Projekto pavadinimas Įgyvendinimo laikotarpis Vykdytojai, atsakingas asmuo Finansavimas Trumpas projekto aprašymas
Psichosocialinių paslaugų personalizavimo galimybės onkologiniams ligoniams stiprinant NVO ir valstybės bendradarbiavimą Lietuvoje 2015.03.02−2015.06.02 Studentė Samanta Savickaitė, vadovas doc. dr. Jaroslav Dvorak Lietuvos mokslo taryba, Studentų mokslinės veiklos skatinimas Kasmet onkologinės ligos diagnozę išgirsta virš 17000 naujų žmonių. Dėl šios ligos specifikos dauguma ligonių susiduria su kompleksu įvairaus pobūdžio problemų: socialinėmis, fizinėmis, psichologinėmis, netgi dvasinėmis. Tai rodo, kad sergančiajam yra reikalinga kompleksinė pagalba, kuri palaikytų onkologinių pacientų bei jų artimųjų psichosocialinę gerovę. Tiek įvairūs ekspertai, tiek patys ligoniai sutinka, jog onkologiniams ligoniams būtinas ilgalaikis tęstinis gydymas – dvasinės ir psichosocialinės paslaugos. Deja, Lietuvoje šis klausimas nėra sulaukęs pakankamai dėmesio ir tik dabar Vyriausybė pradeda imtis pavienių veiksmų siekiant optimizuoti paslaugas onkologiniams ligoniams. Tai įrodo tokie faktai, kad tik 2012 m. patvirtinant psichosocialinių paslaugų teikimo tvarką buvo naujai atrasta šių paslaugų svarba ir būtinumas. Nepaisant to, šiandieninė situacija pakankamai skaudi – psichologinės konsultacijos paslaugos onkologiniams ligoniams teikiamos tik gydymosi stacionare metu, bet akivaizdu, kad jų nepakanka bei iškyla poreikis ir kitokios pagalbos, kurių ligoninės nepajėgios teikti, o tai daugiausia atlieka nevyriausybinės organizacijos. Kadangi valstybė neturi sukūrusi tokio tęstinio psichosocialinių paslaugų teikimo mechanizmo, kaip alternatyva gali būti tiriamos galimybės Lietuvoje sukurti personalizuotų psichosocialinių paslaugų mechanizmą, kuris ne tik sudarytų galimybes onkologiniams ligoniams gauti būtiną pagalbą, bet ir sudarytų sąlygas valstybei bendradarbiauti su tokio pobūdžio paslaugas teikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Paslaugų personalizavimas itin sparčiai plėtojamas D. Britanijoje būtent sveikatos apsaugos sferoje, pabrėžiant jų poreikį lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, prie kurių galima priskirti ir onkologinius ligonius. Formuojant asmeninį biudžetą sveikatos reikmėms siekiama individui sukurti kuo geresnes sveikatos priežiūros sąlygas, kad jis pagal poreikį išsirinktų jam tinkamiausias sveikatos priežiūros paslaugas.
studentų mokslinis projektas „Viešųjų paslaugų administravimo ir teikimo problemos savivaldos lygmeniu kintančiame demografiniame kontekste“ 2014.01.01–2014.12.30 koordinatorius − lekt. Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili; ekspertai: doc.dr. Jaroslav Dvorak; doc. dr. Remigijus Riekašius

 

katedros ir KU SMF lėšos Vietos (savivaldos) lygmeniu teikiama dauguma viešųjų paslaugų, aktualių gyventojams nuo gimimo iki senatvės (pvz., ikimokyklinis ugdymas, socialinė rūpyba ar globa namuose), svarbių užtikrinant gyvybinius poreikius (pvz., centrinis šildymas, vandens tiekimas ar nuotėkų surinkimas). Tačiau demografiniai pokyčiai (pvz., gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl mažėjančio gimstamumo, augančios emigracijos ir mirtingumo; senėjimas; vidaus migracija ir „persiliejimo“ efektas (spill-over); tikėtina imigracija bei gyventojų sudėties kaita dėl kitų tautybių, rasių, religijų ir pan. įsiliejimo ir t.t.) lemia poreikį optimizuoti viešųjų paslaugų teikimą. Pesimistinė ateities demografinė perspektyva (statistikų prognozėmis iki 2030 m. Lietuva praras 10 proc. gyventojų, senėjimo procesai išliks vieni sparčiausių Europoje) verčia jau dabar ieškoti naujų paslaugų teikimo modelių ir mechanizmų.

