LT   |   EN      Mano KU   |   

                                        Filosofijos ir kultūrologijos katedros dėstytojų ir studentų

                                                            Rugsėjo pirmosios  šventės akimirkos

 

 

 

 

 

  

 

 

  2017 m. gegužės 29 d. Filosofijos ir kultūrologijos katedra organizavo metodologinį seminarą

                             KORUPCIJA IR JOS KELIAMOS GRĖSMĖS

                                                  Pranešėjas LEONAS BARIŠAUSKAS,

                   STT Klaipėdos valdybos korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas

Leonas Barišauskas seminare analizavo korupcijos reiškinį Lietuvoje ir pasaulyje, jo priežastis ir daromą žalą. Lektorius pristatė kovos su korupcija būdus, įstatymų nustatytą atsakomybę už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, aptarė naujausius korupcijos lygio tyrimus ir pademonstravo Lietuvos korupcijos žemėlapį, kuriuo siekiama įvertinti Lietuvos gyventojų ir verslininkų požiūrį į korupciją,

 

     

„Platono akademijos“ uždarymo  ir diplomų įteikimo šventė 2017 m. gegužės mėn. 25 d.

2017 m. gegužės mėn. 25 d.  Humanitarinių ir ugdymo mokslų  fakultete įvyko Filosofijos  ir kultūrologijos katedros dėstytojų ir studentų organizuojamos kasmetinės moksleivių „Platono akademijos“ paskutinis susitikimas šiais metais, kurį vainikavo diplomų akademijos absolventams įteikimo šventė.

Susirinkę „Platono akademijos“ nariai pratęsė Klaipėdos savivaldybės Jaunimo bibliotekos patalpose pradėtą įdomią diskusiją, kurios pagrindinis objektas buvo filosofiniai mintiniai eksperimentai. Dėstytojai, studentai, moksleiviai ir miesto svečiai dar kartą turėjo puikią progą „laužyti mąstymo ietis“ ir spręsti sudėtingas, fundamentalias filosofines problemas. Į šių metų baigiamosios akademijos narių ir svečių diskusijos akiratį pateko tokios temos kaip asmens tapatybės problema, blogio prigimties klausimas, įvairios moraliai keblios situacijos, sąmonės ir kūno santykio klausimas ir daugelis kitų.

Šventės metu Humanitarinių  ir ugdymo mokslų fakulteto Filosofijos ir kultūrologijos katedros vedėja prof. Dalia Marija Stančienė šių metų „Platono akademijos“ absolventams įteikė baigtą programą liudijančius diplomus ir pasidžiaugė, kad šių metų „Platono akademijos“ dalyviai pasižymėjo itin plačiu akiračiu, giliu mąstymu ir smalsumu. Savo ruožtu „Platono akademijos“ nariai dėkojo šios prasmingos jau penktus metus sėkmingai gyvuojančio edukacinio filosofų projekto „Platono akademija“ idėjos autorei prof. Daliai Marijai Stančienei už galimybę visiems filosofijai neabejingiems moksleiviams susitikti ir diskutuoti su filosofijos dėstytojais.

„Platono akademijos“ organizatoriai tikisi, kad šis projektas išvystys dar didesnį pagreitį, pritraukdamas vis daugiau filosofijos entuziastų iš  visos Lietuvos, nes vienas pagrindinių šio edukacinio projekto tikslų – kritiško mąstymo ir kūrybiškumo lavinimas – yra ne tik akivaizdi praktinio filosofijos pritaikymo išraiška, bet ir esminiai, kasdieniam žmogaus gyvenimui būtini gebėjimai.

Kitų metų „Platono akademijos“ atidarymas įvyks 2017 m. spalio mėnesį (tikslesnė informacija bus paskelbta akademijos Facebook puslapyje bei KU Filosofijos ir kultūrologijos katedros svetainėje).

„Platono akademijos“ uždarymo ir diplomų įteikimo šventės akimirkos:

   

 Fotoreportažas iš Medijų filosofijos ir kultūrinių industrijų programos studentų mokslinės konferencijos „Būties (ne)pagaunamumas ir neklasikinis mąstymas: Sorenas Kierkegaardas, Friedrichas Nietzsche“

                                         

 

Nuotraukos R. Gorodeckienės

         

Klaipėdos universiteto filosofai moksleivius ir mokytojus iš visos Lietuvos subūrė į nacionalinio konkurso „Laisva mintis ir jūros dvasia“ kūrybines filosofinių įžvalgų ir audiovizualinio meno dirbtuves

 

Balandžio 7 d., penktadienį Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Filosofijos ir kultūrologijos katedra drauge su Klaipėdos miesto savivaldybe ir socialiniais partneriais moksleivius ir mokytojus iš visos Lietuvos maloniai pakvietė į nacionalinio moksleivių filosofinių įžvalgų lavinimo konkurso „LAISVA MINTIS IR JŪROS DVASIA“ (potemė – „Asmuo ir jūra“) II etapą – laureatų apdovanojimo ceremoniją ir kūrybines filosofinių įžvalgų bei audiovizualinio meno dirbtuves.

Nacionalinio konkurso organizatoriai siekia atkreipti dėmesį į išskirtinę jūros ir uosto reikšmę, formuojantis lietuviškajai tapatybei. Lietuvos mokiniai skatinami apmąstyti, kaip jūrinis faktorius veikia geopolitinį Lietuvos valstybingumo kontekstą, reflektuoti mitologijoje, legendose, tautosakoje ir šiuolaikinėje kūryboje aptinkamus jūros motyvus, jūros stichijos poveikį mąstymui, analizuoti asmenybės ir jūros santykį, jūrinį pasaulėvaizdį ir kultūrą. Konkurso „LAISVA MINTIS IR JŪROS DVASIA“ tikslas – lavinti mokinių filosofines įžvalgas ir ugdyti jų įgūdžius operuoti kūrybinėmis technologijomis.

Šiais metais buvo siūloma sukurti originalų kūrinį tema „Asmuo ir jūra“. Kūrybinį darbą mokiniai turėjo atlikti, pasirinkę vieną iš trijų žanrų: esė, fotografijos medžiagą arba vaizdo klipą. Rengiant šį darbą, buvo rekomenduojama laisvai interpretuoti filosofines lietuvių santykio su vandeniu įžvalgas ir įprasminti lietuviškosios jūrinės kultūros ženklus: gintarą, vėtrungę, švyturį, Olando kepurę, Mirusias kopas, kuršvaltes, „Stintapūkio“ šventę, Naglį, guboją, žuvėdras ir kt.

