KolektyvasSMF kolektyvas
A. Stanevičiaus nuotrauka

Programa Gerovės visuomenės įvairovė Baltijos jūros regione: Lietuvos imperatyvas
Tikslas vykdyti išsamius tyrimus apie gerovės visuomenės prielaidas ir jos raidą Baltijos jūros regione, adaptuojant gerąją praktiką Lietuvos poreikiams.
Paprogramės Gerovės visuomenės informacijos ir komunikacijos įvairovė Prof. dr. Daiva Janavičienė Politikos ir komunikacijos mokslų katedra prof. dr. D. Janavičienė

doc. dr. D. Sirtautienė

lekt. dr. R. Vaičiulė

lekt. dr. J. Pupelienė

lekt. G. Vaičekauskienė

Gerovės valstybės politinės kokybės projektavimas demokratijos deficito sąlygomis Doc. dr. Saulius Šiliauskas ir doc. dr. Jaroslav Dvorak Politikos ir komunikacijos mokslų bei Viešojo administravimo ir socialinės geografijos katedros prof. dr. A. Bučinskas

prof. dr. V. Laurėnas

doc. dr. K. Šerpetis

doc. dr. S. Šiliauskas

prof. L. Juškevičienė

lekt. dr. J. Žukas

lekt. A. Cesiulis

doc. dr. J. Dvorak

doc. dr. R. Riekašius

lekt. dr. V. Burkšienė

lekt. dr. E. Stumbraitė-Vilkišienė

lekt. G. Burbulytė-Tsiskarišvili

asist. M. Dūda

asist. A. Vaitkus

dokt. I. Normantė

dokt. S. Statneckytė

Ekonominės vadybinės inovatyvaus verslo prielaidos Baltijos jūros regione Prof. dr. Vytautas Juščius

Prof. dr. Rimantas Stašys

Ekonomikos ir Vadybos katedros prof. dr. R. Stašys

prof. dr. L. Šimanskienė

doc. dr. A. Knašas

prof. dr. J. Ramanauskas

doc. dr. D. Labanauskaitė

doc. dr. D. Kyiak

doc. dr. E. Župerkienė

doc. dr. A. Kilijonienė

doc. dr. V. Grublienė

lekt. dr. A. Župerka

lekt. dr. A. Kutkaitis

lekt. dr. A. Giedraitis

lekt. H. Šakienė

asist. J. Cetiner

lekt. E. Klimas

dokt. D. Jonikas

dokt. A. Šneiderienė

dokt. L. Pranckevičiūtė

dokt. D. Burgis

dokt. E. Ribačonka

dokt. J. Paužuolienė

dokt. D. Viningienė

Regionų strateginės plėtros, erdvinės integracijos procesų ir tarptautiškumo sisteminiai tyrimai kintančiose sociogeografinėse ir geopolitinėse sąlygose Doc. dr. Eduardas Spiriajevas Viešojo administravimo ir socialinės geografijos katedra prof. M. Eidukevičienė

prof. S. Vaitekūnas

prof. dr. A. Bučienė

doc. dr. E. Spiriajevas

doc. dr. D. Verkulevičiūtė-Kriukienė

asist. L. Beteika,

asist. A. Pakamorienė,

lekt. R. Norvaišas

asist. D. Umantaitė-Vaivadienė.

asist. dr. A. Batuchina

Socialinė jūrinio miesto raida posovietiniu laikotarpiu Doc. dr. Liutauras Kraniauskas Socialinių pokyčių studijų centras Doc. dr. Liutauras Kraniauskas

Prof. dr. Aldis Gedutis

Doc. dr. Sigita Kraniauskienė

Doc. dr. Arūnas Acus

Lekt. Jolita Viluckienė

Pirmininkė doc. dr. E. Župerkienė
Nariai prof. dr. V. Laurėnas, prof.dr. A. Bučinskas, prof. dr. V. Juščius, prof. dr. L. Šimanskienė, doc. dr. E. Spiriajevas, doc. dr. D. Janavičienė

Kaimo vystymo tyrimų centras

Kaimo vystymo tyrimų centras įkurtas 2000 m. sausio 21 d. KU Senato nutarimu Nr.13. KU Rektoriaus įsakymu (2000 05 01, Nr. 47) Centro direktore paskirta prof. habil.dr. Marija Eidukevičienė. Etatinių darbuotojų nėra.

