INFORMACIJA

Kursinių ir baigiamųjų darbų gynimo datos

  • Bakalauro programos „Socialinė ekonominė geografija ir regionistika“ II kurso kursinių darbų gynimas vyks birželio 8 d. 10 val., 219 aud.
  • Bakalauro programos „Socialinė ekonominė geografija ir regionistika“ III kurso kursinių darbų gynimai vyks birželio 12 d. 10 val. ir birželio 13 d. 10 val., 201 aud.

Socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos studijų programa (nuolatinės studijos). Stojimo sąlygos

Programos valstybinis kodas: 621L70001
Kvalifikacinis laipsnis: Visuomeninės geografijos bakalauras
Studijų kryptis: Visuomeninė geografija
Studijų sritis: Socialiniai mokslai

Pasirinkę šią studijų programą studentai studijuos socialinės ekonominės geografijos dalykus, valstybių regionų plėtros problemas, geografinius ir regioninių tyrimų metodus, ekonomikos, vadybos, viešojo administravimo, sociologijos, teritorinio planavimo, regionų darnios plėtros principus.

Studijų programa skirta ugdyti plataus profilio specialistus, išmanančius visuomenės vystymosi ir jos ūkinės veiklos, teritorinio pasiskirstymo principus, teorijas ir metodus, suvokiančius įvairių socialinių, ekonominių, gamtinių reiškinių procesus, jų priežastis ir pasekmes, valstybių regionų plėtros problemas ir jų sprendimo būdus.

Studijų metu ugdomi kiekybinių bei kokybinių tyrimų gebėjimai (darbas su įvairiais duomenimis, apklausomis, anketavimu, duomenų apdorojimas SPSS programa) bei darbas su Geografinėmis Informacijos Sistemomis (GIS), mokomasi atlikti procesų bei tyrimų rezultatų vaizdavimą kartografiniais metodais.

Studentai studijuos pagrindinius visuomenės geografijos dalykus: socialinės ekonominės geografijos teoriją ir tyrimo metodus, Lietuvos ir pasaulio regionų socialinę ekonominę geografiją, regionistiką (mokslas apie regionų formavimą ir regionų tyrimus), regionų darnios plėtros principus ir modelius, demografiją ir gyventojų geografiją, politinę geografiją ir geopolitiką, transporto ir komunikacijų geografiją, ekonominę geografiją, kraštovaizdžio geografiją ir kraštotvarką, taip pat ir gamtinius procesus.

Studijų metu studentai įgytas žinias pritaiko praktikoje ir dalyvauja 3 praktikose:

  1. Mokomoji praktika (5 semestras). Praktikos metu atliekamos apklausos, įvairūs socialiniai tyrimai, atliekama teritorijų sisteminė analizė taikant geografinių bei regioninių tyrimų metodus. Ruošiamos teritorinės analizės ataskaitos.
  2. Tolimoji praktika (6 semestras). Praktikos metu visa studentų grupė KU lėšomis vyksta į užsienio valstybę ir atlieka kompleksinę lankomo regiono studiją, susipažįsta su lankomos šalies geografų darbais, socialinėmis ekonominėmis geografinėmis bei regionų problemomis. Ruošiamos regioninių tyrimų individualios ir bendros ataskaitos.
  3. Specialioji praktika (7 semestras). Praktika atliekama įmonėse, dalyvaujant įmonės veiklose, dirbant kartu su specialistais. Ruošiamos specialiosios praktikos veiklos ataskaitos.

Pastaba: Yra galimybė specialiąją praktiką atlikti užsienio valstybių įmonėse, dalyvaujant KU Erasmus programos praktikų konkurse.

Studijų metu studentai gali dalyvauti KU Erasmus programos konkurse ir vieną arba du semestrus studijuoti geografijos ir regionistikos dalykus užsienio universitetuose, su kuriais yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys: Lenkijos Gdansko universitete, Rumunijos Oradea universitete, Turkijos Uludago universitete, Prancūzijos Versalio universitete, Suomijos Turku ir Joensuu universitetuose, Vokietijos Greifswaldo universitete.

Studijų metu renkantis pasirenkamus bendrojo universitetinio lavinimo dalykus studentai gali rinktis pedagoginius bei didaktinius studijų dalykus. Tokiu būdu, studijuojant Socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos programą, baigus studijas galės dirbti geografijos mokytojais.