Konkurso organizatorius ir vertinimo komisija, kurią sudarė Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto, Klaipėdos universiteto Medijų filosofijos ir kultūrinių industrijų bakalauro studijų programos dėstytojai ir studentai, buvo maloniai nustebinti konkursui pristatytų darbų gausa ir originalumu. Konkurse dalyvavo moksleiviai ne tik iš Klaipėdos, Palangos ir Šilutės, bet ir iš Tauragės, Jurbarko, Kėdainių, Alytaus, Kauno, Vilniaus ir kt.

Konkurso laureatų apdovanojimo ceremonijos metu buvo pristatomi geriausi esė, fotografijos medžiagos ir vaizdo klipo žanrų kūriniai. Esė sekcijai šiais metais buvo pateikta  daugiausiai darbų, iš kurių komisija išskyrė Anastasijos Katelnikovos (Aitvaro gimnazija, Klaipėda), Julijos Slušnytės (Vytauto Didžiojo gimnazija, Klaipėda), Aurijaus Vaitiškio (Vydūno gimnazija, Klaipėda), Monikos Bendikaitės (Aukuro gimnazija, Klaipėda), Vaivos Birietaitės (Žirmūnų gimnazija, Vilnius), Eglės Tamkevičiūtės (Putinų gimnazija, Alytus), Sofijos Laurušonytės (Juozo Grušo meno gimnazija, Kaunas), Valdonės Volovnikaitės (Vydūno gimnazija, Klaipėda), Ugnės Petraitytės (Šviesioji gimnazija, Kėdainiai) esė. Pirmosios vietos diplomas atiteko Vaivai Birietaitei iš Vilniaus Žirmūnų gimnazijos už originalią esė „Jūra skaičiuoja žuvų žingsnius“, kurioje autorė pademonstravo puikiai įvaldytą sąmonės srauto techniką, fenomenologinės filosofijos metodų išmanymą ir subtilų žaidimą literatūrinėmis asociacijomis. Laureatėmis esė sekcijoje tapo: Ugnė Petraitytė iš Kėdainių Švesiosios gimnazijos už esė „Per vienatvę pasiekti pilnatvę“, kurioje autorė pademonstravo puikias filosofijos istorijos žinias, taip pat solidų egzistencializmo filosofijos probleminio lauko išmanymą; ir Monika Bendikaitė iš Klaipėdos Aukuro gimnazijos už esė „Asmuo ir jūra“, kurioje atskleidė jūros gelmių ir sielos analogiją bei priešybių – gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos bei kt. harmoniją.

Iš fotografijos medžiagos sekcijai pateiktų kūrinių komisija išskyrė merginų grupės – Andželikos Pučinskytės, Ievos Vaidžiulytės, Viktorijos Juknaitės fotografijas (Žalgirių gimnazija, Tauragė), taip pat merginų grupės – Danielės Mekšraitytės, Evelinos Lukjanec, Aušrinės Skukauskaitės, Eglės Skukauskaitės, Mildos Masulytės fotografijas (Mykolo Biržiško gimnazija, Vilnius), taip pat Guostės Jonikaitės (Vydūno gimnazija, Klaipėda), Evelinos Artamonovos (Vėtrungės gimnazija, Klaipėda), Auksės Marcinkutės (Eržvilko gimnazija, Jurbarkas) fotografijas. Pirmosios vietos diplomas atiteko Evelinai Artamonovai iš Klaipėdos Vėtrungės gimnazijos už fotografijų ciklą „Asmuo ir jūra“, kuriame autorė kūrybiškai ir inovatyviai išreiškia jūros koncepto asociacijas, pasakodama objekto, šviesos ir laiko sąveikos istoriją. Laureatėmis fotografijos medžiagos sekcijoje tapo: Guostė Jonikatė iš Klaipėdos Vydūno gimnazijos už erdvės ir laiko pajutimą fotografijoje, merginų grupė – Danielė Mekšraitytė, Evelina Lukjanec, Aušrinė Skukauskaitė, Eglė Skukauskaitė, Milda Masulytė iš Vilniaus Mykolo Biržiško gimnazijos už konceptualias fotografijas ir filosofines įžvalgas, taip pat merginų grupė – Andželika Pučinskytė, Ieva Vaidžiulytė, Viktorija Juknaitė iš Tauragės Žalgirių gimnazijos už fotografijos žanro ribų ir originalias jūros vizualizacijas.

Vaizdo klipo sekcijoje pirmosios vietos diplomas atiteko Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos moksleiviams – Emilijai Zakarauskaitei ir Jonui Dromantui už animacijos filmą „Saint John‘s Day in Lithuania“ (Erasmus + projektas, „iNimation in Clay“ darbo grupė) už profesionalią, ryškią ir nuotaikingą animaciją, originalumą ir kūrybiškumą.

Laureatų darbus komentavo dėstytojai, menininkai ir studentai, vyko diskusija, kuri buvo tęsiama ir visiems vaišinantis karšta arbata, užkandžiais.

Po apdovanojimo ceremonijos dalyviai vyko prie jūros (į Melnragę prie molo), kur veikė kūrybinės filosofinių įžvalgų ir audiovizualinio meno dirbtuvės. Moksleiviai, mokytojai bei studentai turėjo galimybę dalyvauti dviejose sekcijose: fotografijos ir vaizdo meno. Fotografijos meno dirbtuvėms, kurių tema – „Rasti daiktai prie jūros“, vadovavo fotomenininkas doc. Remigijus Treigys, o į vaizdo klipo dirbtuves, skirtas temai „Aš ir jūra“, kvietė režisierius Algimantas Jarukaitis. Kūrybinių dirbtuvių rezultatai buvo pristatomi Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultete Filosofijos ir kultūrologijos katedroje. Dirbtuvių vadovai komentavo darbus, vyko diskusija, kurioje dalyvavo Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto, Klaipėdos universiteto Medijų filosofijos ir kultūrinių industrijų bakalauro studijų programos dėstytojai, studentai, taip pat moksleiviai ir mokytojai.

 

Sulaukę tokio pasisekimo šiais metais, Klaipėdos universiteto filosofai tikisi, kad nacionalinis moksleivių filosofinių įžvalgų lavinimo konkursas „LAISVA MINTIS IR JŪROS DVASIA“ taps tradicinis Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos miesto renginys.