Kitą vertus, tiek dabar, tiek ir ateityje, viešųjų paslaugų teikimas privalo būti vykdomas remiantis svarbiausiais demokratiniais viešojo administravimo principais, kaip skaidrumas, efektyvumas, veiksmingumas. Savivaldybių gyventojams, gyventojų bendruomenėms ir bendruomeninėms organizacijoms, nevyriausybinėms organizacijoms privalo būti sudarytos skaidrios ir tinkamos sąlygos dalyvauti svarstant opias savivaldybių problemas, priimant svarbius sprendimus.

Kaip ir kiek laikomasi svarbiausių viešojo administravimo principų? Ar sudaromos sąlygos dalyvauti suinteresuotiesiems (stakeholders)? Kaip planuojama (ar iš viso planuojama) adaptuoti viešųjų paslaugų teikimą besikeičiantiems visuomenės poreikiams bei kintančiai demografinei situacijai? Į visus šiuos (o ir kitus) klausimus pabandė atsakyti KU Viešojo administravimo ir teisės katedros studentai, dalyvaudami moksliniame projekte „Viešųjų paslaugų administravimo ir teikimo problemos savivaldos lygmeniu kintančiame demografiniame kontekste“. Projektą koordinavo katedros dėstytoja lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, projekto ekspertinį vertinimą atliko katedros vedėjas doc. dr. Jarsolav Dvorak ir dėstytojas doc. dr. Remigijus Riekašius.

Vykdydami projektą, studentai rinkosi aktualias tiriamąsias problemas, analizavo esamą situaciją, vyko į konkrečius objektus (administruojančius ar teikiančius viešąsias paslaugas), atliko apklausas. Surinkti duomenys apibendrinti. Gautieji rezultatai atskleidė itin daug viešųjų paslaugų administravimo ir teikimo problemų, kurioms studentai paruošė potencialius sprendimų būdus ir priemones.

Projekto tyrimai pristatyti 2014.11.20 Vytauto Didžiojo universiteto vykusioje studentų mokslinėje konferencijoje „Paslaugų prieinamumas ir kokybė: socialiniai ir demografiniai aspektai“

 

