2017-06-20 Pasirodė nauja viešojo administravimo studijų krypties dėstytojų knyga “Viešosios paslaugos: Iššūkiai kuriant gerovės visuomenę”

2017 m. birželio 1-2 d.

2017 m. birželio 1-2 dienomis katedros vedėjas doc.dr. Jaroslav Dvorak dalyvavo 4-ojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje “New trends in management and production engineering – regional, cross-border and global perspectives”, kuri vyko Cieszyn’e (Lenkija). Konferencijoje vedėjas pristatė kartu su bendraautoriais atliktą tyrimą: Valentina Burkšienė, Jaroslav Dvorak, Gabrielė Burbulytė – Tsiskarishvili „Marketing thinking in the context of competing for European capital of culture„.

KONFERENCIJA "JŪRŲ UOSTO PLĖTRA: GEOGRAFIJA, TECHNOLOGIJOS, VISUOMENĖ"

2017 04 04 vyko LAJM Uosto ekonomikos ir vadybos katedros kartu su KU Viešojo administravimo ir socialinės geografijos katedra organizuota tarptautinė mokslinė praktinė konferencija ,,Jūrų uosto plėtra: geografija, technologijos, visuomenė“. Atidarymo kalbą sakė LAJM direktorius prof dr. V. Senčila. Apie miesto ir uosto bendradarbiavimą supažindino Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas, KVJUD Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius A. Drungilas skaitė pranešimą „Klaipėdos jūrų uosto plėtros perspektyvos“.

Konferencijos tikslas – išryškinti jūrų sektoriaus veiklos tyrimų kompleksiškumą ir poreikį bei skatinti socialinių ir technologinių mokslų sričių akademinės bendruomenės ir verslo pasaulio tarpdisciplininį bendradarbiavimą regioniniu ir tarptautiniu mastu.

Recenzuoti rankraščiai bus publikuojami naujai sukurtame konferencijos mokslo darbų leidinyje Seaport Development: Geography, Technology, Society.

Konferencijos programa.

Konferencijos akimirkos:

 

2017 m. kovo 7 d.

3 ir 4 kursų studentai dalyvavo įdomioje paskaitoje Klaipėdos miesto savivaldybėje. Ačiū savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vyriausiajai specialistei Airidai Čėsnienei.

2017 m. kovo 3 d.

2017 m. kovo 3 d. aplankėme Seimą ir dalyvavome konferencijoje. Projektas – Sėkminga Lietuva.

2017 m. sausio 3 d.

Sausio 12 d. 10 val. 118 a. vyks bakalauro nuolatinių studijų programos „Socialinė ekonominė geografija ir regionistika“ bakalauro baigiamųjų darbų gynimas. Darbus gins pirmoji KU laida, kuri baigė studijas pagal sutrumpintą 3,5 metų programą (210 ECTS).

2016 m. gruodžio 23 d.

2016.12.23 Viešojo administravimo 2 kurso studentės tęsia pažintį su Klaipėdos miesto savivaldybe. Šiandien dalyvavome priėmime pas Klaipėdos miesto merą.

2016 m. gruodžio 16 d.

2016.12.16 Viešojo administravimo bakalauro studijų antro kurso studentės susitiko su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi p. S. Budinu. p. Budinas papasakojo apie savivaldybės administracijos vadovo funkcijas, tipinius ir netipinius savo darbus, apie savivaldybės tarnautojų priėmimo į darbą procesą, atskaitomybę ir kt.

2016 m. gruodžio 2 d.

2016 m. gruodžio 2 d. katedros dėstytojai (J.Dvorak ir G.Burbulytė-Tsiskarishvili) ir 2 kurso studentės dalyvavo katedros ir savivaldybės organizuotame seminare-diskusijoje „Bendruomenė ir savivalda“. Tai pirmas toks renginys, kuriame susirinkę universiteto, savivaldybės tarybos ir administracijos atstovai, miesto seniūnaičiai bei bendruomenių atstovai aptarė esmines seniūnaičių ir gyvenamosios vietos bendruomenių problemas. Renginyje įdomų pranešimą apie seniūnaičių įgalinimą pristatė kviestinis seminaro-diskusijos svečias iš Vilniaus – M. Romerio universiteto profesorius habil.dr. Saulius Nefas. Dėkojame visiems dalyvavusiems. Džiaugiamės, kad atvyko ir nemažai mūsų buvusių studentų, kurie ir toliau aktyviai taiko įgytas žinias dirbdami vietos gyventojų gerovei. Nors renginys buvo pirmas, tačiau tikrai ne paskutinis. Juolab, kad 2017 metais Klaipėdos mieste vyks nauji seniūnaičių rinkimai. Tad sakome: Iki pasimatymo!

2016 m. lapkričio 14-16 d.

2016 m. lapkričio 14-16 d. viešojo administravimo krypties dėstytojai (doc. dr. Jaroslav Dvorak, lekt. Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili) lankėsi ES institucijose Briuselyje. Pažintinio vizito metu jie domėjosi bei diskutavo TTIP, energetikos, migracijos politikos klausimais, kalbėjo apie ES Rytų partnerystės programą ir santykius su Rusija.

20161115_1820342082

Geografų mokomoji išvyka

Ankstyvas ir vėsus rugsėjo 21 d. rytas neišgąsdino gausaus trečio kurso socialinės geografijos studentų būrio, kuris su nekantrumu laukė KU autobuso, vešiančio į rytinį Lietuvos pakraštį. Pažintinės kelionės tikslas buvo pagilinti žinias apie Lietuvos geologijos istoriją bei jos raidą, išteklius ir reljefą. Išvyką sudarė trys dalys, iš kurios kiekviena savaip susijusi su geologija.

Kelionė į Vievyje (Vilniaus ap., Elektrėnų sav.) esantį Lietuvos geologijos muziejų, neprailgo. Grupelę maloniai pasitiko muziejaus gidas Ignas Norvaišas, kuris pravedė pažintinę ekskursiją. Studentams buvo aprodyta gręžimo technika, skirtingi grąžtai,  naudojami įvairaus tankio uolienų mėginiams tirti bei pats gręžimo bokštas. Vėliau muziejaus gidas aprodė kernų saugyklą (kernas- cilindro formos uolienos mėginys), kuri savo ruožtu pirminė milžinišką biblioteką su lentynose išdėliotomis senomis medinėmis dėžėmis. Čia saugoma 1147 gręžinių kernai, suteikę milžinišką informaciją apie tos vietos geologinę struktūrą. Daugiausia gręžinių padaryta sovietmetyje. Pagrindinis to meto geologinių tyrimų tikslas buvo surasti naudingųjų iškasenų, tačiau nepaisant to, gauti rezultatai ypatingai pasitarnavo Lietuvos geologijos mokslui. Kiekvieno kerno numeris žymi jo paėmimo vietą, kuri atvaizduota Lietuvos žemėlapyje, taip pat nurodomas gręžinio gylis, geologinis amžius bei uolienos rūšis. Ne visi gręžinių kernai buvo ištraukti iš sausumos, saugykloje taip pat saugoma ir kernų iš Kuršių marių bei jūros dugno. Giliausias gręžinys Lietuvoje (1992 m.), kurio kernas dabar saugomas Vievio saugykloje, buvo išgręžtas Kretingos rajone, Vydmantų kaimo teritorijoje, o jo gylis siekia net 2564 m. Kiek vėliau geografai patys turėjo galimybę pamatyti mažą kerno fragmentą iš arčiau ir net palaikyti jį savo rankose. Kadangi kerno paėmimas yra brangi procedūra, mokslinių tyrimų metu pagrindinė informacija (medžiagos cheminės savybės, amžius, mineraloginė sudėtis ir kt.) yra nustatoma atrėžus ir ištyrus siaurą iškasenos mėginį. Taip pat studentai aplankė ir patį muziejų, jame apžiūrėjo Lietuvos geologijos pradininko prof. Juozo Dalinkevičiaus (1893–1980 m.) surinktą geologinę kolekciją bei stendus su Lietuvos naudingosiomis iškasenomis ir įvairiomis suakmenėjusiomis fosilijomis. Susitikimo pabaigoje trumpai apžvelgta ir muziejaus teritorijoje esanti, iš įvairiausių Lietuvos vietų surinkta, riedulių ekspozicija.