 


                              

 

 

Nuotraukos R. Gorodeckienės

                                   LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS SEKRETORIATO SVEIKINIMAS PASAULINĖS FILOSOFIJOS DIENOS PROGA            

                                               APIE MUS SPAUDOJE  

                                                                                                                       (Vakarų ekspresas, www.ve.lt)        

                                                                   Filosofijos dieną paminėjo bėgimu 700 laiptų

thumb_preview_15_53813651

NELENGVA. Dalyviai vienbalsiai sakė, kad sunkiausia buvo bėgti maždaug nuo vidurinių pastato aukštų.

© Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Ketvirtadienį uostamiestyje esančio aukščiausio šalyje gyvenamojo namo laiptais bėgo klaipėdiečiai – taip buvo paminėta UNESCO paskelbta Pasaulinė filosofijos diena. 700 laiptelių kopė 23 jaunuoliai. Pirmasis jų Gandrališkėse stovinčio „Pilsoto“ pastato viršūnę pasiekė per 4 minutes ir 7 sekundes.

Bėgimas „Sveikame kūne – sveika siela“, kurį organizavo Klaipėdos universiteto (KU) Filosofijos ir kultūrologijos katedra bei Sveikatos mokslų fakultetas, mieste vyko pirmąsyk. Tačiau tradiciją žadama tęsti.

„Filosofijos mokslas atsirado Graikijoje. Tačiau šios šalies gyventojai mylėjo ne tik išmintį, bet ir sportą. Taigi nusprendėme šią dieną paminėti užbėgdami laipteliais į patį aukščiausią, 112 metrų gyvenamąjį pastatą visoje Lietuvoje. Idėją sugalvojo mūsų katedros studentai, o mes, dėstytojai, nusprendėme prisidėti ir ją realizuoti“, – sakė viena iš organizatorių, KU Filosofijos ir kultūrologijos katedros vedėja, prof. dr. Dalia Marija Stančienė ir pridūrė, kad pagrindinis šventės tikslas yra ne pasivaržyti, o parodyti ištvermę.

 

thumb_preview_15_90628013

PIRMASIS. „Būčiau ir daugiau galėjęs bėgti. Net nustebau, kai pamačiau finišą“, – kalbėjo pirmas laiptais užkopęs į „Pilsoto“ pastatą Gvidas Montvilas.

Tarp pasiryžusiųjų bėgti buvo ir Dragūnų bataliono kariai, ir studentai, ir moksleiviai. Jauniausias bėgikas buvo dvylikametis. Dalyviai startavo ne visi kartu, bet po vieną, kas pusę minutės. Organizatoriai neragino susirinkusių jaunuolių būtinai bėgti – siekiant išvengti traumų, buvo galima tiesiog eiti. Svarbu buvo tik užkopti iki pat pastato viršaus. Atgal dalyviai nusileido liftu.

Anot jaunuolių, bėgti iki pusės pastato aukščio, maždaug iki 16 aukšto, buvo gana lengva, tačiau vėliau greitis labai sulėtėjo, jėgos pradėjo sekti.

Pirmieji trys greičiausiai finišą pasiekė kariai. Per 4 min. ir 7 sek. 700 laiptelių užkopė Gvidas Montvilas, 4 min. ir 23 sek. – Jonas Smailys, 4 min. ir 26 sek. – Kazys Andrijauskas.

Paklaustas, kas padėjo greičiausiai įveikti iššūkį, G. Montvilas atsakė, jog paslaptis slypi kario ištvermėje. Pastaraisiais metais jis retai dalyvauja maratonuose ar kitose masinėse varžybose. Fizinę parengtį padeda išlaikyti rytinė mankšta bei kasdienis bėgimas.

„Būčiau galėjęs ir aukščiau bėgti. Net nustebau, kai pamačiau finišą. Atrodė, kad prabėgau labai greitai“, – kalbėjo karys.

       FOTO REPORTAŽAS IŠ RENGINIO PASAULINEI FILOSOFIJOS DIENAI PAMINĖTI

                                              „SVEIKAME KŪNE – SVEIKA SIELA“

 

                           2016 m. lapkričio 25 d. Filosofijos ir kultūrologijos katedra organizavo metodologinį seminarą

                                                             Filosofijos taikymas versle

                     Pranešėjas Dominykas Karpovič, filosofijos bakalauras, konfliktų studijų magistras.

 

Dominykas Karpovič yra strategijos ir inovacijų konsultacinės įmonės „Homo Emineus“ įkūrėjas ir partneris. Jis ne tik konsultuoja įvairias organizacijas, bet pasitelkdamas „Homo Emineus“ veiklos principus, įkūrė ir vysto verslus nuo mados industrijų iki IT paslaugų.

Nuotraukos R. Gorodeckienės

       PASAULINĖS BIOETIKOS DIENOS MINĖJIMAS KLAIPĖDOS UNIVERSITETE

Spalio 19 – oji diena – Pasaulinė bioetikos diena. Šią dieną paminėjo ir Klaipėdos universiteto akademinė bendruomenė. Renginio – minėjimo prelegentas, UNESCO padalinio atstovas, Klaipėdos universiteto  prof. dr. Gintautas Vyšniauskas skaitė pranešimą „Žmogaus teisės ir žmogaus orumas“. Buvo kalbama apie pagrindines bioetikos problemas pasaulyje, biologijos ir etikos ištakas, formuojančias šiuolaikinio žmogaus orumo sampratą. Renginyje dalyvavo prof. dr. Artūras Razbadauskas, prof. dr. Ingrida Baranauskienė, prof. dr. Dalia Stančienė, Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorė prof. Asta Klimienė.

Renginio metu buvo apdovanoti studentai, esė ir plakatų konkurso pasaulinės bioetikos dienos tema nugalėtojai.

 

Medijų filosofijos ir kultūrinių industrijų studijų programos II k. studentas

Andrėjus Larionovas

 

         

 

 

 

 

                   Studentams paskirtos UAB „Baltisches Haus“ vardinės stipendijos

 

UAB „Baltisches Haus“ vardinė stipendija 2016–2017 studijų metais paskirta Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Medijų filosofijos ir kultūrinės industrijos bakalauro nuolatinių studijų programos 2 kurso studentui

                                                                                                          Andrėjui Larionovui

Kandidatai gauti stipendijas parenkami įvertinant praeitų metų gabiausius studentus arba studentus, atlikusius išskirtinius darbus savo studijų srityje. UAB „Baltisches Haus“ vardinės stipendijos skiriamos UAB „Baltisches Haus“ sprendimu.

                                                                                                 Sveikiname stipendijos laureatą!