Kaimo vystymo tyrimų centro įkūrimo tikslas – įsijungti į geografinių, ekonominių ir socialinių kaimo žmonių gyvenimo problemų tyrimą. Buvo numatyta, kad centras savo veikla apims žemės ūkio, alternatyvios veiklos paieškų, kaimo vystymo politikos tyrimų sritis, įsitrauks į įvairius nacionalinius ir tarptautinius mokslinius projektus. Per visą centro gyvavimo laikotarpį iš esmės tokia tyrimų kryptis ir išliko.

Dalyvavimas projektuose:

KU Kaimo vystymo tyrimų centras ir KU Socialinės geografijos katedra, kaimo vystymo tyrimų centro buveinė, įsijungė į Baltijos regiono kaimo problemų tyrimą:

  • Taikomųjų tyrimų ir švietimo projektas „Ekologinio ūkininkavimo skatinimas Klaipėdos apskrityje“ 2001-2003 (Jungtinių Tautų vystymo Programa, Pasaulio Aplinkos Fondo Mažųjų projektų programa). Partneriai: viešoji įstaiga Ekologiško ūkininkavimo centras.
  • Baltijos regiono ekologinis reciklinis žemės ūkis ir visuomenė (2003-2006) INTERREG III B BERAS. Partneriai: Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas, Geteborgo universitetas, Latvijos žemės ūkio universitetas; http://www.jdb.se/beras/
  • EHSA – Ekosistemų sveikata ir darnus žemės ūkis (2006-2010) (koordinatorius Baltijos universitetas, Švedija, Upsala); http://www.bup.se

Įgyta projektų rengimo patirtis:

ES 6-osios bendrosios programos projektas FP6511171-1 BACEAS Sustainable and Economic Development of Conservation and Eco-organic Agriculture in the Baltic States (finansavimas neskirtas).

Organizuotos konferencijos ir skaityti pranešimai mokslinėse konferencijose:

  1. Fulen M., Buciene A., Eidukeviciene M., Jankauskas B. (2002). The potential contribution of eco-organic and conservation agriculture to sustainable soil use in Northern Europe. International conference „Scientific aspects of organic farming“ held in Jelgava, Latvia March 21, Jelgava;
  2. Bučienė, A., Eidukevičienė, M. (2005).Vakarų Lietuvos ekologiškų produktų gamintojų ir viešojo maitinimo įstaigų interesų tyrimai. BERAS tarptautinė konferencija “Ekologiškų produktų perdirbimas ir prekyba” Kaunas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2005 09 27;
  3. Rutkovienė, V., Raškauskienė, A., Bučienė, A., Eidukevičienė, M. (2006). Researching the interests of producers of organic food products in Lithuania. BERAS baigiamoji konferencija, Jarna, Švedija, 2006 01 24-25;
  4. Bučienė, A., Šlažas, M., Steponavičiūtė, A., Eidukevičienė, M. (2006). Researching the interests and problems of organic food producers, processors and consumers: the case of Western Lithuania. Sustainable Consumption and production: Opportunities and Challenges. Refereed Sessions III. Launch Conference of the Sustainable Consumption Research Exchange (SCORE!) Network 23-25 November 2006, Wuppertal, Germany. www.score-network.org;
  5. A.Bučienė, M. Šlažas (2008). Ekologinio ūkininkavimo plėtros Suomijoje ir Lietuvoje palyginimas. 1-ji Jono Aleksos tarptautinė mokslo konferencija „Lietuviškojo kaimo vizija“ Šiaulių universitete skirta Socialinių mokslų fakulteto veiklos dešimtmečiui 2008, rugsėjo mėn. 14 d.;
  6. Du tarptautiniai EHSA seminarai Kaune ir Vilniuje (2008);
  7. Verkulevičiūtė, D., Bučienė, A. (2009). Territorial dependence of agricultural income and production on social-economic and environmental factors in Lithuania. International seminar „Interaction between society and environment in the Baltic Sea Region: geographical research, methods and approach“, April 8-9, 2009, KU, Klaipėda;
  8. Bučienė, A., Rindokienė, L. (2009). Researching the ecological food products chain in the sea-shore region of Lithuania. Fourth International Scientific Conference „Rural development 2009 transitions towards sustainability“, Lithuanian University of Agriculture, Kaunas, October 15-17;
  9. Bučienė, A., Rindokienė, L. (2010). The supply, demand and consumption of ecological food products in Lithuania’ sea-shore region. 3-ji Jono Aleksos tarptautinė mokslo konferencija „ŠIUOLAIKINIO KAIMO VIZIJA“ 2010 m. rugsėjo 24 d., Šiaulių universitetas, Socialinių mokslų fakultetas;
  10. Bučienė, A. (2010). Ecological agriculture and sustainable development in the Baltic sea region. Tarptautinė konferencija Human resources – the main factor of regional development, Klaipėdos universitetas, Klaipėda;
  11. Bučienė, A., Spiriajevas, E., Kružinauskienė L. (2011). Rural communities in the border regions of Lithuania: how to strengthen the local initiatives? Tarptautinė 69 mokslinė konferencija Latvijos universitete Geografijos fakultete “Telpiskā plānošana un attīstība”, Ryga, 02.04.

