Studijų skyrius » Studijų aplinka ir ištekliai

Klaipėdos universitetas (KU) įkurtas 1991 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. I-640. 2012 m. tarptautiniai ekspertai  įvertino visas Universiteto veiklas teigiamai ir tai tapo pagrindu akredituoti Universitetą maksimaliam Lietuvoje laikotarpiui – 6 metams. Dvidešimtmečio išvada – KU tapo Lietuvos kaip jūrų valstybės ir Baltijos jūros regiono mokslo, menų ir studijų centru, rengiančiu aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir puoselėjančiu humanistines vertybes.

Socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkybės formavo spartaus KU augimo reikmes. Universitetas įsikūręs Lietuvos dalyje, kurioje gyvena per 700 tūkst. gyventojų, čia sutelktas perspektyvus pramonės ir verslo potencialas, plėtojamas jūrinis kompleksas, vyksta intensyvus kultūrinis gyvenimas. Universiteto buveinė yra Klaipėdos miestas, Lietuvos Respublikos bendrajame plane apibūdinamas kaip valstybinio masto metropolinis centras, kuriam numatyta taikyti specialias palaikomąsias priemones, lemiančias konkurencingo europinio masto uosto ir ūkinės bei rekreacinės aglomeracijos plėtojimą, šalies jūrinės orientacijos institucinį realizavimą, mokslo ir studijų potencialo stiprinimą. Klaipėdos miestas yra stambus transporto centras su sausumos, jūrų ir oro uostų infrastruktūra. Per šį arealą Lietuvai atsiveria didelės ryšių su Baltijos jūros regiono šalimis ir kitais pasaulio kraštais perspektyvos. KU neapsiriboja lokaliais tikslais ir uždaviniais, kadangi yra įsikūręs dinamiškame Baltijos jūros regione. KU įsikūręs ne tik specifiniame ekonominiame, bet ir kultūriniame, taip pat geopolitiniame areale, kuris neatskiriamai  susietas su Mažosios Lietuvos istorija ir kultūra.

Bendroji charakteristika

KU yra polistruktūrinis, integruotas į tarptautinius tinklus, mokslo, meninės veiklos ir studijų centras, turintis daugiasritę mokslinių tyrimų, pripažintos meninės veiklos ir daugiapakopių studijų struktūrą. KU prioritetinį dėmesį lygiagrečiai skiria jūriniams tyrimams ir technologijoms; Baltijos jūros regiono istorijai, kultūroms ir kalboms, švietimui, sveikatai ir socialinei gerovei, ekonomikai ir politikai, komunikacijoms; vakarų Lietuvos ir Klaipėdos miesto darniai plėtrai; akcentuojamas krašto kultūrinės tapatybės bei istorinio tęstinumo išlaikymas Europos Sąjungos erdvėje bei globalizacijos sąlygomis. Daugiasričiai moksliniai tyrimai ir studijos sukuria didžiausią Klaipėdos universiteto privalumą ir pranašumą – tarpdiscipliniškumą, kurio konkreti konfigūracija sąlyginai gali būti vadinama „marinistine“, kai jūrų aplinkotyra ir aplinkosauga yra susijusi su povandenine archeologija, Baltijos jūros regiono istorija, kraštovaizdžiu, rekreacijos ir turizmo, jūrinio, pramoninio ir transporto komplekso technologijomis, ekonomika ir vadyba. Universitetas turi tarptautinių projektų planavimo, rengimo, vykdymo ir ekspertizės patirtį. KU siekia tapti nacionaliniu ir Baltijos regiono jūrinio mokslo ir studijų lyderiu. 2010 m. pradėta vykdyti Lietuvos jūrinio sektoriaus integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) programa. Programos tikslas – sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą, skirtą tarptautinėje rinkoje konkurencingam fundamentiniam ir taikomajam mokslui plėtoti, aukščiausiosios kvalifikacijos specialistams Lietuvos jūriniam sektoriui rengti.

