A, Smigelskas K, Stankunas M. Attitudes of public health professionals‘ towards monitoring health inequalities in Lithuania. Eur J Public Health 2015, 25(suppl 3): ckv176.146.

  • Berzanskyte A, Jakubauskiene M, Butkeviciene R, Stepukonis F, Butikis M, Kalediene R. Health policy strategy in local level: experience from the country with high health inequalities. Eur J Public Health 2015, 25(suppl 3): ckv176.019.

  • Petronyte G, Aguonyte V, Valinteliene R, Jociute A, Vladickiene J, Stankunas M, Jankauskas R, Kalediene R. The capacities of the health and non-health sectors in identifying and reducing health inequalities. Eur J Public Health 2015, 25(suppl 3): ckv176.150.

  • Jociute A, Aguonyte V, Valinteliene R, Petronyte G, Vladickiene J, Stankunas M, Jankauskas R, Kalediene R. Challenges in tracking health inequalities from perspective of stakeholders in national level. Eur J Public Health 2015, 25(suppl 3): ckv175.062

Sveikatos netolygumų atvaizdavimo sistema SveNAS. Projekto įgyvendinimo metu Higienos institute buvo sukurta sveikatos netolygumų atvaizdavimo sistema (SveNAS). Joje galima susipažinti su Lietuvos gyventojų mirtingumo, tenkančio 100 000 gyventojų, netolygumais. Daugiau informacijos apie sistemą SveNas galite rasti čia. Sistemą galima naudoti čia: http://www.svenas.lt/.

2016 m. sausio 13-14 d. Druskininkuose įvyko dviejų dienų seminaras – diskusija „Sveikatos netolygumų mažinimas“. Seminare dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Higienos instituto, Vilniaus bei Klaipėdos universitetų, savivaldybių administracijų, visuomenės sveikatos biurų atstovai. Seminarui buvo iškelti tikslai:

1. Supažindinti su siūlomomis rekomendacijomis sveikatos netolygumų mažinimui.

2. Įvardinti tinkamiausias/efektyviausias rekomendacijas skirtas sveikatos netolygumų mažinimui.

3. Pasidalinti gerąja patirtimi mažinant sveikatos netolygumus Lietuvoje.

Seminaro-diskusijos metu buvo aptartos pagrindinės rekomendacijų grupės, kurios nukreiptos į alkoholio ir tabako vartojimo mažinimą, mitybos bei fizinio aktyvumo gerinimą, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir savižudybių prevenciją. Rekomendacijos yra rengiamos naudojantis mokslu pagrįstomis žiniomis bei geros praktikos pavyzdžiais. Labiausiai akcentuojama veikla savivaldybių lygmenyje. Seminaro dalyviai pateikė labai įdomių priemonių sveikatos netolygumams sumažinti. Taip pat buvo parengti detalių veiksmų planai pasirinktoms rekomendacijoms.

2016 m. kovo 18 d. Klaipėdoje, balandžio 8 d. Šiauliuose, balandžio 13 d. Kaune ir balandžio 15 d. Druskininkuose vyko diskusijos „Sveikatos netolygumai. Gyvensenos tyrimų organizavimas ir vykdymas savivaldybėse“. Skirtinguose Lietuvos regionuose organizuotos diskusijos – seminarai buvo skirti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų pasiruošimui vykdyti gyvensenos tyrimus. Daugiau informacijos apie renginius ir jų medžiagą galima rasti čia.

Gegužės 23–25 dienomis 2016 Jeruzalėje (Izraelis) įvyko 6-oji Tarptautinė Jeruzalės sveikatos politikos konferencija. Šis renginys sutraukė per 500 dalyvių iš 40 šalių. Renginio metu projekto vadovas, profesorius Mindaugas Stankūnas skaitė pranešimą, kurio metu trumpai pristatė sveikatos netolygumų situaciją Lietuvoje bei vykdomą projektą ir jo rezultatus.

