Mokslinių tyrimų programa 2015–2020 m.
Gerovės visuomenės įvairovė Baltijos jūros regione: Lietuvos imperatyvas
(
The Diversity of Welfare Societes in the Baltic Region: a Lithuanian Imperative)

Politikos ir komunikacijos mokslų katedra įgyvendina šias mokslinių tyrimų paprogrames:

Gerovės visuomenės informacijos ir komunikacijos įvairovė

Gerovės visuomenės informacijos ir komunikacijos įvairovė
(Weltfare Society Information and Communication Diversity)

 

Programos pirmininkė prof. dr. Daiva Janavičienė

Programos mokslininkų ir tyrėjų bendras skaičius: 6

 

Mokslinės problematikos apibūdinimas

Socialinių mokslinių tyrimų dėmesio centre yra gerovė, ūkis ir šalies valdymas. Gerovės kontekstas reiškia – laimingo / pilnaverčio gyvenimo suvokimą, pasitenkinimą gyvenimu. Kintanti socialinė, ekonominė, kultūrinė, politinė, aplinkos situacija sąlygoja žmogaus, atskirų socialinių grupių, bei visos visuomenės gerovės, gyvenimo kokybės gerinimo klausimų aktualumą. Pasaulyje pastoviai vykdomi gerovės visuomenės problemų tyrimai, kadangi šios problemos aktualios visuomenei, susijusios su jos gyvenimo kokybe.

Lietuvoje gerovės problematika, apskritai gerovės valstybė yra mažai tyrinėta tema. Atlikti gerovės visuomenės problemų tyrimai Lietuvoje epizodiški, trūksta sisteminių ir kompleksinių gerovės visuomenės tyrimų. Autorių, nagrinėjusių šią tematiką Lietuvoje išvados e teigiama, kad Lietuvai būtina valstybinė, ilgalaikė gerovės valstybės kūrimo vizija, kuri garantuotų socialinį saugumą Lietuvos piliečiams ir kartu užtikrintų darnų šalies ūkio vystymąsi. Gerovės valstybės kūrimo vizija neįmanoma be išsamios veiksnių, darančių įtaką gerovės valstybės sistemų formavimuisi ir raidai Lietuvoje, analizės. Šiame kontekste svarbūs ir informacijos sklaidos bei komunikacijos tyrimai.

Išbalansuota demografinė šalies padėtis dėl nedarbo, emigracijos, mirtingumo ir gimstamumo situacijos, menkas politinis ir pilietinis aktyvumas, nepasitikėjimas valdžios institucijomis ir vieni kitais, plintantis destruktyvus elgesys, krentantis pasitikėjimas žiniasklaida suponuoja sisteminių daugiakryptinių, daugiadisciplininių ir tarpdisciplininių socialinių mokslų srities mokslinių tyrimų, kurie padėtų spręsti šalies raidai strategiškai svarbias problemas, poreikį. Todėl ši tema aktuali, reikalinga ir naudinga siekiant sukurti Lietuvos gerovės visuomenės viziją.

Pagrindinis objektas yra visuomenės gerovė, jos kūrimas reaguojant į pokyčius aplinkoje.

Ši tematika pratęsia ankstesnę Komunikacijų katedros mokslinės programos temą „Darnios plėtros potencialas ir problemos mažose valstybėse: informacijos ir komunikacijos aspektai (2010–2014)“.

Mokslinių tyrimų tikslas – išanalizuoti informacijos ir komunikacijos įtakas gerovės visuomenės kūrimui (ar visuomenės gerovei).

Kuruojama mokslinių tyrimų tema „Gerovės visuomenės informacijos ir komunikacijos įvairovė“ aprėpia platų komunikacijos krypties definicijų, susijusių su žiniasklaida, įvairiomis žurnalistikos rūšimis ir žanrais, komunikacijos procesais visuomenėje, skaitymu, įtraukios visuomenės ir grįžtamojo ryšio su auditorija analizės, visuomenės kūrybiškumo raiškos medijose, spektrą.