ERASMUS IP Vasaros mokykla „Language Contact in Contemporary Europe“ 2014.08.10–2014.08.24 doc. dr. Jaroslav Dvorak (partneriai) University of Greifswald, DAAD, ERASMUS+ Tarpdisciplininė vasaros mokykla
Šiuolaikinio Lietuvos jaunimo problemos: ko nori jaunimas? 2012.02.20–2012.06.25 studentas Ruslan Dmitrijev, vadovas doc. dr. Jaroslav Dvorak Lietuvos mokslo taryba, Studentų mokslinės veiklos skatinimas Lietuvos jaunimo problemos, pagal savo pobūdį, yra ne tik nūdienos jaunosios kartos problemos, bet ir visos visuomenės problemos. Nuo jų sprendimo priklauso ne tik dabartis, bet ir mūsų visuomenės ateitis. Viena vertus, šios problemos yra susijusios su objektyviais šiuolaikinio pasaulio procesais – globalizacijos, informatizavimo, urbanizacijos ir kt. Kita vertus, jie turi savo specifiką, kuri pasireiškia šiuolaikine Lietuvos padėtimi ir šalyje atliekama jaunimo politiką.
Erdvinė nusikalstamumo dinamikos analizė Klaipėdos mieste (1990–2010 m.)Projekto akronimas KRIM-GEO-KLP  2014–2016 m. Doc. dr. Liutauras Kraniauskas (Sociologijos katedra)
Doc. dr. Arūnas Acus
(Sociologijos katedra)
Doc. dr. Eduardas Spiriajevas
Assist. Laimonas Beteika
 Lietuvos mokslo taryba
MIP-085/2014.
Mokslinio projekto tikslas – taikant erdvinės analizės metodus, ištirti nusikalstamumo geografijos dinamiką Klaipėdoje 1990–2010 m., identifikuoti nusikalstamumo struktūros kaitą atskiruose geografiniuose arealuose (gyvenamuosiuose rajonuose bei seniūnijose) ir statistinių metodų dėka įvertinti, kokie socialiniai veiksniai ir objektai veikė kaip nusikalsti skatinantys/slopinantys veiksmai. Tyrimas apimtų 20 metų posovietinį miesto raidos laikotarpį, kuriam būdinga savita urbanistinė kaita ir nusikalstamumo dinamika. Tyrimo metu bus panaudoti Klaipėdos m. vyriausiojo policijos komisariato archyvo duomenys apie registruotus nusikaltimus mieste.
Support and Development of Rural Entrepreneurship: from LocalExperience to Cross-Border Cooperation. 2012–2014 m. Prof. dr. Angelija Bučienė.
Projekto partneriu dalyvaujama kartu su Rusijos Baltijos Federaciniu I. Kanto universitetu.
Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos – Lenkijos – Rusijos bendradarbiavimo abipus sienos programa 2007–2013 m. Projekto tikslas – skatinti ir remti verslus Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto pasienio regionų kaimo vietovėse.
Kultūros ir gamtos paveldas arktiniuose ir subarktiniuose regionuose įgyvendinant turizmo plėtrą tarpkultūriniais ir darnios valorizacijos procesais Sibire, Laplandijoje ir Patagonijoje. 2013–2016 m. Doc. dr. Eduardas Spiriajevas. Projekto partneriu dalyvaujama kartu su KTU Architektūros ir Kraštotvarkos katedra. 7 Bendroji programa, Marie Curie veiklos: Žmonės: Mokslininkų tarptautiniai mainai. Projekto tikslas – įgyvendinti tarptautinius tyrėjų mainus, analizuojant turizmo plėtros galimybes taikant tarpkultūrinės darnios valorizacijos principus Sibire (Jakutijoje), Laplandijoje (Švedijoje), Patagonijoje (Argentinoje).
Lagūnos kaip kryžkelės gyventojų ir jų turizmo veiklos sąveikai Pietryčių Baltijos regione: nuo istorijos iki dabarties. 2013–2014 m. Doc. dr. Eduardas Spiriajevas.
Projekto partneriu dalyvaujama kartu su Rusijos Baltijos Federaciniu I. Kanto universitetu.
Lietuvos – Lenkijos – Rusijos bendradarbiavimo abipus sienos programa 2007–2013 m. Projekto tikslas – tirti Kuršių marių ir Aistmarių pakrančių regionus, jų istorinę raidą, kultūros paveldą ir turizmo plėtros galimybes, formuojant integruotą kultūrinį-turistinį regioną.
Klaipėdos raida 1990–2010: nuo sovietinio industrinio uosto iki lietuviško multikultūrinio miesto“. 2010–2012 m. dr. Liutauras Kraniauskas (Sociologijos katedra). LMT finansuojamas projektas pagal „Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programą. Vienas projekto tikslų – paruošti kolektyvinę monografiją, kurioje tyrimų rezultatai pateikiami taikant GIS metodus. Sudaryti nusikaltimų, religinių bendruomenių, subkultūrų, kultūros objektų žemėlapius.
Jungtinės studijų programos „Sveikatingumo paslaugų vadyba“ sukūrimas ir įgyvendinimas. 2012–2014 m. Klaipėdos valstybinė Kolegija (Socialinės geografijos katedra dalyvauja ruošiant jungtinę studijų programą). Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa: Mokymasis visą gyvenimą: Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas. Projekto tikslas – paruošti jungtinę tarptautinę studijų programą „Sveikatingumo paslaugų vadyba“. Paruošti metodines mokomąsias priemones „Tarptautinis turizmas“, „Tarptautinis svetingumo verslas“.
„Ecosystem Health and Sustainable Agriculture“ (EHSA), 2004–2012 m. Upsalos universitetas (Švedija). Klaipėdos universitetui ir Lietuvai atstovaujantis kontaktinis asmuo prof. dr. A. Bučienė. Baltijos universiteto programa Paruošta ir publikuota knyga „Sustainable agriculture“.
Informacija atnaujinta: Wednesday October 26th, 2016