Daugiau informacijos apie Projektą

Informacija apie Projektą moksliniuose leidiniuose

Apie projektą rašo LSMU laikraštis „Ave Vita“:

Apie Projektą taip pat rašo:

Projekto administravimo grupės kontaktiniai duomenys:

  • Mindaugas Stankūnas – LSMU profesorius, projekto vadovas. El. paštas mindaugas.stankunas@lsmuni.lt, tel. Nr. 8-37-327325.

  • Eglė Rimavičienė – LSMU projektų koordinatorė, projekto administratorė. El. paštas egle.sabaliauskaite@lsmuni.lt, tel. Nr. 8-37-409746.

  • Rolanda Valintėlienė – HI Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė, projekto vadovė Higienos institute. El. paštas rolanda.valinteliene@hi.lt, tel. Nr. 8-5-261 8390.

  • Aušra Beržanskytė –VU lektorė, projekto koordinatorė Vilniaus universitete. El. paštas ausra.berzanskyte@mf.vu.lt, tel. Nr. 8-5-2398735.

  • Arnoldas Jurgutis –KU Visuomenės sveikatos katedros vedėjas ir profesorius, projekto koordinatorius Klaipėdos universitete. El. paštas jurgutis@klaipeda.aiva.lt, tel. Nr. 8-46-398561.

Projekto partneriai:

  LSMU_logohigienos institutas_logoVU_logo


Project Name – Development of the Model for the Strengthening of the Capacities to Identify and Reduce Health Inequalities;
Project Term – 2014 06 16 – 2017 01 30;
Total Project Budget – 613.160,85 Eur;
Funding – Norwegian Financial Mechanism for the period 2009–2014;
Project Number – NOR-LT11-SAM-01-TF-02-001;

Summary – The understanding of health is based not only of the absence of disease, but has a much broader social concept in which health is understood as a social process with a significant impact for the quality of life. In this concept health is important for well-being of individuals and society and a healthy population is a necessary condition for each state‘s economic productivity and prosperity. In general, health is one of the main indicators reflecting socio-economic changes in the society. Global trends lead to the general health improvement, but different groups create different improvement rates which create significant health disparities in national and international level. These differences are one of the major issues in both Europe and the world. In this context the project is aimed at strengthening at the national and municipal levels the administrative capacities of persons participating in the policy making and implementation in different sectors (health and other sectors contributing to health) as well as specialists working in municipal public health bureaus in the field of reduction of social health inequalities and related fields of health equity and intersectoral cooperation which are relevant in public policy making promoting health equity oriented towards the complex reduction od socio-economic inequalities in health. For this purpose, Norway’s experience in the field of identification and reduction of social inequalities in health and the practice of implementation of the Norwegian National Strategy to Reduce Social Inequalities in Health which is recognised by the World Health Organisation as a model for other European countries, are of great importance. This project is seeking to develop the respective fields intended for the improvement of public health and reduction of health inequalities in Lithuania by maintaining cooperation with the respective Norwegian institutions and strengthening bilateral relations. Lithuania University of Health Sciences (LUHS), Vilnius University (VU), Klaipėda University (KU) and the Institute of Hygiene (HI) are creating the model of health inequalities‘ identification, measurement and reduction according to the international and national experience, legal documentation (national or international) analysis, human recourses potential analysis and training programme preparation. This model will be regularly used by the target groups thereby improving public health and reducing health inequalities in Lithuania.

Contact data of the project’s administration group:

  • Mindaugas Stankunas – LSMU Professor, project’s manager. E-mail: mindaugas.stankunas@lsmuni.lt, phone: 8-37-327325.

  • Egle Rimaviciene – LSMU projects’ coordinator, project’s administrator. E-mail: egle.rimaviciene@lsmuni.lt, phone: 8-37-409746.