Gerovės valstybės politinės kokybės projektavimas demokratijos deficito sąlygomis

Gerovės valstybės politinės kokybės projektavimas demokratijos deficito sąlygomis
(Design of Political Quality of Welfare States in the Conditions of Democracy Deficit)

Programos vadovas: doc. dr. J. Dvorak

Programos mokslininkų ir tyrėjų bendras skaičius: 18

Paprogramės mokslinės tematikos apibūdinimas

Politikos mokslų ir Viešojo administravimo ir teisės katedrų bendru mokslinių tyrimų dėmesio centre yra visuomenės gerovė ir veiksminga šalies valdysena realizuojant ilgalaikės gerovės tikslus. Lietuvos įsijungimas į Europos demokratinių tautų gretas numano, viena vertus, esmingų, fundamentalių įsipareigojimų tarptautinei bendruomenei prisiėmimą ir kita vertus, specifinių, istorinių, politinių, valstybinių – administracinių bei vertybinių – humanistinių problemų optimalų, darnų ir subalansuotą sprendimą XXI amžiaus nacionalinėje ir globalinėje perspektyvose.

Lietuvos valstybės politinė raida vyko ypatingomis „kraštutinumų amžiaus“ geopolitinėmis sąlygomis. Valstybės ir visuomenės santykiuose dominavo tautinės valstybės bei pagrindinių interesų imperatyvai, realizuoti demokratinio atviro visuomenės dalyvavimo deficitų atmosferoje. Tai lėmė autoritarinio režimo įsigalėjimą valstybės valdyme bei grubią (pavaldinystės, parapijinė) kultūrą valdžios ir visuomenės bei skirtingų socialinių, etninių, politinių grupių subjektų ir institucijų santykiuose.

Todėl demokratinės kultūros, pagrindinių žmogaus teisių, darnios plėtros bei individualios ir visuomeninės gerovės siekiai laikytini kompleksiniu politiniu projektu bei programinių uždavinių įgyvendinimo pilnatve. Principiniais orientyrais Lietuvos politinėje, ekonominėje, socialinėje ir dvasinės kultūros srityse tampa optimalus, kryptingas visuomenės ir valdžios institucijų ir struktūrų, organizacijų bendradarbiavimas, užtikrinant pamatuotus teisinius humanitarinius bei administracinius sprendimus, reikšminių projektų ir planų įgyvendinimą gerinant visuomenės gyvenimo kokybę, socialinės ir dvasinės gerovės bei pasitenkinimo gyvenimu aplinką darnios plėtros pagrindu.

Paprogramė skirta tirti specifinę Lietuvos socialinės gerovės paradigmą lyginant su Vakarų valstybių socialinės gerovės teoriniais modeliais. Politinių ir administracinių procesų pažinimui jungiami tyrimai: regionų valdysenos, erdvinės integracijos procesų ir tarptautiškumo problemos kintančiose geopolitinėse sąlygose; sumanios politikos ir valdymo. Numatomos tyrimų kryptys: socialinės politikos padarinių analizė; pilietiškumo ir Lietuvos gyventojų subjektyvios gerovės įvairių aspektų tyrimai; regionų valdysenos problemos, viešųjų paslaugų kokybės tyrimai; sėkmingo politinio ir pilietinio bendradarbiavimo problemų sprendimai, orientuojantis į ES stabilios demokratijos visuomenių gerosios praktikos valdžios ir piliečių bendradarbiavime bei efektyvaus administracinio valdymo kontekstą.

Realizuojant šiuos siekinius, Politikos ir komunikacijos mokslų katedra analizuoja, sistemina ir apibendrina visuminį politinį valstybės ir visuomenės vystymosi kontekstą, aplinką bei tendencijas, žyminčias mūsų visuomenės demokratinį bei socialinį progresą, orientuojantis į ES pažangių, demokratinių šalių pasiekimus, pavyzdžius, teisinį – normatyvinį įdirbį.

Tyrimo objektas: Politinės, teisinės bei visuomeninės sąlygos, užtikrinančios gerovės visuomenės kūrimą.

Tyrimo tikslas: tirti gerovės visuomenės sąlygų formavimo būdus, priemones, kliuvinius bei galimybes konkrečiose Lietuvos politinio lauko, administravimo ir demokratinio visuomenės   dalyvavimo rėmuose 

2015 m.