Kiek vėliau grupė išvyko į Žiežmariuose įsikūrusią geologinės tarnybos vasaros ekspedicijų vietą, kurioje jos laukė dr. Danguolė Karmazienė. Išklausę trumpos paskaitos apie Lietuvos teritorijos geologinę praeitį, geologų darbus, studentai susipažino su tyrimais, atliekamais Kauno, Kaišiadorių, Aukštadvario apylinkėse. Taip pat aprodyti geologiniai žemėlapiai, profiliai, kurie daugiausia susiję su Kvartero apledėjimo nuogulomis. Informacija, kurią suteikė D. Karmazienė tik įrodė, jog geologų atliekamas darbas nėra lengvas ir reikalauja daug žinių ir kantrybės. Mokslininkė papasakojo ir apie reljefe ledyno paliktus darinius, tokius kaip  keiminė terasa bei nurodė vieną jos pakraštį Strėvos upės senslėnyje. Būtent čia studentai atliko paviršinio dirvožemio sluoksnio gręžinį, kurio dėka nustatyta mėginio granuliometrinė sudėtis. Geografai buvo susipažindinti su plokščiakalvėmis ir jų skiriamaisiais bruožais, kurių ryškiausias – molio dalelių sankaupa viršutinėje kalvos dalyje.

Paskutinis grupės aplankytas objektas buvo Velnio duobė, kuri yra Aukštadvario regioniniame parke. Mistinis pavadinimas tinka šiai vietai, kurios parametrai unikalūs: gylis 30-40 m, plotis 60−65 m. Mokslininkai vis dar diskutuoja dėl tokių formų susidarymo. Vyraujanti hipotezė teigia, jog tai termokarstinis darinys, susidaręs ištirpus nuo ledyno atskilusiam ir po žeme palaidotam ledo luitui.  Kitos hipotezės šalininkai laikosi nuomonės, jog tai nedidelė astroblema, palikta nukritus meteoritiniam kūnui. Nepaisant to, jog duobės šlaitai gana taisyklingos formos ir leidžia taip manyti, hipotezei priimti trūksta įrodymų. Vienas iš būdų atsakyti į kylančius klausimus, yra ištirti duobės viršutinės dalies pakraščius. Kitą vertus, pirmoji hipotezė tebūnie mažiau intriguojanti, tačiau realesnė, nes šiame regione būdingi termokarstiniai dariniai. Mokslininkų nesutarimas dėl daubos kilmės, tik dar labiau kaitina smalsuolių vaizduotę, todėl nuostabia gamta pasižyminti bei įvairiausiais mitais apipinta Velnio duobė yra plačiai žinomas ir lankomas objektas.

Įspūdžių pilni geografai į Klaipėdą grįžo vėlai vakare. Padėkoję dėstytojai  prof. dr. A. Bučienei už suteiktą galimybę pažvelgti į geologijos ir geomorfologijos mokslą iš įvairių pusių, išsiskirstė namo. Nuovargis ir teigiamos emocijos įrodė, jog išvykos tikslas pasiektas, o į sąvoką „geologija“ imta žiūrėti plačiau.

KU SMF SNSGR-14 grupės įspūdžius surašė
Greta Skripkauskaitė

g1 g2 g3
Gręžimo bokštas

 

Kernų saugykla Kernas iš Vydmantų km.
g4 g5 g6
Studentas T. Tarutis (kairėje) ir dr. Danguolė
Karmazienė ima dirvožemio mėginį
Velnio duobė

Tolimoji praktika Lenkijoje

2016 m. birželio 23−30 dienomis bakalauro nuolatinių studijų programos „Socialinė ekonominė geografija ir regionistika“ III kurso studentai vyko į Tolimąją praktiką Lenkijoje. Priimančioji institucija Gdansko universiteto Geografijos instituto Regionų plėtros geografijos katedra. Geografai praktikos metu klausėsi Lenkijos geografų paskaitų apie Pamario vaivadijos urbanizaciją, demografiją ir gyventojų geografiją, apie jaunimo darbo rinką, apie geografo specialybės kompetencijas ir geografų karjeros galimybes Lenkijos darbo rinkoje.

Tolimosios praktikos  metu susipažinta su Gdansko miesto kultūros ir architektūros paveldu, Gdynės miesto rekreacine infrastruktūra, uostu. Sopoto kurorte susipažinta su kurorto istorija ir sveikatingumo infrastruktūra. Taip pat aplankėme Malborko pilies muziejų, Lenkijos gyventojų emigracijos muziejų, lankėmės Helio nerijoje, Jūratos kurorte, Štutovo koncentracijos stovyklos atminties muziejuje. Susipažinome su Lenkijos ir Pamario vaivadijos socialiniais ir ekonominiais geografiniais procesais, regionų plėtros strategijoms. Klaipėdos geografai turėjo retą galimybę susipažinti su Gdansko universiteto bibliotekoje saugomais vertingais istoriniais kartografijos kūriniais. Studentai atliko nemažai taikomojo pobūdžio kokybinių geografinių tyrimų, kurių rezultatai buvo apibendrinti interaktyvių seminarų metu Gdansko universitete.

Studentus į Tolimąją praktiką lydėjo KU geografijos programų vadovas doc. dr. Eduardas Spiriajevas. Gdansko universitete mums talkino geografas doc. dr. Maciej Tarkowski.

Tolimosios praktikos akimirkos:

2016 m. rugsėjo 23 d.

Universitete vyko susitikimas su NATO pajėgų integravimo vieneto Vilniuje atstovais, kuriame dalyvavo 2 ir 3 kurso viešojo administravimo studijų krypties studentai. Pranešimą tarptautinio bendradarbiavimo klausimais skaitė katedros vedėjas doc. dr. J.Dvorak.

nato-visit-20160923

Pasirodė katedros viešojo administravimo krypties dėstytojų knyga “Regionų valdysena: nuo teorijos iki praktikos”

regionu-valdysenascan_20160923

Paskirtos Klaipėdos pramonininkų asociacijos vienkartinės stipendijos

Universiteto atrankos komisija, vadovaudamasi Klaipėdos pramonininkų asociacijos Tarybos 2007 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 6 patvirtinta Klaipėdos pramonininkų asociacijos vienkartinių stipendijų Klaipėdos universiteto studentams skyrimo metodika, iš pateiktų septynių studentų kandidatūrų 2016 metų Klaipėdos pramonininkų asociacijos vienkartinėms stipendijoms gauti atrinko Aidą Vainutytę, Socialinių mokslų fakulteto viešojo administravimo studijų programos 2016 m. absolventę už bakalauro baigiamąjį darbą „Socialinė rinkodara Klaipėdos mieste socialinės reklamos aspektu“ (darbas įvertintas 10 balų).