  • Rolanda Valinteliene – head of HI Centre of Public Health Technologies, project’s manager in the Institute of Hygiene. E-mail: rolanda.valinteliene@hi.lt, phone: 8-5-261 8390.

  • Ausra Berzanskyte –VU lecturer, project’s coordinator at Vilnius University. E-mail: ausra.berzanskyte@mf.vu.lt, phone: 8-5-2398735.

  • Arnoldas Jurgutis – head and professor at KU Department of Public Health, project’s coordinator at Klaipeda University. E-mail: jurgutis@klaipeda.aiva.lt, phone: 8-46-398561.

More information:

LSMU website: http://www.lsmuni.lt/lt/struktura/medicinos-akademija/visuomenes-sveikatos-fakultetas/projektas-sveikatos-netolygumu-nustatymo-ir-mazinimo-gebejimu-stiprinimo-modelio-sukurimas/

http://www.lsmuni.lt/en/structure/medical-academy-/faculty-of-public-health-/project-development-of-a-model-for-the-strengthening-of-the-capacities-to-identify-and-reduce-health-inequalities/

http://www.lsmuni.lt/media/dynamic/files/8357/sveikatosnetolygumnustatymoirmainimogebjimstiprinimomodeliosukrimas.pdf

HI website: http://www.hi.lt/sveikatos-netolygumu-nustatymo-ir-mazinimo-gebejimu-stiprinimo-modelio-sukurimas.html,

http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2015.2%2869%29/VS%202015%202%2869%29%20PRAK%20Sveikatos%20netolygumai.pdf.

VU website: http://www.mf.vu.lt/lt/content/tarptautiniai_rysiai/tarptautiniai-projektai.

Website of the Ministry of Health of the Republicof Lithuania: http://old.sam.lt/go.php/lit/Sveikatos-netolygumu-nustatymo-ir-mazinimo-gebejimu-stiprinimo-modelio-sukurimas.

Project Partners:

  LSMU_logohigienos institutas_logoVU_logo

STIMC_erasmus+STIMC_When looks ...

When Looks Get in the Way: Optimizing Patient Outcomes through the Training of Health Care Professionals

Kai išvaizda tampa svarbi: Sveikatos priežiūros specialistų rengimas sveikatos priežiūros rezultatų optimizavimui

Projektas skirtas paruošti sveikatos priežiūros specialistus darbui su pacientais, kurių kasdienybę apsunkina stresas, susijęs su jų išvaizda. Išmokyti specialistus atsikirti pacientus, turinčius tokios patirties ir nustatyti jų poreikius. Nedaugelis sveikatos priežiūros specialistų sugeba suteikti psichologinį palaikymą siekiant paciento pasitikėjimo savo kūnu ir be tinkamo pasirengimo specialistai gali tik remtis savanoriškomis, bet ne visada tiksliomis ir naudingomis prielaidomis.

www.whenlooks.eu

Trukmė: 2014.09.01- 2016.08.31

Projekto vadovas: Prof. dr. Arnoldas Jurgutis
Darbo grupė:
Doc. dr. Faustas Stepukonis
Ineta Pačiauskaitė
Ingrida Mažuknaitė
Kristina Lekutienė

Biudžetas:
Bendras – 262 320 Eur
KU dalis – 30 935 Eur

STIMC_erasmus+help logo

Healthcare English Language Programme, HELP
Anglų kalbos programa sveikatos priežiūros specialistams

HELP – plati, modulinė ir skaitmenizuota anglų kalbos mokymo programa sukurta specialiai sveikatos priežiūros darbuotojams. Mokymo medžiaga atitinka į besimokantįjį orientuotų formaliojo ir savaiminio mokymosi metodus pagal BEKM standartus B1/B2 lygiu.