Politikos mokslų katedra:

  1. Cesiulis A. Informacinio karo propedeutika Klaipėdos universitete//Agora: politinių komunikacijų studijos. Nr. 3, 2015, p. 130−136.
  2. Šerpetis K. Mediologijos prolegomenai//Agora: politinių komunikacijų studijos. Nr. 3, 2015, p. 137−143.
  3. Šerpetis K. Politinės retorikos fenoptozė: memetikos dispozityvas mutopijos kontinume//Agora: politinių komunikacijų studijos. Nr. 3, 2015, p. 37−55.
  4. Žukas J. Klaipėdos miesto ir regiono ekonominė istorija XIII – XVI a. Ūkinė raida ikiindustrinėje epochoje. Monografija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2015.

Komunikacijų katedra:

Studijų vadovai aukštosioms mokykloms, mokomosios knygos ar metodinės priemonės:

  1. Pupelienė, Janina. Mokslo komunikacija: Mokomoji knyga. Klaipėda, 2015. 87 p. Prieiga internete: http://senas.ku.lt/smf/files/2012/06/Mokslo_komunikacija_galutine.pdf

Mokslo straipsniai recenzuojamuose (periodiniuose, tęstiniuose arba vienkartiniuose) mokslo leidiniuose:

  1. JANAVIČIENĖ, D., GABSEVIČIŪTĖ, I. (2015) Vartotojų elgesio internete analizė (Analysis of Internet Users‘ Online Behavior) // Tiltai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. Nr. 2 (71), p. 79-96.
  2. Sirtautienė, D., Samulionytė, V. (2015). “Lyčių raiška ir kaita laikraščių žurnalistikoje per pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį”. Informacijos mokslai, nr. 71, p. 68-83, ISSN 1392-0561. Prieiga internete: http://www.journals.vu.lt/informacijos-mokslai/article/viewFile/8333/6205.

2014 m.

Politikos mokslų katedra:

  1. Bučinskas Antanas, Kraujutaitytė L., Dvorak J. Towards Masters of Partnerships in Public Administration. 2014, Klaipėda: KU l-kla; 66 p., ISBN 978-9955-18-815-5
  2. Bučinskas A. Darnaus vystymosi problema Lietuvos kaimo raidos procese//Tiltai. 2014, Nr. 3, p. 17−33.
  3. Laurėnas V. Political Parties of Lithuania in Context of the Post-Communism. A Study of Political Sociology of the Post-Communist Pro-Capitalism and Democratic Primitivism. Saarbrücken: Lambert Academic Publishing, 2014. – 72 p.
  4. Laurėnas V. Nedalyvavimo politikoje kokybės atvejis: refleksyvusis nedalyvavimas//Politikos mokslų almanachas. 2014, T. 14, p. 47−69.
  5. Šerpetis K. Egzistencinė–ontinė K. Donelaičio teleologija „nestabilaus vakuumo“ naradigmoje//Acta Humanitarica Universitatis Saulensis. T. 20, Šiauliai, 2014, p. 14−29.
  6. Šerpetis K. Hermeneutinio dialogo liminalizacija „spatial turn“ paradigmoje: politinės mediologijos atvejis//Inter-studia humanitatis. T. 17, Šiauliai, 2014, p. 62−74.
  7. Šerpetis K. Politinis humoras: rekursinė memetikos potenciacija//Inter-studia humanitatis. T.16, Šiauliai, 2014, p. 91−104.
  8. Šerpetis K. Apie juoką – lietuviškai//Inter-studia humanitatis. T.16, Šiauliai, 2014, p. 220−225.

Komunikacijų katedra:

Mokslo straipsniai recenzuojamuose (periodiniuose, tęstiniuose arba vienkartiniuose) mokslo leidiniuose:

  1. JANAVIČIENĖ, D. (2014) Tinklaraščio medijos esminiai bruožai ir panaudojimo galimybės (Essential features and usability of blog media)// Tiltai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 2014. Nr. 2 (67), p.191-204.
  2. JANAVIČIENĖ D. (2014) Functions of reading materials in bibliotherapy and their features // BIBLIOTHECA NOSTRA, Katowice, Nr. 3 (37), p. 10-18.