Valdymo organai

Klaipėdos universitetas turi du kolegialius valdymo organus – Universiteto Tarybą ir Senatą bei vienasmenį valdymo organą – Rektorių. Rektoriaus patariamoji institucija yra Rektoratas.
Taryba tvirtina Universiteto viziją ir misiją, Rektoriaus pateiktą strateginį veiklos planą, svarsto Universiteto struktūros pertvarkos planus, nustato Universiteto Rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką, renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Rektorių, nustato Universiteto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, rūpinasi parama Universitetui bei atlieka kitas funkcijas.
Senatas yra Universiteto akademinių reikalų valdymo organas. Jis sudaromas iš 40 narių – mokslininkų, pripažintų menininkų ir studentų.
Rektorius vadovauja Universitetui, organizuoja jo veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą.

Universiteto akademinė sandara

KU sudaro 4 fakultetai, 1 akademija ir 2 studijų institutai: Humanitarinių ir ugdymo mokslų, Jūros technologijų ir gamtos mokslų, Socialinių mokslų, Sveikatos mokslų fakultetai, Menų akademija, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos, Tęstinių studijų institutai. Veikia 47 katedros ir 3 studijų centrai. Mokslinė veikla plėtojama Jūros mokslų ir technologijų centre ir Baltijos regiono istorijos ir archeologijos mokslo institute, taip pat 12 fakultetinių mokslo centrų ir mokslinių tyrimų laboratorijų: Baltistikos centre, Edukacinių inovacijų centre, Evangeliškosios teologijos centre, Folkloro laboratorijoje, Jūrinio kraštovaizdžio tyrimų centre, Muzikologijos institute, Orientalistikos centre, Regioninės politikos ir planavimo centre ir kt.

Studentai

2016 m. spalio 1 d.  KU studijavo beveik 4000 studentų. Valstybė finansuoja daugiau kaip 1500 studentų studijas. Kasmet studijuoja per 100 užsienio studentų, kurie atvyksta pagal mainų programas, į lietuvių kalbos kursus bei intensyvias programas. Kasmet per 120 Universiteto studentų išvyksta semestro ar vienerių studijų metų studijoms į užsienio universitetus bei praktikai užsienio įmonėse. Veikia studentų mokslinės draugijos, rengiamos studentų mokslinės konferencijos, dalis jų nacionalinės ir tarptautinės. Universiteto absolventų skaičius – daugiau kaip 35 000.
Kvalifikacijos ar perkvalifikavimo kursuose, trumpalaikiuose mokymuose kasmet dalyvauja per 3500 klausytojų.

Studijų programos

Universitetas vykdo 115 laipsnį suteikiančias studijų programas: 56 bakalauro, 58 magistrantūros, 1 laipsnio nesuteikiančią studijų programą ir 10 doktorantūros studijų programų. KU turi tęstinių studijų organizavimo ir kvalifikacijos tobulinimo patirties. Kolegijų absolventams parengta 13 sutrumpintų bakalauro studijų programų ir 19 papildomųjų studijų programų, ketinantiems studijuoti magistrantūroje. Siūlomos 7 tarptautinės bakalauro, 6 magistrantūros, 1 doktorantūros studijų programa, 5 tarptautiniai kursai.
Per 2015–2016 metus parengta, įregistruota ir pradėta vykdyti 11 naujų studijų programų. Universitetas per minėtą laikotarpį pradėjo vykdyti šias naujas studijų programas: Pradinio ugdymo pedagogika, Nacionalinis saugumas, Lietuvių filologija ir užsienio kalba (danų, ispanų, latvių, norvegų, rusų, suomių, švedų), Profesinė ir etikos auditas, Taikomoji statistika, Informatika, Logistika, Pedagogika, Atlikimo menas, Lėlių ir objektų teatro režisūra, Suskystintų gamtinių dujų terminalų inžinerija.
Vykdomos dvi jungtinės studijų programos: 2011 m. kartu su Šiaulių universitetu pradėta vykdyti pirmosios studijų pakopos jungtinė kineziterapijos studijų programa, 2014 m. kartu su Latvijos Vidzeme taikomųjų mokslų universitetu antrosios pakopos jungtinė tarptautinių turizmo renginių vadybos studijų programa.
Universitetas vykdo mokymosi visą gyvenimą programas: realizuojamos kvalifikacinį laipsnį suteikiančios sutrumpintos (1,5–3,5 m.) studijų programos kolegijų ir universitetų absolventams; specialistų kvalifikacijos tobulinimo kursai; perkvalifikavimo kursai; neformalaus ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimas ir pripažinimas; klubinė veikla; Trečiojo amžiaus universitetas.