HELP sukurs studijų programą, kurioje bus integruoti naujausi profesiniai pasiekimai. Programa taip pat atsižvelgs į praktinius dalykus tokius kaip, pavyzdžiui, tarpkultūrinius skirtumus, su kuriais susiduriama dirbant sveikatos priežiūros ar medicinos turizmo sektoriuose visoje Europoje. HELP mokymosi medžiaga bus pateikiama įvairiomis formomis – išmaniosiomis programėlėmis, garso ir vaizdo medžiaga, internetiniais bei popieriniais bukletais.

Tikslas – sukurti novatorišką anglų kalbos mokymosi programą, atitinkančią bekm b1/b2 lygio standartus bei tenkinančią nacionalinės ir europos rinkos poreikius, esamiems ir būsimiems sveikatos priežiūros specialistams.

www.help-theproject.eu

Trukmė: 2014.09.01- 2016.08.31

Projekto vadovas: dr. Aelita Skarbalienė

Darbo grupė: Žaneta Česnienė

Biudžetas:
Bendras – 339 950 Eur
KU dalis – 26 280 Eur

STIMC_Seed Money Facility logo

InnoHealth

Preventable Hospitalization in the Baltic Sea Region: Organizational and technical innovations in primary healthcare for more cost-effective health systems performance

Prevencinė hospitalizacija Baltijos jūros regione: organizacinės ir technologinės naujovės pirminėje sveikatos priežiūroje siekiant ekonomiškesnių sveikatos priežiūros sistemos sprendimų

Kadangi žmonių virš 60 metų skaičius Baltijos jūros regione sparčiai didėja, didėja ir sveikatos priežiūros socialinių paslaugų paklausa. Viena pagrindinių problemų visose šalyse yra išaugęs sveikatos biudžetas dėl didelio ligoninių pacientų skaičiaus. Tai atsiranda, kai pacientai yra hospitalizuojami dėl ligų, kurios galėtų būti gydomos ekonomiškiau žemesniuose sistemos lygiuose.

The Seed Money Facility paramos metu partnerių kuriamas projektas bus paremtas šiuo ir panašiais tyrimais, atliktais EUSBRS pavyzdiniame projekte ImPrim. Visų pirma šis projektas sutelks bendras regiono pastangas į :

– tirs pagrindinius, organizacinius ir techninius įrankius, bei kliūtis labiau pažengusiam, paremtam tarptautiniais įrodymais sergančiųjų LNL valdymui, bendruomenės lygmeniu;

– keisti organizacini sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį įdiegiant naujoviškų elementų, susijusių su LNL pacientų poreikiais pirminėje sveikatos priežiūroje; tirti naujų skaitmeninių technologijų, padedančiu efektyviau valdyti sveikatos priežiūra;

– pagrindinio projekto metu išbandyti naują modelį

– vystyti politinius pasiūlymus;

Pagrindinio projekto tikslas yra padidinti sveikatos sistemos veiksmingumą ir efektingumą mažinant hospitalizacijos rodiklius per ambulatorinės priežiūros gerinimą.

Trukmė: 2016-02-19 – 2017-04-30

Projekto vadovas: prof. dr. Arnoldas Jurgutis

Darbo grupė:
Aušra Pikelytė
Kristina Lekutienė

Biudžetas:
Bendras – 48 676 Eur
KU dalis – 14 800 Eur

STIMC_SIMMSTIMC_ku logo su pavSTIMC_LSUSTIMC_StulginckioUv

Sveikatą stiprinantys universitetai studentų sveikatai ir gerovei

Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai yra ženkliai blogesni, lyginant su kitomis Europos šalimis. Tiek suaugusių, tiek jaunų žmonių sveikata labai priklauso nuo jų gyvensenos, požiūrio į sveikatos stiprinimą. Lietuvoje vykdyti studentų subjektyvios sveikatos ir gyvensenos tyrimai (Petrauskas D., 2004; Kriaučionienė V., 2013) parodė, kad studentų sveikata nėra gera, o ir gyvensena nėra sveika. Atliktas tyrimas atskleistų studentų sveikatos ir jų gyvensenos trijuose Lietuvos universitetuose ypatumus, parodytų skirtingose studijų kryptyse studijuojančių studentų požiūrių į sveikatos stiprinimą skirtumus ir panašumus, padėtų išskirti prioritetines sveikatą stiprinančių veiklų kryptis, siekiant pagerinti studentų sveikatą bei sudarytų sąlygas trijų universitetų susivienijimui sudaryti studentų sveikatinimo programas, panaudojant visuose trijuose universitetuose sukauptą sveikatinimo veiklų patirtį.