20160512_130732_HDR

Klaipėdos pramonininkų asociacija šiai studentei skyrė 150 Eur dydžio vienkartinę stipendiją.

Daugiau informacijos
https://www.ku.lt/studijos/stojantiesiems/studiju-abc/stipendijos/#1459335372454-816a31ad-e986

2016 m. birželio 13-14 d.

2016 m. birželio 13-14 d. doc. dr. Jaroslav Dvorak birželio 13-14 dienomis dalyvavo International Institute of Administrative Sciences (IIAS) ir Tampere Universiteto (Suomija) organizuotoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Coproduction of public services“, kur skaitė pranešimą bei dalyvavo diskusijoje tema „Parents as pre-school education service co-producers in Lithuania“ (pranešimo bendraautorės lekt. Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili ir dr. Edita Stumbraitė-Vilkišienė). Konferencijos akimirkos nuotraukose.

2016 m. birželio 2 d.

2016 m. birželio 2 d. doc. dr. Jaroslav Dvorak dalyvavo ir skaitė pranešimą tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Vloclaveke, Lenkijoje. Pranešimo temą: Assessment of cooperation network between the municipal administration and the NGOs (the Kretinga district and the Klaipėda city municipalitiescompared) (doc. dr. J. Dvorak, lekt. G. Burbulytė-Tsiskarishvili, magistrantė B. Barkauskaitė)

2016 m. gegužės 19-21 d.

2016 m. gegužės 19-21 d. Viešojo administravimo ir teisės katedros vedėjas doc.dr. Jaroslav Dvorak ir asist. Simona Statneckytė dalyvavo ir skaitė pranešimus 24-ojoje NISPAcee konferencijoje „Spreading Standards, Building Capacities: European Administrative Space in Progress“, vykusioje Zagrebe, Kroatija.

2016 m. gegužės 9-12 d.

2016 m. gegužės 9-12 d. doc. dr. J. Dvorak pagal ERASMUS+ programą buvo išvykęs į Vroclavo universitetą, Politikos mokslų institutą (Lenkijoje), kur skaitė paskaitas šio universiteto studentams. Temos: “Korupcija ir jos prevencija” ir “Viešosios politikos vertinimas”.

20160511_102935

2016 m. gegužės 2 d.

2016 m. gegužės 2 d. Viešojo administravimo I ir II kurso studentai turėjo galimybės pasiklausyti Klaipėdos miesto PK kriminalinės policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos viešos paskaitos “Statutinės tarnybos ypatumai valstybės tarnybos kontekste”. Tyrėja dalinosi statutinės tarnybos darbo ypatumais ir realijomis.

Norvegijos Nordland universiteto filosofijos profesoriaus dr. Viggo Rossvaer vizitas Klaipėdos universiteto Filosofijos ir kultūrologijos katedroje

2016 m. balandžio 19 d. Nordland universiteto filosofijos profesorius dr. Viggo Rossvaer Medijų filosofijos ir kultūrinių industrijų programos studentams skaitė paskaitą Kantas apie amžinąją taiką.

Profesorius pastebėjo, kad 1795 m. I. Kanto paskelbtas traktatas „Į amžinąją taiką“ yra aktualus ir mūsų dienomis besivienijančios Europos kontekste. Šį traktatą I. Kantas rašė po 1789 m. Prancūzijos revoliucijos, numatydamas konkrečią programą taikai pasiekti. I. Kantas pabrėžė, kad politikai turi neprarasti moralinių dalykų suvokimo ir vadovautis įstatymais. Teisė yra žmogaus laisvo egzistavimo garantas. Respublikos idėją I. Kantas apibūdino kaip amžiną ir nekintamą normą, kuri gimdo pilietinę valstybę.

Paskaitos tema sukėlė diskusijas, ypač buvo gvildenami moralės klausimai.

DSC_5656 (2)1

Gegužės 24 d. profesorius dr. Viggo Rossvaer susitiko su Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto dekane prof. dr. Ingrida Baranauskiene, Filosofijos ir kultūrologijos katedros vedėja prof. habil. dr. (hp) Dalia Marija Stančiene, prof. dr. Gintautu Vyšniausku, dr. Ernesta Molotokiene, Europos kalbų katedros vedėja prof. dr. Irena Darginavičiene, Socialinių mokslų fakulteto Socialinės geografijos katedros vedėju doc. dr. Eduardu Spiriajevu. Buvo nutarta prisijungti prie Nordland universiteto vykdomo kultūros projekto iniciatyvos „Green Belt“ ir įkurtas bendradarbiavimo komitetas. Nutarta 2017 m. birželio mėnesį Klaipėdos universitete organizuoti šio projekto tarptautinę konferenciją.

Taip pat vyko diskusija apie 2016 m. spalio mėn, organizuojamą konferenciją Norvegijos  Svanhovd mieste (Finmark regione), tematika: „Žmogus ir gamta: filosofija ir ekologija pasienio regionuose“, kuri organizuojama pagal projekto „Green Belt“ iniciatyvą. Konferencijos tikslas – suburti skirtingų sričių mokslininkus tarpdisciplininei diskusijai apie pasienio regionų kultūrinę, geopolitinę raidą, siekiant didesnės Norvegijos, Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Ukrainos pasienio regionų kultūrinės bei akademinės sąveikos.

Socialinės geografijos katedra baigė įgyvendinti projektą „Kryžkelės 2.0“

Socialinės geografijos katedra baigė įgyvendinti projektą „Lagūnos kaip kryžkelės turizmo ir gyventojų sąveikai Pietryčių Baltijos pakrančių regionuose: nuo istorijos iki dabarties“ (Kryžkelės 2.0). Projekto įgyvendinimą finansavo Lietuvos-Lenkijos-Rusijos bendradarbiavimo abipus sienos programa 2007–2013 m. Projekte taip pat dalyvavo Neringos savivaldybės administracija, bei kiti partneriai iš Lenkijos ir Rusijos Karaliaučiaus krašto. Iš viso 13 partnerių.
Šio projekto tikslas – skatinti tarptautinio turizmo plėtrą Kuršių marių ir Aistmarių pakrančių regionuose, turizmo ir rekreacijos infrastruktūrai pritaikant pakrančių regionų gamtos, istorijos ir kultūros paveldo vertybes ir objektus. Taip pat sukurti integruotą erdvę rekreacijos ir turizmo vystymui nuo Klaipėdos iki Gdansko (Lenkijoje).
Projekto metu buvo įgyvendintos šios veiklos:

  • paruoštos rekomendacijos smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai;
  • paruošta Kuršių marių ir Aistmarių pakrančių regionų strategija ir veiksmų planas;
  • sudaryti keturi tarptautiniai vandens turizmo maršrutai bei suderinti su pasienio tarnybomis;
  • sudaryti gamtos, istorijos ir kultūros paveldo objektų katalogai;
  • paruošti metodiniai leidiniai Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Karaliaučiaus krašto gidams apie pakrančių ir pasienio regionų turizmo išteklius ir infrastruktūrą;
  • paruoštos knygos apie Kuršių marių ir Aistmarių regionų tradicijas;
  • pravestos 3 vasaros ir rudens mokyklos Klaipėdos universiteto, Gdansko universiteto ir Baltijos federacinio I. Kanto universiteto bakalauro ir magistro studijų studentams;
  • įgyvendintos dvi archeologinių kasinėjimų ekspedicijos Olštyne (Lenkija), ir Viskiautuose (Karaliaučiaus krašte);
  • suorganizuotos 3 mokslinės konferencijos, viešinti atliktų tyrimų rezultatai bei atliktas jų praktinis pritaikymas, bendradarbiaujant su muziejais, turizmo informacijos centrais;
  • pravestos 2 ekskursijos Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Karaliaučiaus krašto gidams apie pakrančių ir pasienio regionų turizmo išteklius ir infrastruktūrą, 56 gidams suteikta tarptautinė akreditacija vesti ekskursijas po Rusijos Karaliaučiaus krašto pasienio ir pakrančių teritorijas;
  • Socialinės geografijos katedros 20 studentų ir 5 dėstytojai dalyvavo ekspedicijoje keliaujant aplink Kuršių marias;
  • Socialinės geografijos katedroje įkurta Geografinės informacijos sistemų (GIS) laboratorija, įsigytos ArcGIS programos licencijos bei duomenų bazės, sukurtos darbo vietos profesionaliems GIS tyrimams atlikti. GIS laboratorijos tikslas – didinti visuomenės geografijos mokslo praktinį pritaikomumą bei stiprinti mokslinių tyrimų infrastruktūrą katedroje;
  • Projekto lėšomis buvo atnaujinta auditorija, nupirkti nauji baldai, siekiant gerinti mokymo aplinkos kokybę.

Iš viso projekte dalyvavo 20 KU dėstytojų ir mokslininkų, 40 KU studentų. Projekto rezultatais naudojasi 56 gidai, 80 KU studentų, 12 rekreacijos vadybininkų ir turizmo informacijos specialistų, 16 muziejų darbuotojų, 3 kelionių agentūros.
Socialinės geografijos katedra – regioninės plėtros projektų bei mokslo taikomųjų tyrimų lyderis Klaipėdos universitete.
Už pagalbą įgyvendinant projektą dėkojame KU strateginio planavimo vyresniajai specialistei Agnei Valaitienei ir finansininkei Silvijai Tuminienei.
Paruošė:
Doc. dr. Eduardas Spiriajevas
Socialinės geografijos katedros vedėjas

Screenshots_2016-02-18-14-56-37

Pokalbiai apie nusikalstamumo geografija Lietuvoje ir Klaipėdoje

2016 m. vasario 29 d., Lietuvos radijo laidoje “Kita tema”, laidos vedėja Simona Aginskaitė kalbino Lietuvos geografus ir sociologus apie nusikalstamumo geografiją Lietuvoje. Radijo laidos metu apie nusikalstamumo geografiją Klaipėdos mieste kalbėjo KU  Socialinės geografijos katedros vedėjas doc. dr. Eduardas Spiriajevas. Laidos įrašą galima klausyti internetu, nuoroda: http://www.lrt.lt/mediateka/irasai#/program/1015808

Projektas “Erdvinė nusikalstamumo dinamikos analizė Klaipėdos mieste (1990–2010 m.)” KRIM-GEO-KLP

Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas MIP-085/2014. Projektą įgyvendina Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos ir Socialinės geografijos katedros.

Mokslinio projekto tikslas – taikant erdvinės analizės metodus, ištirti nusikalstamumo geografijos dinamiką Klaipėdoje 1990–2010 m., identifikuoti nusikalstamumo struktūros kaitą atskiruose geografiniuose arealuose (gyvenamuosiuose rajonuose bei seniūnijose) ir statistinių metodų dėka įvertinti, kokie socialiniai veiksniai ir objektai veikė kaip nusikalsti skatinantys/slopinantys veiksmai. Tyrimas apimtų 20 metų posovietinį miesto raidos laikotarpį, kuriam būdinga savita urbanistinė kaita ir nusikalstamumo dinamika. Tyrimo metu bus panaudoti Klaipėdos m. vyriausiojo policijos komisariato archyvo duomenys apie registruotus nusikaltimus mieste.
 

2016 m. vasario 23 d.

2016 m. vasario 23 d. Klaipėdos universitete vyko diskusija su Europos Komisijos viceprezidentu p. Maroš Šefčovič apie Europos Energetinę Sąjungą. Viceprezidentas pristatė būsimą Energetinės Sąjungos valdyseną, privalumus ir padarinius ES vartotojams. Diskusijoje dalyvavo 3 ir 4 kurso viešojo administravimo bakalauro studijų studentai.

2016 m. vasario 8-11 d.

2016 m. vasario 8-11 d. Socialinės geografijos katedroje lankėsi Turkijos Mudanijos miesto merė ponia Sevinč Senšekerči ir skaitė paskatų ciklą apie Turkijos savivaldybių vykdomą socialinę politiką. Ponia Sevinč pristatė Mudanijos miesto savivaldybės vykdomos socialinės politikos pavyzdžius, socialinės paramos modelius vaikams ir jaunimui, pagyvenusiems, neįgaliems miesto gyventojams ir jų šeimoms. Paskaitų metu vyko diskusija apie socialinės politikos veiksmingumą problemų sprendimui, buvo lyginami Turkijos ir Lietuvos socialinės politikos prioritetai. Taip pat paskaitų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip Mudanijos miesto savivaldybė sprendžia aktualias Sirijos pabėgėlių, kuriems suteiktas socialinis būstas, problemas.

Susitikimų metu taip pat buvo aptartos Socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos bakalauro programos studentų galimybės atlikti Tolimąją praktiką Mudanijos miesto savivaldybėje, atlikti miesto visuomenės bei smulkaus ir vidutinio verslo aplinkos tyrimus, gautus rezultatus ir siūlomas rekomendacijas pristatyti Mudanijos miesto Tarybai.

Mudanijos mieste gyvena apie 47 000 gyventojų, miestas priklauso ketvirto pagal dydį Turkijos Bursos miesto regionui. Mieste vystoma metalų apdirbimo pramonė, taip pat intensyviai plėtojamas turizmas ir vystoma rekreacinė infrastruktūra. Mudanijos miestas yra išsidėstęs prie Marmuro jūros ir praeityje atliko reikšmingą politinį ir geopolitinį vaidmenį siekiant taikos derybų sprendžiant Turkijos ir Graikijos konfliktus XX a. pradžioje. Miestas turi patogu susisiekimą jūriniais keltais su Stambulu. Visoje Turkijoje miestas garsus alyvuogių šokolado produkcija.