 

Sveikiname Filosofijos ir kultūrologijos katedros Baltų ir germanų kultūros paveldo vizualizacijos programos absolventę

Sveikiname Filosofijos ir kultūrologijos katedros Baltų ir germanų kultūros paveldo vizualizacijos programos absolventę Vaičiulytę Dovilę, laimėjusią Klaipėdos miesto savivaldybės 2016 metų premiją už baigiamąjį magistro darbą „Monumentalioji skulptūra ir jos erdvinė kompozicija Klaipėdoje“.
Darbo vadovas doc. dr. Arūnas Baublys. (Nuotraukų autorius – R. Gorodeckienė).

Tarptautinės konferencijos "Kultūrų dialogas: šiuolaikinis tomizmas ir postmoderni visuomenė" programa

                           Tarptautinės konferencijos „Kultūrų dialogas: šiuolaikinis tomizmas ir postmoderni visuomenė“ apžvalga

 

2016 m. birželio mėn. 30 d.  – liepos mėn. 1 d. Klaipėdos universitete įvyko kasmetinė tradicinė tarptautinė mokslo konferencija „Kultūrų dialogas: šiuolaikinis tomizmas ir postmoderni visuomenė“, kurią prof. dr. Dalios Marijos Stančienės iniciatyva organizavo Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Filosofijos ir kultūrologijos katedra kartu su Hiustono Šv. Tomo universitetu (JAV), Vertybių ir filosofijos mokslinių tyrimų centru (JAV), Latvijos universiteto Filosofijos ir sociologijos institutu, Katalikiškuoju Jono Pauliaus II universitetu Liubline (Lenkija) ir Tarptautine Tomo Akviniečio asociacija (SITA, Italija).

Šių metų konferencija buvo skirta tomistinės filosofijos analizei postmodernioje visuomenėje. Konferencijos metu tarp sesijų vykusiose diskusijose buvo akcentuojama, kad šiuolaikiniame pasaulyje tebesitęsia civilizaciniai konfliktai religiniu pagrindu, todėl ypatingai svarbi yra 2016 m. vasario 12 d. Kuboje popiežiaus Pranciškaus ir Rusijos patriarcho Kirilo pasirašyta bendra deklaracija, kurioje teigiama, kad tarpreliginis dialogas yra būtinas mūsų nerimą keliantiems laikams. Iš istorinės Europos paveldėtas teisinis, moralinis ir religinis mentalumas globalinių transformacijų kontekste tampa formalių ir konservatyvių trikdžių šaltiniu. Tokio paveldo adaptacija ir aktualizacija vystant kultūrų dialogą padeda išvengti civilizacijų konflikto. Pranešėjai iš skirtingų perspektyvų analizavo tomistinę filosofiją suformuluotame probleminiame kontekste.

Dr. Ernesta Molotokienė (KU) skaitė pranešimą tema „Tomistinė etika vs. angeletika: dialogo paieška“. Pranešime buvo pabrėžiama, kad Tomo Akviniečio etika, transcenduojanti teisinę faktų sritį išmaniai sintetinant teisingumo ir dorybių idėjas, palaiko ir stimuliuoja tarpkultūrinę naujųjų medijų etiką kaip angeletiką, plėtojamą vieno žymiausių šiuo metu medijų etikos srities probleminiame lauke veikiančio teoretiko – Rafaelio Capurro. Tomistinėje dorybių teorijoje įveiklinant nuo konteksto nepriklausomas ir į teisingumą orientuotas normas, užtikrinamas privačių ir viešų veiksmų koordinavimas, kas konceptualiai svarbu ir tarpkultūrinei naujųjų medijų etikai. Pranešėja siekė atskleisti, kad tomistinė etika dėl jos apeliavimo į „natūralią proto šviesą“ gali būti paveiki ir nekonfesinėse (virtualiose) bendruomenėse. Taip pat buvo analizuota, kaip „prigimtinio įstatymo“ koncepcija atspindi Tomo Akviniečio dorybių ir teisingumo idėjas bei kaip tomistinės etikos aktualizuota įtampa tarp kultūrinės įvairovės ir moralinės vienovės sprendžiama naujųjų medijų etikos sferoje ir atskirai – angeletikoje. Šiame straipsnyje keliamas tikslas įrodyti, kad tomistinė etika suteikia tarp-asmeninę ir tarp-kultūrinę platformą, kuri įgalina socialinį teisingumą kaip globalią angeletikos dorybę.

Dr. Gintautas Vyšniauskas (KU) pristatė pranešimą tema „Tomo Akviniečio santuokos samprata ir šiuolaikinės santuokos problemos“, kuriame analizavo santuokos instituciją ir jos raidą, išryškinant vertybinius aspektus bei įvairias istorines, etines, teisines kontraversijas. Pagrindinį dėmesį pranešėjas skyrė dabartiniams Vakarų visuomenėje vykstantiems procesams, susijusiems su mažumų teisėmis, ypač tokiems judėjimams kaip LGBT, kurie tampa aštrių politinių, filosofinių, ekonominių etc. diskusijų epicentru „konservartyviose“ posovietinėse valstybėse. Pranešėjas pristatė santuokos institucijos sampratą Tomo Akviniečio filosofijoje, išskirdamas santuokos institucijos sampratos skirtumus, būdingus šių laikų Vakarų visuomenėms, daugiausiai dėmesio skiriant ES plėtojamam viešajam teisiniam diskursui, susijusiam su analizuojama problematika.

Dr. Tomas Kačerauskas (VGTU) skaitė pranešimą tema „Šv. Tomo Akviniečio idėjų atgarsiai Martino Heideggerio filosofijoje“. Pranešimo metu buvo pristatyta kruopšti T. Akviniečio ir M. Heideggerio ontologinių konceptų lyginamoji analizė, atskleidžiant tiesiogines paraleles, kurios veda iki Aristotelio metafizikos.

Dr. Tautvydas Vėželis (VGTU) pratęsė dr. Tomo Kačerausko analizę, pristatydamas pranešimą tema „Apriorinės Čiabūties egzistencialumo struktūros Martino Heideggerio veikale ‚Būtis ir laikas‘“, atskleisdamas M. Heideggerio ontologijos vidinę logiką ir netikėtas sąsajas su T. Akviniečio būties samprata.