Projekto tikslas – įvertinti skirtingose studijų kryptyse studijuojančių studentų sveikatą ir požiūrį į jos stiprinimą universitetų susivienijime.

Projekto uždaviniai:

  • Įvertinti studentų sveikatą ir jų gyvenseną trijuose Lietuvos universitetuose.
  • Nustatyti skirtingose studijų kryptyse studijuojančių studentų požiūrių į sveikatos stiprinimą skirtumus ir panašumus.
  • Išskirti prioritetines sveikatą stiprinančių veiklų kryptis, siekiant pagerinti studentų sveikatą.

Projekto adresatas: studentai, dėstytojai, aukštųjų mokyklų administracija, sveikatos specialistai.

Laukiami rezultatai: Įvykdžius projektą ir apklausus apie 1500 studentų trijuose Lietuvos universitetuose, bus įvertinta pirmų ir ketvirtų metų skirtingose bakalauro studijų programose studijuojančių studentų subjektyvi sveikata, gyvensenos ypatumai. Remiantis rezultatų analize, bus numatytos būtinų sveikatą stiprinančių veiklų rūšys, o pagal studentų požiūrių į sveikatos stiprinimą skirtumus ir panašumus, bus sudarytos sveikatinimo programos, panaudojant visuose trijuose universitetuose sukauptą sveikatinimo veiklų patirtį.

Trukmė: 2016-04-18 – 2016-06-30

Projekto vadovas: dr. Alona Rauckienė- Michaelsson (KU)

Darbo grupė:
dr. Indrė Būtienė (KU)
dr. Aelita Skarbalienė (KU)
Edita Jauniūtė (KU)
prof. habil. dr. Irena Misevičienė (LSU)
Kristina Visagurskienė (LSU)
Osvaldas Ivanauskas (LSU)
dr. Rita Mičiulienė (ASU)

Biudžetas: 4500 Eur

Lund University_LogoKU_logo
Baltic Sea Region Primary Health Care Research Network for Prevention and Equity in Health“

Šio projekto sudėtinės dalys yra mokslinis tyrimas ir vasaros stovyklos kvalifikacijos kėlimo kursai, vykdomi bendradarbiaujant su Lundo universitetu

Trukmė – 2016.03.01- 2016.11.15
Biudžetas – 10 660 Eur

Tyrimas:
Pacientų įgalinimo instrumento validavimas ir pritaikymas Lietuvoje ir Latvijoje“
Validation and application of the Patient Enablement Instrument (PEI) in Lithuania and Latvia”

Siekiant geresnių pacientų priežiūros rezultatų, skatinamas bendruomeninės pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas, kuriame vienas pagrindinių kokybės rodiklių – gydytojo ir paciento santykiai. Pažymima, kad šie santykiai dažniausiai vis dar yra paternalistinio pobūdžio,kai gydytojas dominuoja ir priima visus esminius su gydymu ir/ar sveikatos palaikymu susijusius sprendimus. Tačiau toks požiūris kuria žemą paciento savivertę, o ypatingai tam jautrūs vyresniojo amžiaus pacientai. Tokių pacientų konsultavimui paternalistinį bendravimą ir biomedicinini požiūri i problemą turi keisti holistinis požiūris ir centruota į pacientą konsultacija. Tarptautinėje praktikoje egzistuoja sukurti paciento įgalinimo instrumentai, kuriuos galima validuoti ir pritaikyti Lietuvoje. Projekto metu planuojama atlikti užsienio šalių gerosios patirties diegiant paciento įgalinimo instrumentus analizę, validuoti tarptautiniu mastu pripažintą paciento įgalinimo instrumentą Lietuvoje, identifikuoti Lietuvoje egzistuojančius normatyvinius ir organizacinius barjerus bei pateikti konsultacinės patirties keitimo rekomendacijas.