Už galimybę pasikviesti Mudanijos miesto merę paskaitoms į KU Socialinės geografijos katedrą dėkojame Erasmus + programos akredituotam konsorciumui „Patirties partneriai“ ir studentų reikalų skyriaus specialistei Ingai Anulytei. Ši veikla prisideda prie Socialinės geografijos kuruojamų studijų programų kokybės įvairinimo, stiprinimo ir studijų tarptautiškumo didinimo.

Susitikimo akimirkos:

IMG_0799 IMG_0793
IMG_0792 IMG_0807

Paruošė:

KU, Socialinės geografijos katedro vedėjas
Doc. dr. Eduardas Spiriajevas

Mudanijos savivaldybės tinklalapyje apie tai publikuotas straipsnis, kurio pavadinimas – “Mudanijos vėjas Lietuvoje”:

2015 m. gruodžio 9 d.

2015 m. gruodžio 9 d. doc. dr. J. Dvorak skaitė pranešimą „Sumani visuomenė, sumani ekonomika, sumanus valdymas prieš korupciją. Kas nugalės?” Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Klaipėdos m. savivaldybės organizuojamoje konferencijoje „Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas kovoje su korupcija“ paminėti tarptautinę antikorupcijos dieną.

20151203_153300

Nuotraukos autorius J. Dvorak

Pilnas pranešimo tekstas: http://valdysena.lt/?p=219

2015 m. lapkričio 24 d.

2015 m. lapkričio 24 d. RESTART Mokslo ir meno festivalio metu vyko doc. dr. J.Dvorak paskaita – akcija “Pirato patirtis dalyvaujant vietos savivaldoje: arba kaip bulvės virs piliečiais”? Paskaita vyko krantinėje prie laivo Meridianas.

Nuotraukos: K. Paulikė

2015 m. lapkričio 17 d.

2015 m. lapkričio 17 d. Viešojo administravimo bakalauro studijų programos trečiakursiai kartu su katedros vedėju doc. J.Dvorak buvo ekskursijoje Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje. Ekskursijos metu direktoriaus pavaduotojas p. Andrius Adomaitis papasakojo Lietuvos darbo biržos istoriją, pristatė darbo biržos vykdomas funkcijas, Klaipėdos teritorinės darbo biržos struktūrą. Taip pat buvo aptartos darbuotojų priėmimo, praktikos aktualijos Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje ir apžvelgta regioninės darbo rinkos situacija.

2015 m. spalio 8 d.

2015 m. spalio 8 d. Viešojo administravimo ir teisės katedros kvietimu fakultete viešėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ekonominės valdysenos pareigūnas dr. Jonas Rasimas. J. Rasimas perskaitė pranešimą “ES ekonominė valdysena”.

Pareigūnas Socialinių mokslų fakulteto studentus supažindino su teoriniais ekonominės valdysenos pagrindais, pristatė ES tikslus Strategijoje 2020 ir paaiškino, kaip sekasi jų siekti ES valstybėms narėms ir Lietuvai. Taip pat buvo pristatyta ES ekonominės valdysenos institucinė struktūra, išaiškinta Stabilumo ir Augimo pakto esmė, kaip veikia ES prevencinė ir korekcinė rankos. Pranešimo metu buvo trumpai apžvelgtos ES rekomendacijos Lietuvai ekonominės valdysenos srityje.

Diskusijos "Pakalbėkime apie Europą ir mus" vaizdo įrašas

2015 m. gegužės 21–23 d.

2015 m. gegužės 21–23 d. doc. dr. Jaroslav Dvorak, lekt. Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, asist. Simona Statneckytė dalyvavo ir skaitė pranešimus 23-oje NISPAcee kasmetinėje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje. Šių metų mokslinės konferencijos, vykusios Gruzijoje, Tbilisyje, tematika – “Insourcing and/or outsourcing. How do they contribute to the public administration reform?”. Dalyviai gilino žinias apie privataus ir viešojo sektoriaus partnerystę, jos praktiką kitose šalyje, būsimą ateitį ir tobulinimo galimybes. Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir teisės katedros atstovai skaitė pranešimus temomis “Preception of Evaluation Capacity in Small States Libraries: Cases of Lithuania and Slovakija” (doc. dr. J. Dvorak, dr. J. Rudžionienė), “Public Private Partnership in Lithuania: Insiders’ Gaze to the State of Affairs (Pilot Research)” (lekt. G. Burbulytė-Tsiskarishvili, asist. I. Normantė, lekt. M. Dūda.), “The structure of Leadership: Asymetries of Representation in Lithuania’s Local Concils” (lekt. G. Burbulytė-Tsiskarishvili), “Outsourcing Role in Civil Service Reform: Case of Lithuania” (asist. S. Statneckytė).

2015 m. gegužės 4 d.

2015 m. gegužės 4 d. katedroje viešėjo ir skaitė paskaitą Užsienio reikalų ministerijos Europos šalių departamento Baltijos jūros šalių skyriaus antroji sekretorė Aistė Jakštienė. Diplomatė papasakojo apie diplomatinės tarnybos raidą Lietuvoje, išsamiai pristatė diplomatų atrankos procesą ir pasidalijo darbo diplomatinėje tarnyboje galimybių aktualijomis.

2015 m. balandžio 28 d.

2015 m. balandžio 28 d. vyko vieša paskaita, kurioje Klaipėdos miesto savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė skaitė pranešimą „Strateginio planavimo sistema Klaipėdos miesto savivaldybėje“. Buvo kalbama apie teorinius rezultatais pagrįsto valdymo ir strateginio planavimo aspektus, apie Klaipėdos miesto savivaldybės strateginio planavimo sistemą, strateginio plėtros plano 2014−2020 metams prioritetus ir vykdomus projektus.

20150428_134839

2015 m. balandžio mėn. 23 d.

2015 m. balandžio mėn. 23 d. studentų mokslinėje konferencijoje „Gerovės visuomenės formavimo socialiniai veiksniai Lietuvoje ir pasaulyje: patirtis ir įžvalgos“ išklausėme gausybę įdomių pranešimų, o tie, kurie buvo patys pačiausi, dar buvo ir pagirti. Studentų apdovanojimą gavo Lijana Songailaitė, dėstytojų apdovanojimą gavo Rugilė Radžvilaitė, specialų STT apdovanojimą gavo Agnė Baranauskaitė.

2015 m. balandžio 20 d.

2015 m. balandžio 20 d. vyko vieša paskaita, kurioje LR Specialiųjų Tyrimų Tarnybos Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas skaitė pranešimą „Korupcija ir jos prevencija“. Buvo kalbama apie teorinius korupcijos prevencijos aspektus, apie Lietuvos ir pasaulio praktiką, korupcijos prevencijos formas, būdus, karjera STT.

20150420_100533

Projektas “Urban Qualities for Integrated Spatial Development”

2014 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais kartu su Latvijos universiteto Teritorijų planavimo katedra įgyvendintas tarptautinis projektas Urban Qualities for Integrated Spatial Development, kurį finansavo Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuras. Organizuoti tyrėjų seminarai Talsi miesto savivaldybėje (Latvija), Kamen miesto savivaldybėje (Vokietija), Dortmundo Technikos universitete (Vokietija), Latvijos universitete Rygoje (Latvija). Projekto veiklose dalyvavo KU Socialinės geografijos katedros vedėjas doc. dr. Eduardas Spiriajevas, asist. Laimonas Beteika ir 6 bakalauro programos studentai – geografai.