Kunigas Tomas Kaulius (V. Borisevičiaus kunigų seminarija) skaitė pranešimą savo rengiamos disertacijos pagrindu „Edmundo Husserlio ir Tomo Akviniečio filosofijos sąsajos pagal Editą Stein“. Pranešėjas akcentavo fenomenologinio metodo reikšmę, apibrėžiant žmogiškąjį asmenį (apimant klasikinę jo struktūrą: kūną, sielą ir dvasią). Pristatydamas bendruosius fenomenologinio personalizmo bruožus, remiantis E. Husserlio veikalo Philosophie als strenge Wissenschaft įžvalgomis, pranešėjas susitelkė į vienos žymiausių E. Husserlio sekėjų ir jo sukurtos filosofinės mokyklos atstovių – Editos Stein antropologines įžvalgas. Atskleisdamas E. Stein plėtotą gelminę asmens struktūros analizę, taikant fenomenologinį metodą, pranešėjas išryškino E. Husserlio ir T. Akviniečio asmens sampratos sąsajas.

Antrosios konferencijos dienos sesiją pradėjo dr. Zbigniew Pańpuch (Jono Pauliaus II katalikiškas Liublino universitetas), pristatydamas pranešimą tema „Imigracija – senovinis šiuolaikinės problemos sprendimas“. Pranešėjas imigracijos fenomeną analizavo klasinės filosofijos kontekste, išryškindamas Aristotelio ir Platono reflektuotų konceptų „polis“ ir „arete“ paraleles, kuomet piliečiai pirmiausiai suvokiami kaip asmenys, turintys bendras vertybines nuostatas. Pranešėjas, remdamasis T. Akviniečio etine ir politine teorijomis, originaliai analizavo dabartines Vakarų visuomenių problemas, keliamas pabėgėlių srauto, karų, pasaulėžiūrinių ir vertybinių skirtumų, kurios tampa sudėtingais konfliktais tarp civilizacijų.

Dr. Vytis Valatka (VGTU) skaitė pranešimą tema „Tautų teisės kaip tarpkultūrinio dialogo priemonė antrojoje scholastikoje“ akcentuodamas, kad tarpkultūrinis dialogas įmanomas dėl integracijos procesų tautų teisių pagrindu. Skirtingų kultūrų sintezė sąlygoja vertybinį normatyvinį aspektą, kuris lemia barjerų tarp nacionalinių sociokultūrinių sistemų neutralizavimą, jų kontekstu­alizavimą, visuomenės atvirumą tarpkultūriniam dialogui, kai dalis nacionalinės sistemos funkcijų suvokiamos tarptau­tiniu lygmeniu. Pranešėjas originaliai išryškino tautų teisių reikšmę antrojoje scholastikoje.

Dr. Māra Kiope (Latvijos universitetas) pristatė pranešimą tema „Trečiojo intensionalumo problema Tomo Akviniečio veikaluose: proto ir valios vienybės perspektyva kultūrų dialoge“ . Pranešėja atliko lyginamąją analizę ir atskleidė sąsajas tarp T. Akviniečio proto ir valios konceptų. Ontologinė laisvos valios ir proto struktūrų analizė atskleidžia absoliučią valios laisvę tam tikrų  tikslų atžvilgiu bei atveria kultūrų dialogo galimybę krikščioniškųjų vertybių pagrindu.

Dr. Dalia Marija Stančienė (KU) skaitė pranešimą tema „Tomistinė ontologijos samprata“, kurio metu atliko išsamią T. Akviniečio ontologijos rekonstrukciją filosofijos istorijos kontekste. Pranešėja nurodė, kad beveik visi pagrindiniai Tomo metafizikos sandai yra aptarti traktate „Apie esinį ir esmę“ (De ente et essentia), kuris buvo parašytas maždaug tarp 1252 ir 1256 metų. Bene svarbiausias Tomo filosofijos bruožas yra tas, kad ji yra esaties filosofija. Esatis/esinys yra sąvoka, apimanti absoliučiai visą realybę. Ji yra pirmoji metafizikos sąvoka, pirmoji transcendentalija. Esatį arba esinius Tomas skirsto į loginius ir realius, galimus ir aktualius, sukurtus ir nesukurtus, materialius ir intelektinius. Visose šiose sisteminėse perskyrose atsiskleidžia ypatinga žmogaus vieta, todėl esminis Tomo Akviniečio sistemos bruožas yra krikščioniškasis antropocentrizmas.

Konferenciją užbaigė originalus dr. Andriaus Kulikausko (VGTU) pranešimas tema „Dievo šokis: naujas Dievo Trejybės pristatymas nekrikščionims“, kuriame pranešėjas pateikė savo šv. Trejybės interpretaciją, inspiruodamas įdomią diskusiją.

Parengė dr. Ernesta Molotokienė

Nuotraukos R. Gorodeckienės

Klaipėdos medijų filosofai laimėjo VšĮ ”Socialinė sveikatos akademija” organizuotą konkursą „Mano Lietuvos“

 

2016 m. birželio mėn. VšĮ ”Socialinė sveikatos akademija” organizavo konkursą „Mano Lietuvos“, skirtą jauniesiems kūrėjams. Konkursas „Mano Lietuvos“ – tai pirmas Lietuvoje įgyvendinamas projektas, pristatantis viešajame transporte jaunimo video meno kūrinius.

Konkurso tikslas buvo video meno, kūrybiškumo skatinimas ir plėtra. Konkurso dalyviai turėjo  šiuolaikiškai pristatyti gyvenimo aktualijas Lietuvoje, kurdami trumpus vaizdo klipus, kuriuose atsispindėtų kasdieninių pasakojimų fragmentai apie mus supančią aplinką, gamtą, kultūrą. Tai gali būti ir mažos, intymios istorijos apie gyvenimą Lietuvoje arba sukurtos tokios istorijos apie tokią Lietuvą, kokios niekada neįsivaizdavome. Tokiu būdu konkurso organizatoriai siekė supažindinti visuomenę su jaunųjų Lietuvos video menininkų kūriniais ir pačiais kūrėjais, kartu paskatinant jaunųjų video menininkų kūrybinę veiklą, suteikiant galimybę jauniesiems kūrėjams pristatyti savo kūrinius. Laimėjusieji konkursą videoklipai bus rodomi viešojo transporto LCD ekranuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Konkurse dalyvavo ir laimėtojais tapo Klaipėdos universiteto „Medijų filosofija ir kultūrinės industrijos“ bakalauro studijų programos studentai (HUMF, Filosofijos ir kultūrologijos katedra), sukūrę vaizdo klipą „Herojai yra tarp mūsų“ (Peržiūrėti jį galima šiuo adresu: https://www.facebook.com/Medij%C5%B3-Filosofai-442629969216829/). Artimiausiu metu klipas bus rodomas viešojo transporto LCD ekranuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Studentų kūrybinės grupės narys Andrejus Larionovas teigė, kad: „Šiame vaizdo klipe studentai norėjo atkreipti dėmesį į tai, kad dažnas iš mūsų paskendęs savo džiaugsmų ir nuopolių sraute užsisklendžia savyje, tokiu būdu tarsi numodamas ranka į kitų žmonių rūpesčius. Bet patys to nesuprasdami galime sulaukti pagalbos iš tų žmonių, kuriuos kažkada įskaudinome ar atstūmėme. Turintis negalią žmogus klipe pasakojamoje trumpoje istorijoje atstovauja tuos žmones, pro kuriuos kasdien praeiname gatvėje jų tarsi nepastebėdami, o juk tikri, kad ir maži žygdarbiai yra įgyvendinami tų herojų, kurie niekam nežinomi ir nematomi. Ir būtent jų atliekamuose „nepastebimuose“ darbuose slypi tikras nuoširdumas ir nesuvaidintas herojiškumas, todėl tikri herojai visuomet yra tarp mūsų“.