Nuo 2013 m. Socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos bakalauro nuolatinių studijų programos trukmė 3,5 metų.

Stojant į socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos bakalauro nuolatinių ir ištęstinių studijų programą taikomi šie svertiniai koeficientai:

  1. Geografija 0,4
  2. Matematika 0,2
  3. Lietuvių kalba ir literatūra 0,2
  4. Užsienio kalba 0,2 / Istorija 0,2 / Informacinės technologijos 0,2 / Biologija 0,2

Konsultacijos būsimiems studentams, norintiems daugiau sužinoti apie geografo profesiją bei geografo karjerą, teikiamos ir el. paštu. Taip pat, esant poreikiui, iš anksto susitarus, konsultacijos teikiamos KU, Socialinės geografijos katedroje. Taip pat, pagal galimybes ir Jūsų mokykloje.

Socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos studijų programa (ištęstinės studijos). Stojimo sąlygos

Kintančios socialinės ekonominės sąlygos įtakoja dirbančios žmogaus darbinę veiklą bei gyvenimo būdą. Intensyvūs darbo grafikai, konkurencija darbo rinkoje, reikalauja nuolatinio dalyvavimo darbinėse veiklose. Dažnai jaunas žmogus siekiantis karjeros, geresnių profesinių įgūdžių, turi apsispręsti, ar toliau būti intensyviai dirbančiu darbuotoju, ar studijuoti ir baigus mokslus ieškoti karjeros galimybių.

Ištęstinės – tai galimybė darbą derinti su mokslu bei įgyjamas žinias pritaikyti savo esamoje ar būsimoje profesijoje.

Geografinės žinios reikalingos daugelyje sričių: prekyboje, vadyboje, transportavime, logistikoje, administravime, dirbant savivaldoje, turint savo verslą.

Įgyta geografo specialybė skatina į verslą, administravimą, gamybą žvelgti plačiu požiūriu, t.y. socialinius ekonominius procesus plačiai matyti, gebėti nustatyti tendencijas, rizikas, konkurencingumą, mokėti įsisavinti nacionalinių bei ES paramos fondų lėšas, būti plačiai mąstančiu vadybininku, vadovu, konsultantu, savo srities specialistu.

Stojant į socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos bakalauro nuolatinių ir ištęstinių studijų programą taikomi šie svertiniai koeficientai:

  • Geografija 0,4
  • Lietuvių kalba 0,2
  • Matematika 0,2
  • Metinis pažymys: Užsienio kalba 0,2

Konsultacijos būsimiems studentams, norintiems daugiau sužinoti apie geografo profesiją bei geografo karjerą, teikiamos ir el. paštu. Taip pat, esant poreikiui, iš anksto susitarus, konsultacijos teikiamos KU, Socialinės geografijos katedroje.

Paruošė:
Socialinės geografijos katedros vedėjas
doc. dr. Eduardas Spiriajevas

Visuomeninės geografijos studijų programa ir karjeros galimybės

Programos tikslas: ruošti aukštos kvalifikacijos visuomeninės geografijos specialistus, ugdant jų kompetencijas orientuotas į žinių ekonomiką, tirti Lietuvos visuomenės ir ūkio plėtros problemas, taikyti darnumo principus erdvinių problemų sprendimuose Baltijos jūros regiono ir ES valstybių kontekste.

Visuomeninės geografijos studijų programos magistrantai gilinasi į Baltijos jūros regiono ES regioninę politiką, tiria naujausias pasaulio ekonomikos ir ūkio, jūrų ūkio, rekreacijos ir turizmo, jūrų ūkio, urbanizacijos ir miestų plėtros tendencijas, jų poveikį valstybėms ir regionams. Procesus analizuoja taikant erdvinės statistikos, GIS metodus. Ugdomi gebėjimai ruošti regioninės plėtros projektų paraiškas, atlikti regioninės plėtros procesų ekspertizę. Atliekami kiekybiniai ir kokybiniai socialinių ekonominių procesų tyrimai, galimybių studijos. Tyrimuose ugdomi gebėjimai kurti naujas GIS duomenų bazes, analizuoti teritorijas pagal integruotus rodiklius, tyrimo rezultatus pateikti su kartografiniu atvaizdavimu, lavinti profesinę anglų kalbą.