Projekto įgyvendinimo eigoje teritorijų planavimo specialistai, geografai dalyvavo tyrė Talsi miestą ir jo apylinkes, susipažino su miesto erdvinio planavimo koncepcija ir jos įgyvendinimo perspektyvomis, analizavo miesto socialinė aplinką ir infrastruktūrą. Tiriamoji veikla vyko kartu su Latvijos universiteto studentais, studentų tyrimų grupėms vadovavo Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos dėstytojai. Talsi miesto tyrimų rezultatai bei rekomendacijos plėtrai pristatyti Talsi administracijai bei vietos gyventojams.

2014 m. lapkričio mėn. vyko tarptautinis seminaras Vokietijos Kamen mieste, buvo susipažinta su miesto erdvinio planavimo koncepcija, socialine aplinka, pasiruošta tęstinio projekto įgyvendinimui 2015 m. rudenį.

2014 m. gruodžio 11 d. Latvijos universitete (Rygoje) vyko projekto galutinis seminaras, kurio metu buvo pristatyta projekto ekspertų paruošta mažų miestelių vertinimo metodologija ir pasiūlytos socialinės geografinės rekomendacijos teritorinio planavimo strategijai.

Projekto akimirkos (nuotr. iš Socialinės geografijos archyvo):

Tolimoji praktika Turkijoje

2014 m. vasarą Socialinės geografijos katedros bakalauro studijų trečio kurso 15 studentų išvyko į tolimąją praktiką, į Bursą. Juos lydėjo katedros vedėjas doc. dr. Eduardas Spiriajevas ir lekt. Rolandas Norvaišas. Tolimosios praktikos tikslas – atlikti kompleksinę Bursos miesto ir Vakarų Turkijos regiono studiją, susipažinti su regiono socialine ir ekonomine raida, demografiniais pokyčiais, pramonės ir transporto geografija, etnogeografija, Osmanų imperijos kultūros paveldu, islamo religija ir tradicijomis, socialine visuomenės gerove, aplinkosauga, Turkijos geografų darbais. Bursos miesto senamiestyje buvo atlikti socialiniai kokybiniai tyrimai. Susitikimas su vietos geografais vyko Uludago universitete, kuriame studijuoja apie 50 tūkst. studentų ir dirba apie 8 tūkst. darbuotojų.

Daugiau skaitykite:

Domėtis Turkija labai paskatino Turkijos Bursos miesto geografai. 2012 metais KU Socialinės geografijos katedra sudarė Erasmus mainų sutartį su Uludago universiteto Geografijos katedra ir pradėjo aktyvias tarptautinių akademinių mainų veiklas. Šių metų vasarą Socialinės geografijos katedros bakalauro studijų trečio kurso 15 studentų išvyko į tolimąją praktiką, į Bursą. Juos lydėjo katedros vedėjas doc. dr. Eduardas Spiriajevas ir lekt. Rolandas Norvaišas. Tolimosios praktikos tikslas – atlikti kompleksinę Bursos miesto ir Vakarų Turkijos regiono studiją, susipažinti su regiono socialine ir ekonomine raida, demografiniais pokyčiais, pramonės ir transporto geografija, etnogeografija, Osmanų imperijos kultūros paveldu, islamo religija ir tradicijomis, socialine visuomenės gerove, aplinkosauga, Turkijos geografų darbais. Bursos miesto senamiestyje buvo atlikti socialiniai kokybiniai tyrimai. Susitikimas su vietos geografais vyko Uludago universitete, kuriame studijuoja apie 50 tūkst. studentų ir dirba apie 8 tūkst. darbuotojų.

Bursa paliko įdomaus ir konservatyvaus miesto įspūdį. Šis miestas buvo pirmoji Osmanų imperijos sostine, kuri anksčiau vadinosi Prusa. Tolimosios praktikos metu aplankėme Bursos senamiestį, senąjį turgų ir mečetę (turk. Ulu Cami), Žaliąją mečetę, Irgandi tiltą, islamo religijos mokyklą Medrese, archeologijos muziejų. Taip pat aplankėme 700 metų senumo gyvenvietę Džumalikizik, kurioje gyvena, dirba ir savo gaminius parduoda amatininkai. Šios gyvenvietės išplanavimas, pastatų architektūra ir gyvenimo būdas mažai pakitę nuo XVI amžiaus.

Bursos mieste sutelkta nemažai pramonės – tai RENAULT automobilių gamykla, kuri buvo įkurta 1967 metais, taip pat daug tekstilės manufaktūrų. Miesto centre yra nemažai tarptautinio verslo įmonių, daugiaaukščių modernių pastatų, labai išplėtotas maitinimo paslaugų tinklas bei puikiai suplanuota miesto viešojo transporto sistema. Labiausiai mus nustebino intensyvi miesto urbanistinė plėtra ir didėjantis gyventojų skaičius. Tyrimų metu sužinojome, kad 1959 m. Bursoje gyveno daugiau nei 400 000 gyventojų, o 2014 m. apie 2 500 000 gyventojų, t.y. per 45 metus gyventojų skaičius mieste padidėjo apie 6 kartus.

Nors daugeliui europiečių Turkija asocijuojasi su turizmu, viešbučiais, pajūrio kurortais ir pramogomis, tačiau mes, praktikos metu, pažinome kitokią Turkiją – tyrėme vietos gyventojų kasdienio gyvenimo problemas, aptarnavimo kokybę, viešąjį transportą, miesto viešąsias rekreacines erdves, erdvinio planavimo sprendimus gyvenimo kokybės gerinimui, maisto ir gėrimų, aprangos, buitinės technikos kainas, nekilnojamojo turto kainas bei sąlygas įsigyti būstą. Nustatėme, kad miesto gyventojai yra gerai apsirūpinę gyvenamuoju būstu. Jeigu bent vienas dirbantis šeimoje per mėnesį sutaupo apie 800 Turkijos lyrų (apie 300 еurų), tai po penkerių metų gali lengvai gauti banko lengvatinę paskolą ir įsigyti 130 m² butą naujos statybos name. Tokio buto kaina yra apie 45 000–50 000 eurų. Tyrimų metu taip pat nustatėme, kad Turkijoje labai išvystyta statybos pramonė, nes gyventojų skaičius šalyje nuolatos didėja, todėl gyventojų aprūpinimas gyvenamaisiais būstais yra vienas iš svarbiausių valstybės socialinės politikos prioritetų.

Tolimosios praktikos metu lankėmės Uludago nacionaliniame parke: keliavome serpantinais, gamtiniais pažintiniais takais, lankėmės miškuose, susipažinome su Osmanų imperijos gamtiniu paveldu, žemėnaudos struktūra ir aplinkos apsaugos tradicijomis. Nacionaliniame parke yra įrengtos žiemos slidinėjimo trasos, sukurta svetingumo infrastruktūra. Čia slidinėti atvyksta žiemos sporto mėgėjai iš visos Turkijos, o taip pat iš Jordanijos, Saudo Arabijos, Libano. Didelį įspūdį paliko nusileidimas nuo Uludago kalno (beveik nuo 1700 m aukščio virš jūros lygio) į Bursą nauju kalnų funikulieriumi. Bursos miesto ir jos apylinkių pažinimas – tai neįkainuojama patirtis studijuojant socialinę ekonominę geografiją, kuomet studijų metu įgytas žinias galima pritaikyti praktikoje ir atlikti tyrimus bei mokslines ekspertizes.