2013 m.

Politikos mokslų katedra:

  1. Bučinskas A., Giedraitytė V., Raipa A. Tinklaveika viešojo valdymo pokyčių struktūroje//Regional Formation and Regional Studies, 2013, Nr. 2. (10), p. 46−57.
  2. Bučinskas A. Žmogiškojo kapitalo išteklių taupymas darnios plėtros kontekste: variantų paieškos//Tiltai, Nr. 3. (64), p. 1−21.
  3. Šerpetis K. Oflakcinis grumingas kaip antropologinės kultūros reprezentatyvumo interferencija//Acta Humanitarica Universitatis Saulensis. Mokslo darbai, T.17, Šiauliai, 2013, p. 261−278.
  4. Šerpetis K. Narcisizmo kultūros saviteiga: sporto estezio fascinacija//Inter-studia humanitatis, 2013, Nr. 15, Šiauliai, 2013, p. 7−20.
  5. Šerpetis K. Soliario pažinumas//Inter-studia humanitatis, 2013, Nr. 15, Šiauliai, 2013, p. 166−171.
  6. Šerpetis K. Informacinis saugumas: dispozityvinių metaforų optika//Agora. Politinių komunikacijų studijos, 2013, Nr. 2. p. 12−29.
  7. Šiliauskas S. Demokratijos legitimumas ir paradoksalumas: Lietuvos atvejis//Tiltai, 2013, Nr. 3. (64), p. 51−68.
  8. Žukas J. Laivybos objektai//Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai. Kaunas, 2013, p. 185−201.

Komunikacijų katedra:

Mokslinės studijos:

  1. Sirtautienė, D., Sirtautas, V. V. Televizijos reklamos elementų efektyvumas: mokslo studija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2013, 111 p. ISBN 978-9955-18-715-8.

Mokslo straipsniai recenzuojamuose (periodiniuose, tęstiniuose arba vienkartiniuose) mokslo leidiniuose:

  1. Sirtautas, V. V., Sirtautienė, D. Visuomenės vertybinių prioritetų raiška Lietuvos respublikiniuose dienraščiuose. Tiltai, 2013, Nr. 3 (64). P. 83−101. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. ISSN1392-3137.
  2. Pukšmys, T. Žalos atlyginimo funkcijos pažeidus fizinio asmens neturtines teises. Tiltai,2013, Nr. 1 (62), p. 39–57.

2012 m.

Politikos mokslų katedra:

  1. Šerpetis K. Europolitikos aproksimacija Lietuvos integracijos diskurse. Monografija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2012, 171 p.
  2. Anuškevičius V. ES socialinė politika: socialinės integracijos gilinimo ribos ir lūkesčiai // Kn.: Europos trajektorijos XXI a. pasaulyje. Straipsnių rinkinys. Klaipėda, Klaipėdos universiteto leidykla, 2012, p. 197–240
  3. Bučinskas A., Raipa A., Giedraitytė V. Inovacijų procesų valdymo viešėjame sektoriuje dekompozicija: metodologinis aspektas // Tiltai, 2012, Nr. 2(59), p. 1–14
  4. Bučinskas A. Investicijos į vaikų sveikatą – svarbi žmogiškojo kapitalo kaupimo prielaida darnios plėtros kontekste // Tiltai, 2012, Nr. 3(60), p. 213–230
  5. Laurėnas V. Europos politinio vienijimosi nepatikimumas: integracinė nepusiausvira // Kn.: Europos trajektorijos XXI a. pasaulyje. Straipsnių rinkinys. Klaipėda, Klaipėdos universiteto leidykla, 2012, p. 9–51
  6. Laurėnas V. „Ketvirtosios valdžios“ paradoksas informuotoje kasdienybėje // AGORA, 2012, Nr. 1, p. 25–43
  7. Laurėnas V. Lietuvos politinės partijos: kovos dėl valdžios kanonizavimas, atsakomybės dekonstravimas ir vidinio saugumo aktualizavimas // Lietuvos strateginė apžvalga 2011–2012. Vilnius. Generolo Jono Žemaičio karo akademija, 2012, p. 275–295
  8. Normantė I. Europos Sąjungos mažųjų valstybių diplomatinės projekcijos // Kn.: Europos trajektorijos XXI a. pasaulyje. Straipsnių rinkinys. Klaipėda, Klaipėdos universiteto leidykla, 2012, p. 141–173
  9. Šerpetis K. Komiškai kūrybiškas erosas: „amžinojo sugrįžimo“ potenciacija // Inter-studia humanitatis. Šiauliai: Šiaulių Šiaulių universiteto leidykla, 2012, Nr. 14, p. 163–167
  10. Šerpetis K. Kūrybiškumo tegimenizacija postmoderniame sociume: nepaslėpties skraistės // Inter-studia humanitatis. Šiauliai: Šiaulių Šiaulių universiteto leidykla, 2012, Nr. 14, p. 65–76
  11. Šerpetis K. „Poker face“ komunikacinė anatomija // AGORA, 2012 Nr. 1, p. 121–129
  12. Šerpetis K. Tolydi plėtra kaip europolitikos konversijos motyvas // Kn.: Europos trajektorijos XXI a. pasaulyje. Straipsnių rinkinys. Klaipėda, Klaipėdos universiteto leidykla, 2012, p. 76–95
  13. Šerpetis K. Transgresinė postindustrinių elitų elevacija: meritokratia – mediakratija – netokratija // AGORA, 2012 Nr. 1, p. 84–101
  14. Šilauskas S. Demokratijos refleksija eurointegraciniame diskurse // Kn.: Europos trajektorijos XXI a. pasaulyje. Straipsnių rinkinys. Klaipėda, Klaipėdos universiteto leidykla, 2012, p. 52–75
  15. Žukas J. Europos integracijos pradžia: priežastys, veikėjai ir tikslai//Tiltai, 2012, Nr. 1 (58), p. 15–29.
  16. Žukas J. Klaipėdos verslas ir pramonė iki 1945 m. // Kn.: Klaipėdos pramonės ir verslo istorija, Klaipėda, 2012, p. 6–67
  17. Žukas J. Mažosios valstybės ir Europos Sąjungos raida // Kn.: Europos trajektorijos XXI a. pasaulyje. Straipsnių rinkinys. Klaipėda, Klaipėdos universiteto leidykla, 2012, p. 117–140
  18. Vaitkus A. Škotijos separatizmas normatyvinės recesijos teorijos požiūriu // Kn.: Europos trajektorijos XXI a. pasaulyje. Straipsnių rinkinys. Klaipėda, Klaipėdos universiteto leidykla, 2012, p. 283–302

Komunikacijų katedra:

Studijų vadovai aukštosioms mokykloms, mokomosios knygos ar metodinės priemonės:

  1. Puodžiūnas, V. Žiniasklaidos technologijos: kūrybos aspektai: studijų knyga. Klaipėda: KU leidykla, 2012, 117 p.

Mokslo straipsniai recenzuojamuose (periodiniuose, tęstiniuose arba vienkartiniuose) mokslo leidiniuose:

  1. Janavičienė D.  Biblioterapia na Uniwersytecie w Klajpedzie // O potrzebie biblioterapii: praca zbiorowa pod redakciją Krystyty Hrycyk. Wroclaw. 2012, p. 149–158.
  2. Janaviciene D.  Bibliotherapy in Lithuanian Public Libraries: Service Identification and Analysis // Torunske Studie Bibliologiszne. Torun: Nicolojus Copernicus University. 2012 2(9), p. 157–173.
  3. Janavičienė D. Poškienė V. Kūrybinių metodų naudojimas viešųjų bibliotekų vaikų literatūros skyriuose // Kūrybiniai metodai reabilitacijoje’12. Klaipėda: Klaipėdos universitetas. 2012, p. 157–167.
  4. Sirtautas V. V., Sirtautienė D. Televizijos reklamos elementų vertinimo ir reklamuojamų prekių pirkimo tendencijos Lietuvoje krizės sąlygomis. Informacijos mokslai, 2012, nr. 60. ISSN 1392-0561.
  5. Uznienė R. Media – agents of socialization. Regional Formation and Development Studies: Journal of Social Sciences. 3(8). KU ISSN 2029-9370
  6. Raudytė N. Lietuvos personaliniai bibliografijos leidiniai sovietmečiu. 2012, t. 59, p. 53–72.
  7. Raudytė N. Personalinės bibliografinės informacijos specifika ir funkcijos. 2012, t. 58, p. 181–195

2011 m.