Vertinimo komisiją sudarė VšĮ ”Socialinė sveikatos akademija”, UAB “Media traffic”, UAB „Komunikaciniai projektai“ atstovai, kviestiniai asmenys. Studentų sukurtas vaizdo klipas „Herojai yra tarp mūsų“ įvertintas solidžiu piniginiu prizu.
Parengė dr. Ernesta Molotokienė

2016 m. Platono akademijos mokslo metų užbaigimas ir diplomų teikimas

2016 m. birželio mėn. 20 d. Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Filosofijos ir kultūrologijos katedroje įvyko 2015 / 2016 mokslo metų Platono akademijos mokslo metų uždarymo šventė, kurios metu buvo įteikti diplomai akademijos užsiėmimus lankiusiems studentams ir moksleiviams. Dr. Ernesta Molotokienė pristatė ir apibendrino įvykusius susitikimus, visiems susirinkusiems primindama įkvepiančias diskusijas, analizuotas problemas ir kilusias originaliausias įžvalgas.

Akademijos uždarymo proga prof. Gintautas Vyšniauskas skaitė pranešimą apie dabartinėje Vakarų visuomenėje pastebimai problemišką santykį tarp filosofijos ir mokslo. Išklausius pranešimą, kaip įprasta Platono akademijoje, vyko įdomi diskusija, dalyvaujant katedros vedėjai prof. Daliai Marijai Stančienei, režisieriui Algiui Jarukaičiui, studentams ir moksleiviams.

Platono akademijos organizatoriai visiems kolegoms, nariams, draugams ir sekėjams soc. tinkle Facebook linki kūrybiškos vasaros ir laukia grįžtančių rudenį pasisėmus naujų jėgų ir idėjų! Visas naujienas kviečiame sekti soc. tinkle Facebook adresu:

https://www.facebook.com/platonoakademija

              DSC_7203 (3) (3)DSC_7208 (2)DSC_7214 (2)1 (2)

 

 

Nuotraukos R. Gorodeckienės

               Medijų filosofijos ir kultūrinių industrijų studentų kūrybinių-vizualinių  darbų pristatymas KU rektoriui

 

Šių metų gegužės 26 dieną Klaipėdos universiteto filosofijos ir kultūrologijos katedra surengė medijų filosofijos ir kultūrinių industrijų bakalauro studijų programos studentų susitikimą su Klaipėdos universiteto rektoriumi prof. dr. Eimučiu Juzeliūnu, kurio metu studentai pristatė pirmo kurso baigiamuosius kūrybinius – vizualinius darbus.

Rektoriui buvo pristatytos lektorės architektės Gerdos Antanaitytės dėstomo dalyko „Skaitmeninės medijos“ metu studentų sukurtos įnovatyvios produktų ir paslaugų koncepcijos.

Tomas Varaška sukūrė AllerCast – aplinkoje esančių alergenų matuoklio prototipą, kurio esminė funkcija – padėti žmogui reguliuoti įkvepiamų alergenų ir kietųjų dalelių kiekį. Veikimo principas paprastas: Šis įrenginys yra pritvirtinamas už lango, ar bet kokioje, įtarimą dėl taršos keliančioje aplinkoje bei pajungiamas Wi-fi ryšiu prie bet kurio išmaniojo įrenginio, pasitelkiant mobiliąją programėlę. Šios programėlės dėka galima gauti visą informaciją apie kietųjų dalelių koncentraciją už lango realiuoju laiku, taip pat sulaukti papildomos informacijos apie oro užterštumą ir žiedadulkių koncentracijos centrų. Programėlė taip pat pateikia trijų dienų užterštumo ir orų prognozę, kuri padeda sekti įkvepiamų alergenų kiekį. Įdomu tai, jog AllerCast panaudojimas aktualus ne vien alergiškiems žmonėms, tačiau ir tiems, kurie, pavyzdžiui, užsiima lauko sportu. Taip pat toks prietaisas pravers gamybos cechuose, autoservisuose ir bet kurioje kitoje darbovietėje, siekiant išvengti darbuotojų sveikatos sutrikdymo dėl užteršto oro.

Gabrielė Vendelytės idėja – išmanioji programėlė, skirta tiek maisto gaminimo entuziastams, tiek ir pradedantiesiems ar stokojantiems fantazijos. Yummy – mobilioji programėlė, kuri pateikia receptus iš Jūsų turimų produktų namie. Taip pat joje suteikiama galimybė ne tik ieškoti, tačiau ir patiems dalintis patiekalų receptais, rinkti ,,sekėjus‘‘, vertinti ir būti įvertintai kitų vartotojų.

Andrejus Larionovas sukūrė išmaniajam prietaisui pritaikytą Klaipėdos miesto pėsčiųjų takų žemėlapį žmonėms su judėjimo negalia, kurį įsijungę žmonės su judėjimo negalia automatiškai fiksuotų savo judėjimo maršrutą, na, o pasiekę tikslą, įvertintų maršruto sudėtingumą, šaligatvių būklę, prieinamumą. Tokiu būdu jie informuotų kitus, žemėlapiu besinaudojančius neįgaliuosius, nurodydami, kurie maršrutai tinkami, o kurių atkarpas verčiau praleisti. Taip pat numatomas aplinkui esančių įstaigų prieinamumo neįgaliesiems įvertinimas – pavyzdžiui, ar tam tikra kavinė yra lengvai pasiekiama, ar dėl per aukštų šaligatvių bortelių tenka važiuoti aplinkui ar net gatve, kas kelia grėsmę žmogaus saugumui. Tikėtina, kad toks netinkamų pėsčiųjų takų žymėjimas patrauktų už tai atsakingų instancijų dėmesį.