Susipažinome su kitomis Vakarų Turkijos regiono vietovėmis – su Balikešyro miestu ir Ayvaliko kurortu prie Egėjo jūros. Kelionės metu stebėjome kaip žemyninis klimatas keičiasi į jūrinį, ir gamtinis kraštovaizdis – iš subtropinio žemyninio į Viduržemio jūros kraštovaizdį.

Balikešyro miesto apylinkėse daug alyvmedžių giraičių, vietos ūkininkai pakelėse parduoda alyvuogių aliejų ir šilkmedžių vaisių sultis. Buvo labai smalsu pasivaikščioti po alyvmedžių, figmedžių ir graikinių riešutmedžių giraites, susipažinti su ūkininkavimo tradicijomis, žemdirbystės irigacinėmis sistemomis, apie kurias geografai daugiausiai žino tik iš paskaitų ir edukacinių filmų.

Vakarų Turkijos regione, ypač palei Egėjo jūros pakrantes gausu graikų kultūros paveldo (archeologinių kasinėjimų vietų, graikiškos architektūros pastatų, graikų kultūros tradicijų). Su graikų kultūros paveldu susipažinome lankantis Džundos saloje ir Ayvaliko kurorte. Didelį įspūdį paliko Egėjo jūros archipelagas ir visai šalimais matoma Graikijai priklausanti Lesbo sala, apie kurią studentams nemažai teko girdėti studijuojant filosofiją pirmame kurse. Apskritai keliaujant palei Egėjo jūros pakrantes, visi prisiminėme žymiausius antikinės Graikijos laikų filosofus: Platoną, Aristotelį, Eratosteną ir Straboną, kurie padėjo pamatus geografijos mokslo atsiradimui ir tolesnei jo raidai.

Ayvaliko mieste susipažinome su Turkijos-Graikijos karo istorija, svetingumo paslaugomis, paplūdimiais, miesto planavimu. Ayvaliko kurorte daugiausiai lankosi Turkijos gyventojai, todėl tyrimų metu galėjome stebėti įdomius vietos gyventojų ir vietos turistų socialinius įpročius, svetingumo paslaugas, aptarnavimo kultūrą. Pastebėjome, kad prekių ir paslaugų kainos yra mažesnės nei kitose aplankytose vietose, kuriose gausu užsienio turistų. Apgyvendinimas trijų žvaigždučių viešbutyje šalia Egėjo jūros vienai nakčiai asmeniui kainavo 55 Turkijos lyras (apie 70 litų). Įdomu, kur Lietuvos, Latvijos ar Lenkijos pajūryje galima būtų rasti panašias apgyvendinimo sąlygas už tokią kainą? Supratome, kad esame ne turistinėje, o socialinėje Turkijoje ir pasijutome aptarnaujami kaip vietos turistai.

Tolimosios praktikos metu studentus labai sužavėjo turkų dėstytojų draugiškumas, paslaugumas ir svetingumas, kurių dėka apie Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos katedros studentų tolimąją praktiką sužinojo ir Mudanijos miesto taryba ir visai grupei nemokamai skyrė autobusą su asmeniniu vairuotoju. Uludago universiteto geografai ir istorikai pravedė įdomias ekskursijas po Bursos senamiestį, supažindino su Osmanų imperijos kultūros ir kulinariniu paveldu, su Bursos miesto urbanistine raida ir visos Turkijos regionų geografija. Sužinojome, kad Bursoje yra susitelkusi didelė Bulgarijos turkų bendruomenė, kurie 1990 metais buvo grąžinti iš Bulgarijos į Turkiją. Taip pat sutikome ir kelis vietos gyventojus, kurie yra buvę Lietuvoje ir šiek tiek kalba lietuviškai.
Praktikos metu įgytos žinios dar labiau sustiprino požiūrį, kad pasaulio įvairovė yra didesnė už žmogaus gebėjimus pažinti patį pasaulį. Įgyta patirtis sustiprino geografinį kritinį mąstymą, studijų kokybę bei gebėjimą žinias taikyti praktikoje. Džiaugiamės turėję galimybę pažinti Turkiją. Supratome ir įsitikinome, kad pasaulį geriausiai gali tvarkyti tie, kurie jį pažįsta. O niekas jo taip gerai nepažįsta kaip geografai. Tokius geografus ruošia Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos katedra.

Didžiuojamės, kad esame geografai!

Socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos bakalauro
IV kurso studentės Roberta Šliogerytė ir Kristina Diadyk

Nuotraukos iš Socialinės geografijos katedros archyvo

Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos katedra inicijavo Klaipėdos universiteto geografų klubo įkūrimą

Įkurta asociaciją „Klaipėdos universiteto geografų klubas“.

Kas yra KUGeo?
Atvira, inovatyvi, besiveržianti į priekį bendruomenė, kurią vienija viena aistra – geografija!

Misija – dalintis patirtimi ir kartu žengti į priekį.

Klubo veiklos tikslas – sujungti klubo narių interesus dėl bendrų tikslų.

Klubo veiklos uždaviniai:

  • populiarinti geografijos mokslą mokyklose;
  • organizuoti renginius su geografija susijusiomis temomis;
  • vykdyti mokslinę veiklą;
  • dirbti komandoje ir tobulėti;
  • palaikyti ryšius tarp buvusių, esamų ir būsimų KU geografų;
  • bendradarbiauti su kitais studentų bendruomenėje veikiančiais klubais.

Klubo steigėjai:

  • Socialinės geografijos katedros asist. Dalia Umantaitė-Vaivadienė
  • Socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos bakaluro programos studentas Viktoras Gailius
  • Socialinės geografijos katedros vedėjas doc. dr. Eduardas Spiriajevas

Klubo el. paštas kugeo.klubas@gmail.com

„Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros paslaugų plėtra įgyvendinant prioritetines INSPIRE direktyvos priemones“

Informacija apie projektą „Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros paslaugų plėtra įgyvendinant prioritetines INSPIRE direktyvos priemones“.

2012–2014 metais Lietuvos erdvinės informacijos portalo (geoportal.lt) tvarkytojas VĮ „GIS-Centras” įgyvendina ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros paslaugų plėtra įgyvendinant prioritetines INSPIRE direktyvos priemones“.

Projekto partneris ir  vykdytojas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Projekto biudžetas yra 8,6 mln. Lt (iš jų ES dalis sudaro 7,3 mln. Lt).

Projektas vykdomas pagal  Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto  „Informacinė visuomenė visiems“ priemonę „Sąveikumas“ (projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-06-V-02-002).

Projektu siekiama:

1) įgyvendinti INSPIRE direktyvos ir po jos priimtuose dokumentuose nustatytais 2012-2014 m. laikotarpiu privalomus reikalavimus bei užtikrinti INSPIRE direktyvos I ir II priedo duomenų temas atitinkančių Lietuvos erdvinių  duomenų teikimą  į INSPIRE portalą;

2) išplėsti duomenų teikėjų ir elektroninių paslaugų tinklą, padidinti valstybės erdvinių duomenų naudojimo efektyvumą sukuriant naujas interaktyvias elektronines  paslaugas.