Mokslinės publikacijos:

  1. Fulen M., Buciene A., Eidukeviciene M., Jankauskas B. (2002). The potential contribution of eco-organic and conservation agriculture to sustainable soil use in Northern Europe. Proceedings of the conference „Scientific aspects of organic farming“ held in Jelgava, Latvia March 21, Jelgava: 72-77;
  2. Bučienė A. (2002). Overview of rural population demographic situation, land use and spheres of activity in the Baltic Sea region. Tiltai. Bridges. Brücken. Humanities & Social Sciences, Klaipėda University, Vol. 2 (19), Klaipėda, p. 11-18;
  3. Eidukevičienė, M., Bučienė, A. (2005). Ekologiškų maisto produktų rinkos susidarymas Vakarų Lietuvoje. Tiltai, 2 (31), p.45-54;
  4. Bučienė, A., Eidukevičienė, M. (2005). How viable is the local organic food market in Klaipėda town and district from the consumer’s point of view? Obstacles and solutions in use of local and organic food. Ecological Agriculture, 44 , p.9-19. Uppsala: Centre of Sustainable Agriculture Swedish University of Agricultural Sciences;
  5. Bučienė, A., Šlažas, M., Steponavičiūtė, A., Eidukevičienė, M. (2006). Researching the interests and problems of organic food producers, processors and consumers: the case of Western Lithuania. Sustainable Consumption and production: Opportunities and Challenges.Proceedings: Refereed Sessions III. Launch Conference of the Sustainable Consumption Research Exchange (SCORE!) Network 23-25 November 2006, Wuppertal, Germany, p. 125-134. (International database Lituanistika) www.score-network.org;
  6. A.Bučienė, M. Šlažas (2008). Ekologinio ūkininkavimo plėtros Suomijoje ir Lietuvoje palyginimas. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, Mokslo straipsnių rinkinys, skirtas Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto veiklos dešimtmečiui 2008, 2 (11), Šiaulių universitetas, Šiaulių universiteto leidykla, p. 162-176;
  7. Bučienė, A. (2008). Azoto ir fosforo išplovos drenažu problematika plėtojant ekologinius mišrios gamybos ūkius. Ekologinis gyvulininkystės ūkis Lietuvoje: iššūkiai, patirtis, plėtros galimybės, konferencijos pranešimų medžiaga, Lietuvos respublikos Žemės ūkio ministerija, LVA gyvulininkystės institutas, Gyvulininkystė: Mokslo darbai, spalio 22 d. 2008 m., Baisogala, 2008, 52, p. 11-16;
  8. Verkulevičiūtė, D., Bučienė, A. (2009). Territorial dependence of agricultural income and production on social-economic and environmental factors in Lithuania. Tiltai. Brücken. Bridges. Scientific paper of Klaipėda University, Vol. 4, p. 57-71;
  9. Bučienė, A., Rindokienė, L. (2009). Researching the ecological food products chain in the sea-shore region of Lithuania. Proceedings of Fourth International Scientific Conference „Rural development 2009 transitions towards sustainability“, Lithuanian University of Agriculture, Kaunas, October 15-17;
  10. Bučienė A. (2010). Ecological agriculture and sustainable development in the Baltic sea region. Human resources – the main factor of regional development, Journal of Social sciences 3, Klaipėda university, Klaipėda: 7-14;
  11. Bučienė, A., Rindokienė, L. (2010). The supply, demand and consumption of ecological food products in Lithuania’ sea-shore region. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, Mokslo darbai 2010 3 (19), II dalis, Šiaulių universiteto leidykla, P.254-261.