Programos prioritetai:

  1. Paruošti kvalifikuotus erdvinių-regioninių procesų bei veiklų analitikus ir ekspertus, greitai susiorientuojančius dabartinės ir ateities darbo rinkoje, pagrindinį dėmesį skiriant regioniniam planavimui, nukreiptam į Lietuvos bei kaimyninių šalių ir jų regionų socialinės-ekonominės-demografinės bei gamtinės aplinkos būklės gerinimą,  užtikrinti, kad absolventai šioje srityje įgytų konkurencinius sugebėjimus;
  2. Užtikrinti, kad absolventai būtų pasiruošę pretenduoti į pozicijas visoje ES erdvėje;
  3. Užtikrinti, kad absolventai įgytų reikiamą kiekį žinių, motyvaciją tolimesnėms studijoms ar mokymuisi visą gyvenimą;
  4. Užtikrinti tarptautinį studentų ir absolventų mobilumą;
  5. Užtikrinti absolventų pasiruošimą doktorantūros studijoms ir moksliniam darbui Lietuvoje ir užsienyje.

Karjeros galimybės:

Baigus studijas gali dirbti savivaldos institucijose, regioninės plėtros agentūrose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, darbo biržose, socialinės rūpybos skyriuose, aplinkosaugos institucijose, taip pat gali dirbti mokymo ir švietimo srityse (geografijos mokytojais). Privačiame sektoriuje gali dirbti kelionių agentūrose, pardavimų vadybininkais, analitikais, finansų sektoriuje, transportavimo, logistikos, prekybos srityse. Taip pat gali dirbti įvairiose žinybose, institucijose (tarptautinėse), dirbti įmonėse personalo, komercijos, rinkodaros vadybininkais, rinkos analitikais, regioninės plėtros ekspertais, projektų vadovais, mokymo įstaigose bei tyrėjais mokslo institutuose. Gali tęsti studijas doktorantūroje.

Gali tęsti studijas trečiosios pakopos (doktorantūros studijose).

 

Paruošė: doc. dr. Eduardas Spiriajevas.

Socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos studijų programa ir karjeros galimybės

Programos tikslai:

Socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos bakalauro studijų programos tikslas yra paruošti kvalifikuotus visuomenės geografijos specialistus, ypatingą dėmesį skiriant jų kompetencijoms, orientuotoms į žinių ekonomiką pagal darnios plėtros principus. Suprantančius visuomenės bei ūkio socialines ekonomines problemas, jų erdvines priežastis bei gebėjimus priimti sprendimus. Ugdyti regionų plėtros specialistus, gebančius kompleksiškai tirti įvairias regionų problemas bei teikti siūlymus (įgyvendinant nacionalines bei ES regionų plėtros programas) visuomenės bei ūkio darniai plėtrai regionuose.

Programos prioritetai:

  • Paruošti plataus profilio geografus-specialistus, greitai susiorientuojančius dabarties ir ateities darbo rinkoje, pagrindinį dėmesį skiriant įvairioms gyventojų bei įmonių socialinėms ir ekonominėms veikloms bei jų erdviniam išdėstymui.
  • Išmanyti regionų plėtros procesus, problemas, mokėti kompleksiškai tirti regionus, teikti pasiūlymus regionų darnios plėtros procesų planavimui bei įgyvendinti nacionalines bei ES regionų plėtros programas.
  • Užtikrinti, kad absolventai įgytų reikiamą kiekį žinių, motyvaciją tolimesnėms studijoms ar mokymuisi visą gyvenimą.
  • Užtikrinti tarptautinį studentų ir absolventų mobilumą.

Karjeros galimybės:

Baigus studijas gali dirbti savivaldos institucijose (savivaldybėse, seniūnijose), regionų plėtros agentūrose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, darbo biržose, socialinės rūpybos skyriuose, aplinkosaugos institucijose. Taip pat gali dirbti mokymo ir švietimo srityse (geografijos mokytojais).

Privačiame sektoriuje gali dirbti kelionių agentūrose, pardavimų vadybininkais, analitikais, finansų sektoriuje, transportavimo, logistikos, prekybos srityse, gali dirbti konsultantais privačiose įmonėse, kurios ruošia, administruoja nacionalinius bei tarptautinius projektus.

Gali tęsti studijas antrosios pakopos (magistrantūros studijose).