Politikos mokslų katedra:

  1. Borusevičiūtė M., Šiliauskas S. Islamo vertybinis demokratiškasis pradas// Politikos mokslų almanachas. – 2011, Kaunas: VDU l-kla; Nr. 9, p. 7–26.
  2. Laurėnas V. Lietuvos aukštojo mokslo reforma ir nacionalinio saugumo aktualijos// Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2010–2011 m. Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos leidykla, 2011, p. 211–234.
  3. Šerpetis K. Išsilavinimo (de)liberalizacija postindustrinėje epochoje: darnios plėtros alternatyva // Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. – 2011, Šiauliai: Šiaurės Lietuvos kolegija; Nr. 2 (1), p. 147–154.
  4. Šerpetis K. Socialinio chaoso kolonizacija: politinės juvenologijos epilegomenai.// Inter-studia humanitatis. – 2011, Šiauliai: ŠU l-kla; Nr. 12, p. 7–24.
  5. Šerpetis K. Kaip suprasti politines medijas?//Inter-studia humanitatis, 2011, Nr. 1, Šiauliai, p. 134–139
  6. Vaitkus A. Secesionizmo aporija tarptautiniuose santykiuose: idealizmas (liberalizmas) versus.realizmas// Politikos mokslų almanachas. – 2011, Kaunas: VDU l-kla; Nr.10, p. 105–125.
  7. Žukas J. Rusijos federacijos valstybinės repatriacijos skatinimo programos įgyvendinimas Kaliningrado srityje // Tiltai. – 2011, Klaipėda: KU l-kla; Nr. 2 (55), p. 65–78.

Komunikacijų katedra:

Studijų vadovai aukštosioms mokykloms, mokomosios knygos ar metodinės priemonės:

  1. Uznienė, R. (2011). Ryšiai su visuomene: įvadas į studijas. KU leidykla. Mokomoji knyga.

Mokslo straipsniai recenzuojamuose (periodiniuose, tęstiniuose arba vienkartiniuose) mokslo leidiniuose:

  1. Janavičienė D., Gedvilaitė A. (2011). Tarpkultūrinės komunikacijos bibliotekose analizė: Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos atvejis // Tiltai. – 2011, Klaipėda: KU l-kla; Nr. 4 (57), p. 123-138, ISSN 1392-3137.
  2. Janavičienė D. (2011). Biblioterapijos paslaugų poreikis Lietuvos viešosiose bibliotekose // Knygotyra. – 2011, Vilnius: VU l-kla; t. 57, p. 207–225, ISSN 0204-2061.
  3. Janavičienė D., Sinušaitė M. (2011). Tarpasmeninės komunikacijos su klientais ypatumai teikiant elektronines paslaugas bibliotekose // Informacijos mokslai. – 2011, Vilnius: VU l-kla; t. 58, p. 94–109, ISSN 1392-0561.
  4. Janavičienė, D. (2011). Kaimo vietovių bibliotekos reikšmė bendruomenėje // Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje. – 2011, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. T. 2, p. 105–116. ISSN 2029-8846.

Mokslo konferencijų pranešimų pagrindu parengti straipsniai ar mokslo darbų analitinės recenzijos periodinėse, tęstiniuose arba vienkartiniuose mokslo leidiniuose:

  1. Pupelienė, Janina. (2011). The management of the library‘s financial resources when implementing an open environment. Libraries for An Open Environment: strategies, technologies and partnerships[Elektroninis išteklius]: 32st Annual IATUL Conference, 2011 May 29–June 2 Warsaw: proceedings. p. 1–7. Available at:
    <http://www.bg.pw.edu.pl/iatul2011/proceedings/index.html>.