Parengta spaudai:

Tarptautinis vadovėlis “Sustainable agriculture” (publikuos Baltijos Universitetas Upsaloje).

Kaimo vystymo tyrimų centro dalyvavimas studijų tobulinime:

  • Išplėsta visuomeninės geografijos specialistų rengimo programa – parengtas sandas “Kaimo geografija”, kaimo problemos tiriamos studentų kursiniuose, baigiamuosiuose bakalauro darbuose ir magistrantų moksliniuose darbuose. Ištirta mažiau palankių ir palankių ūkininkauti vietovių žmogiškieji ištekliai ir ekonominė veikla;
  • Sandas “Rural geography in Lithuania“ įtrauktas į Baltijos regiono studijų programą užsienio studentams, studijuojantiems KU ir sėkmingai dėstomas;
  • Išleista mokomoji knyga Eidukevičienė, M. (2004). Rural geography. Study book for students of the Baltic Sea Region studies. Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 53 p. ISBN 9955-585-46-3.

Socialinių pokyčių studijų centras

Socialinių pokyčių studijų centras savo veiklą pradėjo nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Informacija apie centrą rengiama.


Regionų formavimo ir plėtros studijos

Socialinių mokslų krypties mokslinis žurnalas “Regionų formavimo ir plėtros studijos“ (“Regional Formation and Development Studies”) – buvusio žurnalo “Human Resources- the Main Factor of Regional Development” (leisto 2007–2011 metais) tąsa.

Pagrindinis mokslinio žurnalo tikslas – tirti regiono socialinę situaciją bei tyrimų pagrindu formuoti regioninę politiką, akcentuojant darnaus vystymo prielaidas regione. Siekiama diagnozuoti esamą socialinę ir ekonominę padėtį regionuose pagal svarbiausius parametrus, nagrinėjami kokybiniai darbo jėgos pokyčiai, migracijos procesai, pilietinės ir žinių visuomenės formavimosi prielaidos regionuose, verslo organizacijų valdymo efektyvumo didinimas ir tautinio identiteto išsaugojimo globalizacijos akivaizdoje problemos.

Žurnalas įtrauktas į EBSCO Publishing Business Source Complete duomenų bazę. Kiekvienas straipsnis slaptai yra recenzuojamas dviejų mokslininkų. Žurnalas leidžiamas tris kartus metuose lietuvių ir anglų kalbomis.

Kviečiame siųsti straipsnius el. paštu ligita.simanskiene@gmail.com.

Žurnalo metodinės rekomendacijos:

Sociologija. Mintis ir veiksmas.

Sociologija. Mintis ir veiksmas – akademinis žurnalas, kritiškai analizuojantis šių dienų visuomenės ir kultūros pokyčius, socialinės teorijos raidą bei besikeičiančios sociologijos savivoką. Nors dominuojanti žurnalo tema yra socialinė teorija ir metodologinės socialinio pažinimo prielaidos, žurnalui nesvetima politinės sociologijos, lyčių studijos, nacionalizmo, meno sociologijos, socialinės stratifikacijos, kriminologijos ir socialinio identiteto problematika. Siekiant akademinio dialogo ir tarpdalykinių ryšių, žurnale publikuojami ne tik sociologiniai tyrinėjimai, bet ir socialinės psichologijos, filosofijos, istorijos, politikos mokslų bei antropologijos studijos, o neseniai pasirodžiusios originalios sociologinės knygos bei jų vertimai susilaukia išsamių ir kritinių apžvalgų.

Sociologija. Mintis ir veiksmas pradėtas leisti 1997 metais. Straipsniai yra recenzuojami bei publikuojami lietuvių ir anglų kalbomis. Apie 15% žurnalo tekstų yra parašyti užsienio autorių anglų kalba. Žurnalas pasirodo du kartus metuose – liepos ir gruodžio mėnesiais. Naujausio numerio tekstai prieinami arba šiame tinklalapyje, arba žurnalą indeksuojančiose duomenų bazėse.

Artimiausiu metu konferencijų nenumatoma.