Tolimosios praktikos tikslas – susipažinti su Rytų ir Vidurio Europos valstybių (regionų) geografais ir jų darbais, lankomų užsienio regionų socialine ir ekonomine raida, jos geografiniais dėsningumais, regionų plėtros problemomis, įvairias sprendimų pavyzdžiais.Tolimosios praktikos metu studentai taiko įgytas geografijos studijų žinias, išmoksta kompleksiškai tirti lankomą regioną, taiko lyginamosios analizės metodus, atlieka apklausas (interviu), ieško ir nustato įvairias geografines problemas, formuluoja geografinės ekspertizės išvadas, tobulina užsienio kalbų žinias.Tolimosios praktikos katedroje organizuojamos nuo 1999 metų. Pirmosios išvykos buvo į Pietų Lenkiją ir Slovakiją, Latviją. Taip pat buvo lankomasi Vokietijoje (Hamburge, Berlyne, Riugeno saloje).

Tolimosios praktikos organizuojamos kiekvienais metais pavasario semestre:

2007 m. balandžio mėn. geografai su dėstytojais vyko į Vakarų Ukrainą, praktika vyko Lvove ir Užkarpatėje. 2008 m.balandžio mėn. tolimoji praktika vyko Kijeve, paskaitos vyko T. Ševčenkos universitete, Geografijos fakultete, o 2009 m.tolimojo praktika vyko Odesoje, I. Mečnikovo universitete, buvo lankomos istorinės pietinės LDK žemės.

2010 m. , 2011 m. ir 2012 m. tolimoji praktika vyko Lenkijos Gdansko universitete, buvo lankomi Gdynė, Sopotas, etnografinis Kašubijos regionas, Helio nerija, Malborko pilis, Štuthofo koncentracijos stovykla. Buvo atliekamos kompleksinė Gdansko-Sopoto-Gdynės trimiesčio socialinė ir ekonominė geografinė studija.

2013 m. tolimoji praktika vyko Rusijos Karaliaučiaus krašte, Baltijos Federaciniame I. Kanto universitete. Praktikos metu studentai keliavo po visą Karaliaučiaus kraštą, lankėsi Pylavoje, Raušiuose, Tolminkiemyje, Krante, atliko geografinius kokybinius tyrimus. Klausėsi paskaitų apie Karaliaučiaus krašto socialinę ir ekonominę geografiją, transporto sistemos plėtrą, bendradarbiavimo ryšius su Lietuva ir Lenkija.

Tolimosios praktikos akimirkos (2013 m.):

2014 m. vasarą Socialinės geografijos katedros bakalauro studijų trečio kurso 15 studentų išvyko į tolimąją praktiką į Bursą. Juos lydėjo katedros vedėjas doc. dr. Eduardas Spiriajevas ir lekt. Rolandas Norvaišas. Tolimosios praktikos tikslas – atlikti kompleksinę Bursos miesto ir Vakarų Turkijos regiono studiją, susipažinti su regiono socialine ir ekonomine raida, demografiniais pokyčiais, pramonės ir transporto geografija, etnogeografija, Osmanų imperijos kultūros paveldu, islamo religija ir tradicijomis, socialine visuomenės gerove, aplinkosauga, Turkijos geografų darbais. Bursos miesto senamiestyje buvo atlikti socialiniai kokybiniai tyrimai. Susitikimas su vietos geografais vyko Uludago universitete, kuriame studijuoja apie 50 tūkst. studentų ir dirba apie 8 tūkst. darbuotojų.

Tolimosios praktikos metu studentus labai sužavėjo turkų dėstytojų draugiškumas, paslaugumas ir svetingumas, kurių dėka apie Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos katedros studentų tolimąją praktiką sužinojo ir Mudanijos miesto taryba ir visai grupei nemokamai skyrė autobusą su asmeniniu vairuotoju. Uludago universiteto geografai ir istorikai pravedė įdomias ekskursijas po Bursos senamiestį, supažindino su Osmanų imperijos kultūros ir kulinariniu paveldu, su Bursos miesto urbanistine raida ir visos Turkijos regionų geografija. Sužinojome, kad Bursoje yra susitelkusi didelė Bulgarijos turkų bendruomenė, kurie 1990 metais buvo grąžinti iš Bulgarijos į Turkiją. Taip pat sutikome ir kelis vietos gyventojus, kurie yra buvę Lietuvoje ir šiek tiek kalba lietuviškai.