Studijų kokybės sistema

Studijų kokybės užtikrinimo tvarką nustato Klaipėdos universiteto studijų vidinės kokybės vadybos sistemos koncepcijos aprašas, numatantis:

  1. Studijų programų, suteikiamų laipsnių ir/ar kvalifikacijų tvirtinimą, stebėseną ir periodinę peržiūrą;
  2. Studentų vertinimo tvarką;
  3. Pedagoginio personalo kokybės užtikrinimą;
  4. Mokymo(si) šaltinių ir paramos studentams plėtrą;
  5. Informacijos apie studijas kaupimą ir viešinimą. 

KU akademinės veiklos strategija numato dermę su Bolonijos procesu. Studijų kokybės standartai nustatyti Senato, studijų kokybės procesai aprašyti Klaipėdos universiteto studijų nuostatuose. Studijų kokybės siekiama plėtojant mokslinius tyrimus. KU įdiegta studijų programų savianalizės sistema. Vidinė savianalizė atliekama kas 3 metai, atsižvelgiant į išorinio vertinimo išvadas. Savianalizės grupėse dalyvauja studentų ir socialinių partnerių atstovai. Atskirai analizuojama studijų dalykų (sandų) kokybė: studijų dalykai atestuojami 3 metams. Tokiu pat intervalu vyksta ir studijų programų tobulinimas, taip pat įdiegiamos studijų inovacijos apskritai. Vykdomos studentų apklausos, o jų duomenys analizuojami katedrose ir fakultetuose. Plėtojamas praktinis studentų mokymas. Didelis dėmesys skiriamas orientacijai į ilgalaikį absolventų darbingumą. Mokslo ir studijų kokybės klausimai svarstomi fakultetų tarybose ir Senate, veikia Studijų kokybės komisija.

Moksliniai tyrimai

Universiteto mokslininkai atlieka tyrimus biomedicininių, humanitarinių, fizinių, socialinių, technologinių mokslų srityse. Vienam mokslo institutui suteiktas europinis Pavyzdinio mokslo centro statusas. Nustatytos Universiteto mokslinių tyrimų prioritetinės kryptys. Jūrų mokslo plėtra nėra vienintelis prioritetas. Diegiama mokslinių tyrimų programinio finansavimo tvarka. Universiteto mokslinių tyrimų rezultatai pristatomi 11-oje periodinių recenzuojamų Klaipėdos universiteto leidžiamų mokslo leidinių, kurie yra referuojami tarptautinėse bazėse (EBSCO, Index Copernicus): „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“, „Archaeologia Baltica“, „Andragogika“, „Jūra ir aplinka“, „Res Humanitariae“, „Tiltai“, „Tradicija ir dabartis“, „Human resources – the main factor of regional development“ (nuo 2011 m. pavadinimas „Regionų formavimosi ir plėtros tyrimai“). Kartu su kitais Lietuvos universitetais KU leidžia šiuos mokslinius žurnalus: „Sociologija. Mintis ir veiksmas“, „Archivum Lituanicum“, „Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba“.

Tarptautinis bendradarbiavimas

KU yra aktyvus tarptautinės akademinės bendruomenės narys. Universitetas turi 34 mokslo ir akademinius partnerius (per 150 institucijų) Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos šalyse. Universitetas dalyvauja (dalyvavo) tarptautiniuose BONUS, COPERNICUS, COST, ERASMUS, ESF, ERPF, EUREKA, FRAMEWORK 5, 6, 7; HELCOM, INTERREG; LLP-ERASMUS, GRUNDVIG, COMENIUS, LEONARDO DA VINCI, LIFE, LINQUA, MERG-CT, NORDPLUS, NorFa; OLF, PHARE, SOCRATES, TEMPUS fonduose ir programose. Universitetas dalyvauja ERASMUS MUNDUS programoje, įgyvendindamas jungtinę magistrantūros studijų programą Marine Biodiversity and Conservation ir jungtinę doktorantūros studijų programą Marine Ecosystem Health and Conservatio-MARES. KU yra Baltijos jūros regiono šalių universitetų tinklo (BSRUN) narys, vienas iš Europos Viduržemio jūros regiono universiteto (EMUNI) steigėjų, Europos universitetų asociacijos (EUA) narys.