Socialinių mokslų fakulteto studentų apginti ir ginami magistriniai darbai ir disertacijos, susiję su Klaipėdos miesto savivaldybės ir jos pavaldžių įstaigų veikla

Tema Studento pavardė, vardas Gynimo metai Katedra Svarbiausi tyrimo rezultatai

Magistriniai darbai

Naftos perdirbimo sektoriaus veiklos modeliavimas Bertulis Algimantas 2011 Vadybos Lietuvos naftos perdirbimo ateitis statyti mažas naftos perdirbimo gamyklas, turinčias naujausias gamybos technologijas ir taikyti įvairias darnaus verslo sampratas, tarptautinių organizacijų sukurtus verslo principus bei vadybos modelius.
Personalo paieška ir atranka Sveikatos priežiūros įstaigose Plečkaitytė Neringa 2011 Vadybos Nustatyta, kad Klaipėdos miesto sveikatos priežiūros įstaigose skirtingais būdais ieškoma medicinos personalo ir pagalbinių darbuotojų. Dažniausiai sveikatos priežiūros įstaigose gydytojams ir slaugytojams surasti yra naudojami išoriniai paieškos šaltiniai. Pagalbinis personalas ieškomas pasitelkiant tiek vidinius, tiek išorinius paieškos metodus.
Sveikatos priežiūros darbuotojų motyvavimo sistemos tobulinimas Simutytė Rasa 2011 Vadybos Konsultacinės poliklinikos darbuotojai yra labiau motyvuoti nei reabilitacijos centro darbuotojai. Pasiūlytos priemonės konsultacinės poliklinikos ir reabilitacijos centro motyvavimo sistemoms tobulinti.
Lietuvos laivų statybos ir remonto pramonės verslo plėtros perspektyvos Mickevičius Kęstutis 2012 Vadybos Tiriant „Vakarų laivų gamyklos“ plėtrą, nustatyta, kad įmonė rinkoje yra novatoriška, turi pakankamai išteklių sėkmingai plėsti veiklą ateityje, tačiau reikia nuolat stiprinti įmonės silpnąsias puses. Pateiktos Lietuvos laivų statybos ir remonto pramonės šakos perspektyvos.
Darnios organizacijos kūrimas Noreikienė Rita 2012 Vadybos Tyrime dalyvavo 381 respondentas iš Klaipėdos mieste veikiančių organizacijų. Buvo sukurtas darnios organizacijos kūrimo modelis.
Reklamos įmonės vystymo galimybės Klaipėdos mieste Augaitis Dovydas 2013 Vadybos Reklamos paslaugų lyderės yra S. Jokužio leidykla-spaustuvė bei UAB „Vakarų reklama“. S. Jokužio leidyklai-spaustuvei lyderio pozicijas užtikrinantys pagrindiniai aspektai yra: ilgametė patirtis, platus strateginių partnerių ir lojalių klientų ratas, veikla ne tik vietinėse, bet ir tarptautinėse rinkose, įdiegta ISO kokybės vadybos sistema.
Sveikatos priežiūros įstaigų personalo motyvavimo sistemos analizė Korecaitė Vaida 2013 Vadybos Išskiriamos pagrindinės motyvavimo sistemos tobulinimo rekomendacijos: skatinimas pagal rezultatus; kolektyvinių išvykų organizavimas.
Klaipėdos miesto demografinis ekonominis ateities modelis Galinienė Jelena 2014 Socialinės geografijos Tyrimo metu patvirtintas jūrinio miesto ateities vystymosi scenarijus, apjungiantis kelių scenarijų derinius: 1) turizmui patrauklaus miesto, vystant bei investuojant į vandens turizmą bei patrauklių viešųjų erdvių kūrimą ir 2) priemiesčių zonų plėtros, kuri priklauso nuo susiklosčiusios geografinės Klaipėdos miesto padėties bei didžiąja dalimi – nuo ekonominės situacijos. Prognozuojama, jog tuo atveju, jei iki 2020 metų padidės Klaipėdos uosto krovos rezultatai, uostas susidurs su vietos trūkumu logistinių procesų užtikrinimui.