Rasa Jurkutė pristatė Klaipėda ON THE GO idėją, kurios įgyvendinimas pagyvintų uostamiestyje esančias viešojo transporto stoteles, jose įrengiant specialius monitorius, iš kurių vienas rodytų orų prognozę, o kitas (mažesnis) – mieste vykstančius renginius. Rasa taip pat sukūrė mobiliąją programėlę, fiksuosiančią ir teiksiančią informaciją apie visus mieste vykstančius renginius, suteiksiančią galimybę bilietus į mokamus renginius įsigyti tiesiai iš išmanojo telefono bei ,,lokacijos‘‘ dėka patogiai padėsiančią viešuoju transportu nusigauti iš tikslo A į tikslą B.

Saulius Karelinas sukūrė lietuviško serialo „Varnas ir Drugelis“ koncepciją, scenarijų ir grafinį dizainą.

Studentai pristatė ir savo video darbus:

,,Viltis’’, autorius: Arnoldas Gorelovas. Šis darbas yra unikalus tuo, kad ne tik vaizdai, tačiau ir fone skambantis garso takelis yra paties autoriaus kūryba. ,,Viltis’’ – labia gilus ir akį patraukiantis klipas, kupinas simbolistikos, kurios reikšmė paliekama asmeninei žiūrovo interpretacijai, visas klipas tarytum alsuoja melancholija.

,,Klaipėda’’, autorė: Rasa Jurkutė. Tai – nestandartinis žvilgsnis į Klaipėdą. Vaizdai nufilmuoti praėjusią vasarą, plaukiojant Danės upe. Klipas ryškus ir gaivus, sukelsiantis bangą nostalgiškų prisiminimų tiek vietiniams, tiek miesto svečiams.

,,Volkswagen – Das Auto”, autorius: Tomas Varaška. Tai – ironija persmelktas klipas, išjuokiantis šių dienų prekybininkų reklaminius triukus. Tomas klipą nufilmavo ir jame suvaidino pats.

Taip pat buvo pristatyti studentų foto projektai, įgyvendinti vadovaujant docentui fotomenininkui Remigijui Treigiui.

,,Erdvės ir atspindžiai“: šis projektas atskleidė,  kaip kiekvienas supranta uždarą erdvę.  Tai ne tik kambarys ar uždara patalpa, bet ir konkretūs daiktai, jų vidus. Užduotyje siekta užfiksuoti šviesos spindulius, šviesos kuriamas erdves, atspindžius.

,,Portretai“:  šioje užduotyje studentai fotografavo vieni kitus, portretams stengėsi sukurti tam tikrą emociją, taip pat teikė didžiulį dėmesį šviesai ir šešėliams.

,,Reportažas“:  per tam tikrą duotą laiką studentai turėjo padaryti reportažą apie Klaipėdos prieplauką. Reportaže dėmesys buvo skiriamas aplinkai, žmonėms. Galutinė užduotis buvo iš surinktų nuotraukų sukurti koliažą.

,,Abėcėlė“: skatino pastebėti tai, ko paprastai buityje ar aplinkoje nematome. Studentai raidžių ieškojo gamtoje, architektūroje, buityje, ornamentuose, šėšėliuose.

Studentų pristatyti  kūrybiniai – vizualiniai darbai sulaukė nemažo rektoriaus susidomėjimo, ypač siūlomos inovatyvių produktų ir paslaugų koncepcijos, kurios, rektoriaus požiūriu, gali būti sėkmingai ir efektyviai pritaikomos verslo bei socialinių paslaugų sektoriuose. Rektorius pagyrė talentingus, kūrybingus ir inovatyvius medijų filosofijos ir kultūrinių industrijų studijų programos pirmo kurso studentus ir išreiškė nuoširdžią nuostabą jaunų žmonių pasiekimais, kurie jau dabar yra solidi platforma savirealizacijai ir integracijai į šiuolaikišką darbo rinką. Į rektoriaus ir studentų diskusiją taip pat įsitraukė Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto dekanė prof. dr. Ingrida Baranauskienė, Filosofijos ir kultūrologijos katedros vedėja prof. dr. Dalia Marija Stančienė, menotyrininkė Rūta Jakštonienė ir kt. susitikimo dalyviai.

Parengė Rasa Jurkutė

Medijų filosofijos ir kultūrinių industrijų bakalauro studijų programos I kurso studentė

 

DSC_5693_1DSC_5697 (2)DSC_5701 (2)DSC_5703 (2)DSC_5704_1DSC_5705 (2)DSC_5707_1DSC_5710DSC_5711 (2)1DSC_5714 (2)DSC_5717DSC_5720 (2)DSC_5728DSC_5729 (2)DSC_5731 (2)DSC_5732 (3) DSC_5695_1DSC_5698 (2)

Nuotraukos R. Gorodeckienės

Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultete lankėsi Norvegijos Nordland universiteto profesorius

dr. Viggo Rossvaer

2016 m. gegužės 24 d. Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultete lankėsi Norvegijos Nordland universiteto profesorius dr. Viggo Rossvaer. Susitikime dalyvavo Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto dekanė prof. dr. Ingrida Baranauskienė, Filosofijos ir kultūrologijos katedros vedėja prof. habil. dr. (hp) Dalia Marija Stančienė, prof. dr. Gintautas Vyšniauskas, dr. Ernesta Molotokienė, Europos kalbų katedros vedėja prof. dr. Irena Darginavičienė, Socialinių mokslų fakulteto Socialinės geografijos katedros vedėjas doc. dr. Eduardas Spiriajevas. Profesorius dr. Viggo Rossvaer pristatė Nordland universiteto vykdomą kultūros projektą „Green Belt“. Buvo nutarta prisijungti prie projekto „Green Belt“ veiklos ir įkurtas bendradarbiavimo komitetas. Nutarta 2017 m. birželio mėnesį Klaipėdos universitete organizuoti šio projekto tarptautinę konferenciją.

Susitikimo metu buvo diskutuojama apie tarptautinę konferenciją „Žmogus ir gamta: filosofija ir ekologija pasienio regionuose“. Konferencija, kuri numatyta „Green Belt“ projekto programoje, vyks 2016 m. spalio mėn. Norvegijoje, Svanhovd mieste (Finmark regione). Konferencijos tikslas – suburti skirtingų sričių mokslininkus tarpdisciplininei diskusijai apie pasienio regionų kultūrinę, geopolitinę raidą, siekiant glaudesnės Norvegijos, Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Ukrainos pasienio regionų kultūrinės bei akademinės sąveikos.

foto norvegas+katedranorvegas katedrojenorvegas katedroj2

Nuotraukos R. Gorodeckienės

                Nordland universiteto filosofijos profesoriaus dr. Viggo Rossvaer vizitas Klaipėdos universiteto

                                                                            Filosofijos ir kultūrologijos katedroje

2016 m. balandžio 19 d. Nordland universiteto filosofijos profesorius dr. Viggo Rossvaer Medijų filosofijos ir kultūrinių industrijų programos studentams skaitė paskaitą Kantas apie amžinąją taiką.