Praktikos metu įgytos žinios dar labiau sustiprino požiūrį, kad pasaulio įvairovė yra didesnė už žmogaus gebėjimus pažinti patį pasaulį. Įgyta patirtis sustiprino geografinį kritinį mąstymą, studijų kokybę bei gebėjimą žinias taikyti praktikoje. Džiaugiamės turėję galimybę pažinti Turkiją. Supratome ir įsitikinome, kad pasaulį geriausiai gali tvarkyti tie, kurie jį pažįsta. O niekas jo taip gerai nepažįsta kaip geografai. Tokius geografus ruošia Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos katedra.

Nuotraukos iš Socialinės geografijos katedros archyvo

Skaityti plačiau.

2016 m. birželio 23−30 dienomis bakalauro nuolatinių studijų programos „Socialinė ekonominė geografija ir regionistika“ III kurso studentai vyko į Tolimąją praktiką Lenkijoje. Priimančioji institucija Gdansko universiteto Geografijos instituto Regionų plėtros geografijos katedra. Geografai praktikos metu klausėsi Lenkijos geografų paskaitų apie Pamario vaivadijos urbanizaciją, demografiją ir gyventojų geografiją, apie jaunimo darbo rinką, apie geografo specialybės kompetencijas ir geografų karjeros galimybes Lenkijos darbo rinkoje.
Tolimosios praktikos metu susipažinta su Gdansko miesto kultūros ir architektūros paveldu, Gdynės miesto rekreacine infrastruktūra, uostu. Sopoto kurorte susipažinta su kurorto istorija ir sveikatingumo infrastruktūra. Taip pat aplankėme Malborko pilies muziejų, Lenkijos gyventojų emigracijos muziejų, lankėmės Helio nerijoje, Jūratos kurorte, Štutovo koncentracijos stovyklos atminties muziejuje. Susipažinome su Lenkijos ir Pamario vaivadijos socialiniais ir ekonominiais geografiniais procesais, regionų plėtros strategijoms. Klaipėdos geografai turėjo retą galimybę susipažinti su Gdansko universiteto bibliotekoje saugomais vertingais istoriniais kartografijos kūriniais. Studentai atliko nemažai taikomojo pobūdžio kokybinių geografinių tyrimų, kurių rezultatai buvo apibendrinti interaktyvių seminarų metu Gdansko universitete.
Studentus į Tolimąją praktiką lydėjo KU geografijos programų vadovas doc. dr. Eduardas Spiriajevas. Gdansko universitete mums talkino geografas doc. dr. Maciej Tarkowski.

Tolimosios praktikos akimirkos (2016 m.):

2017 metų balandžio 17 d. prasidėjo bakalauro nuolatinių studijų programos „Socialinė ekonominė geografija ir regionistika“ III kurso studentų praktika, kuri vyksta kiekvienais metais. Šį kartą tolimoji praktika vyko Čekijoje, jos trukmė 8 dienos. Praktikos metu buvo susipažinta su Čekijos regionų geografija, socialine geografija, demografija, miestų geografija, turizmo geografija, paveldo geografija, ekonomine geografija, o taip pat studentai susipažino su čekų kultūros ir elgesio geografija. Praktikos metu studentai atliko įvarius geografinius kokybinius tyrimus, stebėjo ir analizavo viešojo transporto infrastruktūrą ir maršrutus, viešųjų erdvių sutvarkymą ir pritaikymą visuomenės poreikiams, analizavo maitinimo, pramoginių paslaugų įvairovę, Čekijos gyventojų socialinę gerovę, visuomenės aprangos geografiją, automobilių parko geografiją, prekybos tinklų geografiją, svetingumo paslaugas ir kitus aktualius raidos procesus. Taip pat susipažino su Karolio Didžiojo universtetu, jo istorija, fakultetais, botanikos sodu. Čekų geografai dr. Jirži Vagner ir prof. Tomaš Kučera svetingai priėmė Klaipėdos universiteto geografus, pravedė paskaitas apie Čekijos demografiją, tarptautinio turizmo geografiją, miestų geografiją, papasakojo apie Prahos priemiesčių raidą, visuomenės socialinę gerovę ir geografijos tyrimus. Mums įdomu buvo sužinoti, kad Socialinės geografijos ir regionistikos studijos šiame universitete yra labai populiarios, absolventų įsidarbinimas apie 98 procentai. Visumoje, šio universiteto absolventai yra vieni geidžiamiausių Vidurio ir Rytų Europos  darbo rinkoje. Visa geografų bendruomenė sutelkta Gamtos mokslų fakultete, kuriame yra Geomatikos ir GIS, Kraštovaizdžio, Demografijos ir demografijos, Socialinės geografijos ir regionų plėtros katedros. Pastaroji katedra yra didžiausia pagal studentų skaičių. Įdomus istorinis faktas, kad buv. Čekoslovakijos „Šilkinė“ revoliucija prasidėjo 1989 m. po Socialinės geografijos ir regionų plėtros katedros langais Albertov gatvėje, Prahoje.