Klaipėdos miesto savivaldybėje gyventojų skaičius mažėja; prognozuojama, kad nuo 2013 iki 2020 metų darbingo amžiaus gyventojų skaičius turėtų sumažėti – 4,86%. Tuo tarpu priemiesčiuose didėja ne tik gyventojų skaičius, bet ir apgyvendintų teritorijų plotai. Prognozuojama kad iki 2020 metų gyvenamųjų teritorijų dydis 5 km spinduliu nuo Klaipėdos miesto išaugs iki 1245,77 ha.

Santykių rinkodaros ypatumai Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigose Medvedeva Arina 2014 Ekonomikos Tyrimo metu nustatyta, kad visuose Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra taikomos šios santykių rinkodaros dimensijos: pasitikėjimo, įsipareigojimo, abipusiškumo, tarpusavio sąveikos, bendradarbiavimo, galios, komunikacijos, pasitenkinimo, vertės, teisingumo ir empatijos. Visos santykių rinkodaros dimensijos turi įtaką vartotojų lojalumui, tačiau jų įtaka yra skirtinga – pasitikėjimas, įsipareigojimas ir pasitenkinimas paslaugomis – tiesiogiai lemia vartotojų lojalumą, o vartotojų ir Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų tarpusavio sąveika bei galia – turi daug mažesnę įtaką lojalumui.
Vadovavimo stilių vertinimas Klaipėdos miesto progimnazijoje Petrulis Arnoldas 2014 Vadybos Nustatyta, kad organizacijų darbuotojų ir vadovų nuomonės daugeliu atveju sutampa, progimnazijose būdingi transformacinio ir ugdančio (koučingo) vadovavimo stilių derinys, prie kurio priderinami charizmatinis ar transakcinis vadovavimo stiliai.
Graffiti reiškinys Vilniaus ir Klaipėdos miestuose: teritorinio pasiskirstymo analizė Špelverytė Aneta 2014 Socialinės geografijos Dažniausiai grafičio piešimo vietos Klaipėdoje ir Vilniuje sutampa:, tai gerai matomi, apleisti pastatai, tuneliai, požeminės perėjos ir tvoros. Vietos, kuriose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, vyksta nuolatinis žmonių judėjimas, grafičio piešinių skaičius labai mažas arba jų visiškai nėra.

Grafičio piešinių panaudojimo galimybės labai plačios: juo galima pagyvinti daugiabučių rajonų aplinką, perėjas, prekybos centrų automobilių stovėjimo aikšteles, apleistus pastatus ir kt. Grafičio panaudojimas priklauso nuo bendruomenės, savivaldybės administracijos atstovų ir pačių grafičio piešėjų bendradarbiavimo.

Verslo subjektų integracija į jūrinio sektoriaus klasterius: ekonominis modeliavimas Jelena Nikolajenko 2015 Ekonomikos Darbe siekiama ištirti Lietuvos jūrinio sektoriaus klasterio formavimosi poreikį, atliekant „Verslo subjektų integracija į jūrinio sektoriaus klasterį“ kiekybinį tyrimą, o remiantis tyrimo metu gautais duomenimis ir įgytomis teorinėmis žiniomis, atlikti verslo subjektų integracijos į jūrinio sektoriaus klasterius ekonominį modeliavimą, sukuriant teorinį modelį, kuriuo vadovaujantis, verslo subjektas galės įvertinti integravimosi į potencialų klasterį galimybes ir grėsmes kiekybiniais ir kokybiniais įverčiais bei priimti sprendimą integravimosi aspektu.
Jūrinio sektoriaus įmonių veiklos ekonominė analizė, efektyvumo vertinimas bei perspektyvos Gerda Žilevičiūtė 2015 Ekonomikos Darbe formuojamas ekonominės analizės modelis, pritaikytas būtent jūrinio sektoriaus įmonių veiklai tirti, kuris verifikuojamas analizuojant didžiausių Klaipėdos uoste naftos ir chemijos produktų terminalų (AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Krovinių terminalas“) ekonominę veiklą. Magistro baigiamajame darbe, kompleksinio modelio pagalba, vertinamas ir tarpusavyje lyginamas tiriamų jūrinio sektoriaus įmonių veiklos efektyvumas. Darbo pabaigoje numatomos analizuotų jūrinio sektoriaus įmonių ekonominės veiklos perspektyvos nustatomos pagrindinės probleminės veiklos sritys ir pateikiami galimi jų sprendimo būdai.
UAB „Vakarų laivų remontas“ struktūros optimizavimas Kolpakov Anatolij 2015 Vadybos Atlikus empirinį tyrimą UAB „Vakarų laivų remontas“, identifikuotos organizacinės valdymo struktūros pagrindinės problemos ir pateikti siūlymai. Vadovų nuomone, po penkerių metų organizacija turėtų pasikeisti, kad galėtų pasiekti sėkmės viršūnę. Vadovybė mano, kad rinkos ir technologijos elementus reikėtų išlaikyti tokius pačius, dar sumažinant hierarchinius elementus. Anot darbuotojų, stipriausiai įmonėje pasireiškia hierarchijos (65 proc.) ir rinkos elementai (62 proc.), mažiau dominuoja technologijos (56 proc.) ir kultūros (55 proc.) elementai.
Kūrybingumo ugdymas aukštojoje mokykloje Zokaitė Milda 2015 Vadybos Tiriamaisiais pasirinkti Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų, Jūrų technikos, Menų fakultetų pirmosios pakopos 2-4 kurso studentai ir dėstytojai.