Biblioteka

Universiteto bibliotekos fonduose yra 450 tūkst. egzempliorių knygų, apie 80 % yra elektroniniame kataloge. Bibliotekoje sukauptas vertingas retų spaudinių, kolekcijų ir rankraščių fondas. Kasmet prenumeruojama apie 170 pavadinimų periodinių leidinių bei 30 elektroninių duomenų bazių. Yra gausus garso ir vaizdo įrašų fondas. Bibliotekos skaityklose yra 300 darbo vietų, iš jų – 53 kompiuterizuotos. Diegiama radijo bangomis valdoma (RFID) knygų apsaugos sistema.

Nuotolinio mokymo centras aprūpintas distancinio mokymo klasėmis, nuotoliniu būdu dėstoma per 250 studijų dalykų, per 100 dėstytojų kompetentingi dėstyti nuotoliniu būdu.

IT centras disponuoja 1050 personalinių kompiuterių, yra 25 kompiuterių klasės. Botanikos sodas įsikūręs 9,5 ha plote ir turi daugiau kaip 700 rūšių augalų kolekciją. 2006 m. KU įsigijo burlaivį „Brabander“, kuris naudojamas mokymo ir mokslinių tyrimų ekspedicijoms. Povandeniniai archeologiniai tyrinėjimo darbai vykdomi tarptautinėse ekspedicijose.

Karjeros centras teikia profesinio orientavimo ir ryšių su socialiniais partneriais paslaugas, atlieka absolventų karjeros stebėseną.

Veikia Psichologinės pagalbos centras, Kalbos konsultavimo punktas ir kt. panašūs padaliniai. Kalbų mokymo centre užsienio ir lietuvių kalbų kursus kasmet lanko vidutiniškai 40–60 klausytojų.

Leidykla, įkurta 1992 m., išleido per 120 monografijų, per 1000 kitų leidinių.

Studentų veikla. 1996 m. įsteigta Studentų sąjunga. Klaipėdos universiteto studentai yra vieni aktyviausių Lietuvoje. Studentų veiklai skirti Menų centras ir Sporto klubas, koncertų salė, mokomasis teatras, specialios repeticijų salės, studentai sportuoja 3 sporto salėse; bendras kolektyvų ir klubų skaičius – 41. Universiteto studentai ir absolventai yra Europos, Pasaulio čempionatų, Olimpinių žaidynių dalyviai ir prizininkai.

Planavimo sistema. Planuojama Universiteto ir jo padalinių (fakultetų, mokslo institutų), katedrų ir centrų plėtra. Įdiegta trijų  pakopų (universitetas – fakultetas/institutas  –  katedra/centras) veiklos planavimo ir dviejų pakopų (universitetas – fakultetas/institutas) finansų planavimo sistemos. Biudžetą ir strateginį veiklos planą tvirtina Taryba. Akademinės veiklos planus tvirtina Senatas. Pagrindiniai planavimo trukmės periodai: 1 metai – individualūs pedagoginių ir mokslo darbuotojų veiklos metiniai planai, ir kt.; 3 metai – Strateginis veiklos planas; 5 metai – mokslinių tyrimų temos; ilgalaikis planas (iki 2020 metų) – Plėtros strateginis planas.

Finansiniai ištekliai. Finansinius išteklius sudaro: 1) valstybės asignavimai; 2) uždirbamos ir valstybės biudžete apskaitomos lėšos; 3) kitos lėšos (privati, fondų parama).

Informacijos sistema. Informacija apie KU ir atskirus jo padalinius rengiama lietuvių ir anglų kalbomis ir platinama internete ar darbinių kontaktų metu. Sukurta internetinė svetainė (senas.ku.lt). KU turi televiziją (laida Universitetai.lt transliuojama nacionaliniu TV6 kanalu). Leidžiamas mėnesinis laikraštis Klaipėdos universitetas. Veikia Komunikacijos ir rinkodaros skyrius.

KU turi vidinių išteklių ir palankias aplinkybes 2012–2015 metais plėtoti  mokslinių tyrimų, meninės veiklos ir studijų intelektines ir materialines sąlygas, gerinti valdymo veiklą, adaptuoti europines aukštojo mokslo dimensijas.

Informacija atnaujinta: Thursday August 10th, 2017