Praktikos metu, stebėjome, susipažinome su daugeliu procesų vykstančių čekų visuomenėje ir visoje valstybėje. Tiriant ekonominius geografinius procesus nustatėme, kad metinė infliacija Čekijoje yra tik 0,5 proc., o gyventojų atlyginimai kasmet kyla po 3,9 proc., gyventojų pajamų pasiskirstymas Čekijoje yra vienas tolygiausių visoje Europoje, skurdo lygis apie 9,7 proc., tuo tarpu Lietuvoje daugiau nei 20 proc., vidutinis atlyginimas Prahoje apie 1 200 eurų, o visoje Čekijoje apie 1 000 eurų, gyventojų nedarbo lygis vienas mažiausių Europos Sąjungoje ir sudaro apie 5,7 proc., čekų jaunimas nėra linkęs emigruoti iš Čekijos, nors nemažai čekų dirba ir gyvena kaimyninėje Austrijoje. Nacionalinė valiuta Čekijos krona, ir šalis artimiausiu metu neplanuoja įsivesti euro, nes šalies ekonomika yra konkurencinga turint nacionalinę valiutą. Taip pat pastebėjome, kad visur labai daug valiutos keityklų ir eurai bei kitos valiutos keičiamos į Čekijos kronas be jokių papildomų mokesčių. Pastebėjome, kad visur kur lankėmės yra gerai išvystyta viešojo transporto sistema, rekonstruojamos geležinkelio stotys, labai platus maitinimo įmonių tinklas, visur geros kokybės prekės ir paslaugos, o kainos vidutinės. Taip pat tyrimų metu nustatėmė, kad kainos (maisto produktų, rūbų) yra kiek mažesnės nei Lietuvoje.

Praktikos metu laikinaisiais namais tapo Karolio Didžiojo universiteto studentų bendrabutis Prahos Malastranskos rajone. Patogi geografinė padėtis šalia Prahos istorinių objektų tokių kaip Bohemijos karalių vasaros rezidencijos, Prahos pilies ir Šv. Vito katedros. Pažintis su Praha vyko keliaujant po miestą pėstute aplankant įdomiausius objektus – Karolio tiltą, Prahos rotušę, Prahos žydų rajoną, Prahos operos teatrą, „Auksinės Prahos“ gatveles. Labiausiai patiko miesto erdvinis išplanavimas – plačios gatvės, daug erdvės, skoningai sutvarkytos miesto aikštės ir kitos erdvės. Neišdildomą įspūdį paliko viduramžių epochos kultūros vertybių ir paveldo pritaikymas šiuolaikinių turistų poreikiams, vietoje kepami raguoliai vietinių vadinami „trdelnik“, Prahos gyventojų „klegėjimas“ vietinėse mažose aludėse, istorinių pastatų racionalus sutvarkymas, originalios pastatų restauravimo technologijos, miesto želdynai ir švara. Vis dėlto, Prahoje kasmet apsilanko beveik 10 mln. turistų. Stebint turistų srautus nustatėme, kad Prahą labai pamėgę turistai iš Italijos, Ispanijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Lotynų Amerikos, Artimųjų Rytų, Kinijos ir Japonijos. Šių turistų aptarnavimui yra nemažai aukštos kokybės viešbučių, daug privačių kelionių agentūrų.