Tam kad organizacija tinkamai valdytų kūrybiškumo procesus, būtina sukurti tinkamą tam aplinką, atsižvelgiant į organizacijos darbuotojų kūrybingumą skatinančius veiksnius.

Kūrybingumo skatinimo metodų taikymas turi būti tinkamai integruotas į visą kūrybos procesą ir parenkamas atsižvelgiant į kitų proceso elementų lygį bei siektiną rezultatą. Paskatinus kūrybingumą, tačiau nesukūrus tinkamos aplinkos, gali būti neigiamai paveiktas įmonės veiklos rezultatas. Pagrindiniai procesai, kurie turi vykti organizacijoje norint ugdyti kūrybingumą ir pasiekti kūrybiškų rezultatų yra: pasiruošimas, inkubacija, naujos idėjos generavimas, teisingumo patikrinimas, įgyvendinimas.

Baltijos šalių jūros uostų veiklos ekonominis vertinimo modelis

 

Jelena Bogatova 2016 Ekonomikos Sudarytas uostų veiklos vertinimo modelis, kurį pritaikius, atliekamas Baltijos šalių uostų veiklos įvertinimas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Talino uostas yra užsitikrinęs lyderio pozicijas tarp Baltijos šalių uostų. Jis veikia efektyviausiai ir pelningiausiai, tačiau, atsižvelgiant į sparčiai besivystantį Ust Lugos uostą, kuris sutelkia dėmesį į naftos krovinių perkrovimą, Talinas rizikuoja prarasti krovinių srautus. Dėl šios priežasties jam būtina didinti savo lankstumą, diferencijuojant aptarnaujamų krovinių srautus. Klaipėdos uostui reikia didinti našumą, ir toliau gerinti veiklos pelningumą ir efektyvumą bei stiprinti savo konkurencinę poziciją. Nors Rygos uostas yra didžiausias tarp Baltijos šalių uostų, jo veiklos vertinimo rezultatai yra prasčiausi. Rygos uosto vadovybei daugiausiai dėmesio reikia skirti našumo, lankstumo, pelningumo ir efektyvumo didinimui.
Automobilių parkavimo vietų prie gyvenamųjų namų problema Klaipėdos mieste Jonikaitė Lolita Bronislava 2016 Socialinės geografijos katedra Darbe atskleidžiami automobilių parkavimo pagrindiniai principai, užpildymas Klaipėdos mikrorajonų daugiabučių namų kiemuose. Aptariamos automobilių parkavimo vietų trūkumo priežastys šalia gyvenamųjų namų. Apskaičiuota, kad santykinai mažos automobilių stovėjimo aikštelės telkiasi pietinėje ir šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyse (Laukininkai ir Miško kvartalas). Didžiausios aikštelės įrengtos Klaipėdos miesto šiaurėje dalyje (Šarlotės dvaro mikrorajone). Kai kurios stovėjimo aikštelės Bandužių, Laukininkų, Žardininkų ir Rumpiškės dvaro mikrorajonuose yra nelegaliai praplatintos, automobiliai statomi ant žaidimų aikštelių, o tai reiškia, kad yra galimybė padidinti stovėjimo aikšteles ir automobilių sutalpinti daugiau. Automobilių vietų trūkumas ypač pasireiškia pietinėje Klaipėdos miesto dalyje. Bandužių, Laukininkų, Žardininkų, Alksnynės ir Miško kvartalo mikrorajonuose Mažiausias automobilių tankumas yra Šarlotės dvaro (Dragūnų) bei Rumpiškės dvaro mikrorajonuose. Pagal atliktus lauko tyrimų duomenimis, buvo nustatyta, kad daugiaaukštes stovėjimo aikšteles būtų galima įrengti Bandužių, Laukininkų, Alksnynės ir Miško kvartalo mikrorajonuose.
Klaipėdos uosto ekonominis geografinis konkurencingumas Baltijos jūros regione: lyginamasis požiūris Vėlius Petras 2016 Socialinės geografijos katedra Mokslinio darbo tikslas yra išanalizuoti Klaipėdos uosto ekonominį geografinį konkurencingumą Baltijos jūros regione.