Monografijos

  1. MICHELKEVIČIUS V. (2011). LTSR fotografijos meno draugija – vaizdų gamybos tinklas. Vilniaus dailės akademijos leidykla.
  2. MICHELKEVIČIUS V. (2011). „The Lithuanian SSR Society of Art Photography (1969-1989). An image production network“, Vilnius Academy of Arts Press.

Sudarytos knygos

  1. (Ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorijos: savivaldos ir iniciatyvos Lietuvoje 1987–2011 m. (2011). Sudarė Vytautas Michelkevičius ir Kęstutis Šapoka. Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS), 2011. – 448 p.
  2. Vietos karta: atvaizdas, atmintis ir fikcija Baltijos šalyse = Generation of the Place: Image, Memory and Fiction in the Baltics (2011). Sudarė Vytautas Michelkevičius. – Vilnius: Mene, 2011.

2010 m.

Politikos moklsų katedra:

  1. Bučinskas A. Problems of Harmonious Society in the Context of Sustainable Development //Human resources – the main factor of regional development. Journal of Social Sciences, Klaipėda university, 2010, vol. 3, p. 367–373.
  2. Bučinskas A., Raipa A., Pauliukevičiūtė A. Modern Aspects of Implementation of Cultural Policy // Tiltai, Klaipėda university, 2010, vol. 4. p. 1–14.
  3. Laurėnas V. Lietuvos politinės valdysenos problema//Naujo politinio veikimo formos Lietuvoje. Sud. L. Bielinis. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla, 2010, p. 9–57.
  4. Laurėnas V. Šerpetis K. Sąvokų politinė sistema ir politinis režimas analitinis potencialas// Politologija, 2010, Nr. 2 (58) p. 97–124.
  5. Šerpetis K. Soliarinė autotrofija nuo uchronijų diskurse: nuo Platono iki Platonovo// Inter-studia humanitatis, 2010, Nr. 10, p. 30–48.
  6. Šerpetis K. Globalusis turgus: komunikacinės kultūros neotencija//Acta Humanitarica Universitatis Saulenis. Mokslo darbai, 2010, T. 10, p. 314–333.
  7. Žukas J. Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostų raida ir tarpusavio konkurencija: istorinė apybraiža// Human resources – the main factor of regional development. Journal of Social Sciences, Klaipėda university,, 2010, vol. 2, p. 23–45.

Komunikacijų katedra:

Studijų vadovai aukštosioms mokykloms, mokomosios knygos ar metodinės priemonės:

  1. SIRTAUTIENĖ, D. (2010). Kalbinis bendravimas: kalbu, klausausi, stebiu. Studijų knyga. Klaipėda: KU, 40 p.

Mokslo straipsniai (periodiniuose, tęstiniuose arba vienkartiniuose) kultūros ar profesiniuose leidiniuose:

  1. KOŠIENĖ, J. IR JANAVIČIENĖ, D. (2010). Biblioterapijos metodų taikymo identifikavimas bibliotekose. Šiandien aktualu.2010 m. pirmas pusmetis. Nr. 1 (42). P. 48–59.
  2. MICHELKEVIČIUS V. (2010). Fotografija kaip medijos dispozityvas Lietuvoje XX a. 7–9 dešimtmetyje: institucinis aspektas. Filosofija. Sociologija, 2010, Nr. 1, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2010; p. 64–74. ISSN 0235-7186.

Straipsniai LMT patvirtintose tarptautinėse duomenų bazėse:

  1. JANAVIČIENĖ, D. (2010) Bibliotekos paslaugos ir kaimo bendruomenių formavimasis // Ekonomika ir vadyba:aktualijos ir perspektyvos. Šiauliai. Šiaulių universiteto leidykla. 20010, Nr. 3(20), – priimtas publikuoti (straipsnis referuojamas LMT patvirtintose DB)

Recenzijos knygoms:

Parengta D. Janavičienės

  1. RUDŽIONIENĖ J. Bibliotekos veiklos vertinimoABC: mokomoji knyga. V.: Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 978-9955-33-550-4 79,1 p.
Informacija atnaujinta: Wednesday October 5th, 2016