Tikslas – validuoti ir pritaikyti Lietuvoje pacientų įgalinimo instrumentą.

Uždaviniai:

1. Atlikti užsienio šalių gerosios patirties valduojant ir diegiant paciento įgalinimo instrumentą analizę,

2. Validuoti ir pritaikyti Lietuvai tarptautiniu mastu pripažintą pacientų įgalinimo instrumentą.

2. Identifikuoti normatyvinius ir organizacinius barjerus, trukdančius sėkmingą paciento įgalinimo instrumento diegimą,

3. Parengti metodines rekomendacijas konsultacinės patirties keitimui

Tyrėja: dr. Aelita Skarbalienė

Vasaros stovykla:
Sveikatos priežiūros ekonomika: teorija, politika ir praktika”
The Economics of Health Care: Theory, Policy and Practice”

Kurso moduliai:

1. Sveikatos rinkos ekonominis reguliavimas: Kodėl ir kaip yra reguliuojama sveikatos rinka? Įvadas į pagrindinius sveikatos priežiūros rinkos nepakankamumo aspektus, sutelkiant dėmesį į iškreiptą informaciją;

2. Sveikatinimo ir ligų prevencijos ekonomika: Ekonominio investavimo į visuomenės sveikatą ir pirminės sveikatos priežiūros vaidmens apžvalga; sveikatos programų ir intervencijų ekonominio vertinimo požiūris;

3. Sveikatos sistemos ir finansavimo ekonomika: sveikatos sistemos organizacijos; sveikatos sistemos finansavimas; mokėjimo sistemos tiekimas; sveikatos sistemos veiklos analizės modeliai;

Kursas organizuojamas bendradarbiaujant su Pasauline sveikatos organizacija EURO. Kursą sudarys paskaitos, mokymų sesijos ir užsiėmimai. Dalyviams bus suteikiamas kurso paketas su visa kurso informacija, studijų medžiaga, straipsniais ir duomenų baze. Kurso kalba- anglų.

Tikslas  Susipažindinti su sveikatos priežiūros ekonomikos politikos, teorijos ir praktikos ypatumais įvairiose ES šalyse, išugdyti analitinį mąstymą, sukurti ir pateikti žinias, bei kompetencijas specialistams, pasidalinti gerąja patirtimi.

Uždaviniai: Apibrėžti sveikatos rinkos ekonominį reguliavimą, apžvelgti sveikatinimo ir ligų prevencijos galimybes, išanalizuoti sveikatos sistemų ir finansavimo ekonomikos ypatybes įvairių šalių praktikoje.

Organizatoriai: doc. dr. Alona Rauckienė- Michaelsson, Kristina Lekutienė


2016 spalio 25-27 dienomis, Švedijoje, Malmės mieste vyko paskutinis projekto partnerių susitikimas, kuriame Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro komanda pristatė įvykdytas veiklas.

Skaityti pranešimai temomis:

Doc. dr. Alona Rauckienė- Michaelsson – Preventable Hospitalization in the Baltic Sea Region:  Organizational and technical innovations in primary healthcare for more cost-effective health systems performance”; 

Doc. Dr. Aelita Skarbalienė – “Validation and application of the Patient Enablement Instrument (PEI) in Lithuania and Latvia”;

Doktorantas Kristupas Žegunis – ”The evaluation of the healthcare services for the patients with diagnosed hypertensions, bronchial asthmas and all types of diabetes in Klaipeda district”.

Informacija atnaujinta: Friday October 19th, 2018