Hierarchinės klasterinės analizės tyrimu nustatyta, kad Klaipėdos uostas priklauso II-ajai klasterio grupei, kurioje yra Ust-Luga, Talinas, Ryga, Ventspilis, kuriems būdingi panašūs krovos mastai, krovos struktūra, transporto infrastruktūra bei uostų gyliai.

Klaipėdos uosto konkurencingumo veiksniai: patogi geografinė padėtis, tai neužšąlantis, garantuojantis nenutrūkstamą laivybą ir krovos darbus, uostas, turintis išvystytą transporto infrastruktūrą, pritraukiantis dideles investicijos į uosto plėtrą. Ateityje yra galimybė praplėsti prekybos ryšius su 81 valstybėmis, taip pat pritraukti daugiau tranzitinių krovinių iš Centrinės Azijos šalių.

Gyventojų turtinės nelygybės požymiai Klaipėdos miesto erdvinėje struktūroje Šlaustaitė Greta 2016 Socialinės geografijos katedra Miesto erdvinėje struktūroje gyventojų turtinė nelygybė pasireiškia įvairiais aspektais, o viena iš išraiškos formų – skirtingų teritorijų (mikrorajonų) patrauklumas. Šį patrauklumą galima nustatyti įvertinus kriterijų kompleksą: gyvenamąjį būstą (jo tipą, kainą), mikrorajono infrastruktūros išvystymą, aplinkos kokybę (oro užterštumą, triukšmą), įtakos turi ir pažeidžiamų gyventojų grupių, (benamių, romų) kaimynystė, nusikalstamumas. Pagal tai galima spręsti, apie atitinkamuose mikrorajonuose gyvenančių žmonių pajamas, socialinį sluoksnį.
Smulkiojo ir vidutinio verslo aspektai darnioje Klaipėdos regiono plėtroje Žernytė Agnė 2016 Viešojo administravimo ir teisės Darbe nustatyta, kad darnią regionų plėtros pažangą gali paspartinti SVV aspektų, kuriuos analizuoja ir išskiria mokslininkai, kompleksas, tačiau tam labai svarbu, kad šių aspektų taikymą skatintų regionų valdžia. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad planuojant Klaipėdos regiono darnią plėtrą, nėra integruojamas SVV aspektų kompleksas, numatant skatinti SVV diegti aspektus darniai plėtrai arba remti jų taikymą. Taigi, išnaudojamos ne visos galimybės, siekiant regiono darnios plėtros pažangos.
Disertacijos
Lietuvos jūrinio sektoriaus klasterizacijos prielaidų ekonominis vertinimas Viederytė Rasa 2015 Ekonomikos Sukurtas jūrinio sektoriaus klasterizacijos prielaidų kompleksinio ekonominio vertinimo modelis. Sudaryta jūrinio sektoriaus klasterizacijos prielaidų kompleksinio ekonominio vertinimo metodika. Patikrintas jūrinio sektoriaus klasterizacijos prielaidų kompleksinio ekonominio vertinimo modelis Lietuvos jūrinio sektoriaus kontekste.

Disertacijos santraukos prieiga internete:

http://ktu.edu/sites/default/files/santrauka_27.pdf

Tarporganizacinių ryšių verslo organizacijų tinkle gerinimas Edgaras Ribačonka Numatomas gynimas 2016 m. Vadybos Tyrimas atliekamas AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė.
Informacija atnaujinta: Wednesday September 6th, 2017