Tolimosios praktikos metu taip pat buvome išvykę į kitas Čekijos vietoves. Lankėmės istoriniame Kutna Hora mieste, kuriame kadaise veikė sidabro kasyklos ir pinigų kalyklos. Bohemijos karalystės laikais Kutna Hora miestą buvo numatyta paskelbti sostine. Didelį įspūdį paliko Kaulų koplyčia, kurioje sudėti Husitų judėjimo metu žuvusių sukilėlių kaulai (XIII a.). Čekijos (buv. Čekoslovakijos, ir buv. Bohemijos karalystės) istorijoje galima aptikti ir Lietuvos kultūros pėdsakų. Studijuojant Čekijos paveldo geografiją radome faktų, kad nemažai LDK didikų buvo palaidoti Čekijos katedrose, o šalies istoriniai, kultūriniai ir ekonominiai ryšiai visada buvo draugiški ir stiprūs. Tiriant turizmo situaciją, taip pat teko aptiki įdomius istorinius reklaminius užrašus ant buvusių žydų krautuvėlių fasadų, kad dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Čekoslovakijoje buvo reklamuojamos turistinės kelionės į Lietuvą, tačiau šiandien Lietuvoje mes galime matyti tik reklamas, kurios vilioja mūsų šalies turistus į Čekiją.

Taip pat didelį įspūdį geografams paliko apsilankymas Karlovy Vary kurorte, kuris išsidėstęs šalia sienos su Vokietija. Šis miestas nuo seno garsėja mineralinio vandens versmėmis, kolonadomis, mineralinio vandens gydyklomis, sanatorijomis. Įspūdinga šio kurorto architektūra, mineralinio vandens versmės, sveikatai palankus kalnų oras bei kraštovaizdis suteikia šiam miestui ypatingą trauką. Lankydamiesi šiame kurorte stebėjome rekreacinės infrastruktūros sutvarkymą ir jos funkcionalumą. Pastebėjome, kad kurorte nuolatos lankosi daug turistų iš Rusijos ir Artimųjų Rytų valstybių. Ypatingai miestą puošia medinės architektūros pastatai bei neoklasikinės architektūros viešbučiai, skirti pasiturinčių turistų apgyvendinimui.

Vienas įdomiausių objektų Čekijoje – tai Karlšteino pilis, kurioje daug metų buvo saugomas Bohemijos karalystės iždas. Čia susipažinome su čekų amatininkų dirbiniais, suvenyrais, kulinariniu paveldu, Čekijos vyno ir alaus geografija, chaotiškai kuriama turizmo infrastruktūra, kraštovaizdžiu, išbandėme turistams skirtas maitinimo paslaugas, jų kaina ir kokybe likome patenkinti.

Praktika Čekijoje labai praturtino mūsų žinias apie šią Vidurio Rytų Europos šalį. Susipažinome su vietiniais geografais, jų atliekamais tyrimais, buvome Karolio Didžiojo universiteto svečiais, pažinome Prahos įdomybes bei kitus istorinius miestus, stebėjome Čekijos visuomenė, jos kultūrą, socialinę ir ekonominę aplinką. Supratome, kokie yra panašumai ir skirtumai tarp abiejų valstybių. Įgijome vertingos patirties, kurią pritaikysime savo profesinėje karjeroje. Ši tolimoji praktika Čekijoje Klaipėdos geografams atvėrė naują akiratį, kuris skatina labiau domėtis kaimyninėmis šalims. Taip pat sustiprino visos grupės ryšį ir bendravimą, o grupėje net 25 studentai ir esame didžiausia grupė Klaipėdos universitete.

Viso kurso vardu dėkojame Klaipėdos Universitetui bei labai didelė padėką reiškiame mūsų dėstytojui doc. dr. Eduardui Spiriajevui už pastangas ir galimybę įgyvendinti šią praktiką! Džiaugiamės, kad Tolimoji praktika įgyvendinama kiekvienais studijų metais pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą Visuomeninės geografijos studijų aprašą. Tikimės, kad tolimosios praktikos tradicijos ir jų geografija bus tęsiama ateityje.

Straipsnio autoriai: Greta Skripkauskaitė, Viktorija Trumpickaitė, Justas Tunaitis, Edgaras Būbnys, Greta Petrikaitė, Tomas Tarutis ir Violeta Konaitė (bakalauro nuolatinių studijų „Socialinė ekonominė geografija ir regionistika“ III kurso studentai).

Visos nuotraukos iš studentų ir dėstytojo asmeninių archyvų:

Informacija atnaujinta: Tuesday June 6th, 2017