Projekte numatyti kompleksiški sprendimai, maksimaliai panaudojantys esamas geoportal.lt sistemas ir abiems tikslams pasiekti būtinas priemones.  Pagrindinis privalumas – skirtingų technologinių sprendimų (LEI portalo, INSPIRE, GRPK) sujungimas Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūroje  siekiant efektyviausiu būdu panaudoti investicijas ir sukurti kuo didesnę pridėtinę valstybėje kaupiamos erdvinės informacijos vertę. Įgyvendintas projektas sumažins institucijų erdvinės informacijos kaupimo, tvarkymo ir teikimo INSPIRE kaštus, padidins piliečių galimybes gauti aktualią ir išsamią erdvinę informaciją, palengvins dokumentų derinimo procesus. Projekto kuriama socialinė-ekonominė nauda vertinama nuo 3,1 mln. Lt 2014-ais metais iki vidutiniškai 6 mln. Lt  kasmet  po projekto įgyvendinimo.

Dėl detalesnės informacijos prašome apsilankyti projekto tinklalapyje www.geoportal.lt/pletra.

geoportal_banner_static LEIP_banner_static_160-4

„Lagūnos, kaip kryžkelės turizmo ir gyventojų sąveikai Pietryčių Baltijos regione: nuo istorijos iki dabarties“ (Kryžkelės 2.0)

Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos katedra įgyvendina tarptautinį projektą „Lagūnos, kaip kryžkelės turizmo ir gyventojų sąveikai Pietryčių Baltijos regione: nuo istorijos iki dabarties“ (Kryžkelės 2.0). Projektą finansuoja Lietuvos-Lenkijos-Rusijos bendradarbiavimo abipus sienos 2007−2013 m. programa.

Projekto tikslas: Lietuvos-Lenkijos-Karaliaučiaus regiono pasienio teritorijų, prie Kuršių marių ir Aistmarių, patrauklumo ir konkurencingumo didinimas, siekiant didinti turistų srautus.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn.

Projekto vadovaujantysis partneris – Rusijos Baltijos Federacinis I. Kanto universitetas. KU Socialinės geografijos katedra projekte dalyvauja partneriu, kartu su kitais partneriais iš Rusijos Karaliaučiaus krašto ir Lenkijos.

Išsamesnė informacija apie projektą anglų kalba.

 

SG-project

Naujienų archyvas

2014 m. rugpjūčio 10–24 d. penki Viešojo administravimo ir teisės katedros studentai dalyvavo tarpdisciplininėje ERASMUS IP vasaros mokykloje „Language Contact in Contemporary Europe“, kuri vyko Greifswaldo universitete, Vokietijoje. Mokykloje dalyvavo skirtingų pakopų studentai iš Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Estijos ir Švedijos. Taip pat vasaros mokykloje paskaitą skaitė ir VAT katedros dėstytojai prof. L.Juškevičienė ir doc. J. Dvorak. Nepaisant intensyvios paskaitų darbotvarkės studentai turėjo įdomią socialinę programą. Aplankė Berlyną, Štralzundą, dalyvavo ekskursijose Greifswaldo mieste ir universitete.



Iš Viešojo administravimo ir teisės katedros archyvo

2014 m. birželio−liepos mėn. doc. dr. J.Dvorak praėjo stažuotę Baltarusijos valstybiniame universitete Tarptautinių santykių fakultete, Tarptautinių tyrimų centre Stažuotės metu J. Dvorak dalyvavo Baltarusijos valstybinio universiteto ekonomikos mokslų disertacijų gynimo tarybos susitikime. Vyko diskusijos, buvo keičiamasi patirtimi su tarptautinių santykių fakulteto katedrų vedėjais. Taip pat stažuotės metu stažuotojas susipažino su universiteto kokybės sistema. J. Dvorak dalyvavo dvejose tarptautinėse konferencijose. Viena iš konferencijų – pagal ES Ž. Monnet programą „Europos Sąjunga ir Baltarusijos Respublika: bendradarbiavimo perspektyvos“ („The European Union and Belarus: Getting Closer for better future“). Remiantis konferencijos rezultatais, bus išleistas mokslinių tezių rinkinys. Taip pat stažuotojas dalyvavo konferencijoje „Socialinių teisių apsauga: baltarusiška ir europietiška patirtis“. J. Dvorak mokslinės stažuotės metu atliko struktūruotų interviu seriją su ekspertais ir su Baltarusijos valstybinio universiteto, Valdymo Akademijos prie Baltarusijos Respublikos prezidente. Taip pat buvo organizuota interviu serija su Ekonominio Nepriklausomų Valstybių Sąjungos teismo, Eurazijos ekonominės sąjungos teismo tarnautojais. Galiausiai buvo surinkta fokus grupė su Nacionalinio Baltarusijos Respublikos įstatymų rengimo ir teisinių tyrimų centro tarnautojas ir moksliniais darbuotojais.


2014 m. gegužės 22−24 d. doc. J. Dvorak, lekt. G. Burbulytė-Tsiskarishvili, dokt. I. Normantė dalyvavo 22-oje NISPAcee kasmetinėje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje Government vs. Governance in Central and Eastern Europe, kur skaitė pranešimus Competent Public Servant in the Ager of Uncertainties (prof. L. Juškevičienė, doc. J. Dvorak), Optimization of Urban and Sub-Urban Public Transport System at the Klaipeda City Municipality (dokt. I. Normantė, lekt. G. Burbulytė-Tsiskarishvili), Institutional and Policy Arrangements for Evaluation of the European Union Structural Funds in Lithuania (doc. J. Dvorak), Matter of Size for Local Governance: Lithuania and Latvia Compared ( lekt. G. Burbulytė-Tsiskarishvili, doc. R. Riekašius).

Iš Viešojo administravimo ir teisės katedros archyvo


2014 m. gegužės 5 d. Viešojo administravimo ir teisės katedros kvietimu viešėjo Seimo narė Agnė Bilotaitė. Seimo narė skaitė pranešimą ir supažindino studentus su Lietuvos regionų plėtros politikos gairėmis. Buvo kalbėta apie regionų vaidmens stiprinimą, savivaldybių suinteresuotumo kūrimą, jaunimo skatinimą per švietimo ir būsto politika ir verslo skatinimą atsiliekančiuose regionuose. Seimo narė pateikė daug įdomių sprendimų, pvz. įgyvendinti vieningą planavimą, stiprinti regionų tarybas, indeksuoti savivaldybes, įgyvendinti biudžeto formavimo pokyčius.

Iš Viešojo administravimo ir teisės katedros archyvo


2014 m. kovo 7 d. katedros kvietimu pranešimą „Euro įvedimas Lietuvoja: mitai ir tikrovė“ skaitė Lietuvos banko, Komunikacijos departamento, Viešųjų ryšių sk. vyresn. specialistas Rimantas Pilibaitis. LB atstovas išaiškino esminius Euromitus, pateikė daug įvairių mitų pavyzdžių ir paaiškino kaip atskirti tikrus eurus.

Iš Viešojo administravimo ir teisės katedros archyvo


Regionu valdysena

Iš Viešojo administravimo ir teisės katedros archyvo

Informacija atnaujinta: Thursday June 22nd, 2017