Profesorius pastebėjo, kad 1795 m. Kanto paskelbtas traktatas „Į amžinąją taiką“ yra aktualus ir mūsų dienomis besivienijančios Europos kontekste. Šį traktatą Kantas rašė po 1789 m. Prancūzijos revoliucijos, numatydamas konkrečią programą taikai pasiekti. Kantas pabrėžė, kad politikai turi neprarasti moralinių dalykų suvokimo ir vadovautis įstatymais. Teisė yra žmogaus laisvo egzistavimo garantas. Respublikos idėją Kantas apibūdino kaip amžiną ir nekintamą normą, kuri gimdo pilietinę valstybę.

Paskaitos tema sukėlė diskusijas, buvo gvildenami moralės klausimai. Diskusijos dalyviams iškėlus klausimus, susijusius su Kanto etikos  aktualumu ir praktinės realizacijos galimybėmis, vyko įdomi ir turininga diskusija. Buvo diskutuojama, kiek Kanto etika siejasi su Visuotinėje Žmogaus Teisių Deklaracijoje (UNESCO) legitimuotais principais. Kuo panašus ir kuo skiriasi Kanto deontologinės etikos turinys, grindžiamas „aukso taisykle“, lyginant su didžiųjų monoteistinių religijų – judaizmo, islamo, krikščionybės – etinėmis sistemomis? Ar „aukso taisyklės“ konceptas gali būti pakankamas pagrindas vystant dialogą tarp Kanto etikos ir monoteistinių religijų etinių sistemų? Kaip šiuolaikinėje postmodernioje visuomenėje gali būti įveiklinama Kanto etika? Profesorius dr. Viggo Rossvaer diskusijos metu, reflektuodamas susitikime dalyvavusiems studentams ir dėstytojams iškilusius klausimus, pateikė originalių ir vertingų įžvalgų.

DSC_4948 (2)1DSC_4949 (2)DSC_4958 (2)DSC_4951 (3)DSC_4952 (2)DSC_4954 (2)DSC_4959DSC_4960DSC_4963 (2)DSC_4950_1DSC_4956

 

Nuotraukos R. Gorodeckienės

                                 „Medijų filosofai Klaipėdai“

                          Susitikimo – diskusijos akimirkos.

 

Mediju_filosofų renginysDSC_2285 (2)DSC_2324 (2)DSC_2295_1 (2)DSC_2297 (2)DSC_2294 (2)DSC_2302DSC_2305 (2)DSC_2300 (2)DSC_2314 (2)DSC_2306 (3)DSC_2320DSC_2329 (2)DSC_2346 (2)DSC_2331 (2)DSC_2336

Renginio organizatoriai KU Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Filosofijos ir kultūrologijos katedra

Nuotraukos R. Gorodeckienės

Filosofijos ir mokslo sinergija: apie metodologinį seminarą „Sąmonė, grynasis protas ir šachmatai

2016 m. gegužės 12 d. 15 val. KU Sveikatos mokslų fakultete vyko metodologinis seminaras, organizuotas Filosofijos ir kultūrologijos katedros (HUMF), tema „Sąmonė, grynasis protas ir šachmatai“, kurią KU akademinei bendruomenei pristatė kviestinis svečias doc. dr. Tomas Kavaliauskas (VDU). Diskusijoje taip pat dalyvavo Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Arnoldas Jurgutis (KU), doc. dr. Faustas Stepukonis (KU), Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Psichologijos katedros vedėja doc. dr. Roma Šimulionienė (KU), Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Baltų filologijos katedros vedėja prof. dr. Roma Bončkutė (KU), dr. Jūratė Grigaitienė (KU), Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Filosofijos ir kultūrologijos katedros vedėja prof. dr. Dalia Marija Stančienė (KU), prof. dr. Gintautas Vyšniauskas (KU), dr. Ernesta Molotokienė (KU), Medijų filosofijos ir kultūrinių industrijų bakalauro studijų programos studentai.

Tomas Kavaliauskas seminarą pradėjo intriguojančiu ir įvairių sričių mokslininkams bei filosofams paskutiniu metu vystančių atradimų dirbtinio intelekto, robotikos, skaitmeninių medijų, neuroprogramavimo, psichologijos, medicinos, sąmonės ir mokslo filosofijos ir kt. srityse aktualiu klausimu: kaip veikia sąmonė? Jei žmogaus sąmonė veikia iš tam tikros perspektyvos, tuomet reikšminga suprasti tos perspektyvos rakursą ir fenomenologiją. Tomas Kavaliauskas pastebėjo, kad tokiu atveju  neišvengiamai susiduriame su pasaulio interpretacija, o ne su grynu pasaulio pažinimu.

Pranešėjas trumpai pristatė mokslines sąmonės kilmės Visatoje teorijas bei aptarė su tuo susijusią tiesos validumo problemą mokslo filosofijos kontekste. Diskusijos dalyvių dėmesio ir analizės sulaukė Charles’o Darwino evoliucijos paradigmos ir dieviškojo kreacionizmo kontraversija. Buvo analizuojamos sąmonės patirtys ir aptariamos intensyviausių sąmonės patirčių sąsajos su tiesa, tikrumu, keliant klausimą, kada ir kaip mes esame „labiausiai sąmoningi“? Kavaliauskas remdamasis filosofu Arvydu Šliogeriu, nurodė, kad kalba kaip pagrindinė sąmonės patirčių medija blokuoja intensyvumą. Arvydas Šliogeris, anot Tomo Kavaliausko, mėgina įveikti kalbos mediją, siekdamas susijungti su daiktu jo būtyje, pavyzdžiui, Paulio Cézanne’o tapybos darbe „Pušis“ Šliogeris atskleidžia pušies pušiškumą, suintensyvina pušies būtį, nes, kitaip nei teigė Platonas, dailininkas ne kopijuoja tikrovę, bet sukuria būtį kūrinyje.

Tomas Kavaliauskas, remdamasis šiuolaikine mokslo filosofija, nurodo, kad šiandien galutinė Tiesa filosofijoje mąstoma kaip mirusi, pradedant F. Nietzsche, baigiant R. Rorty. Remiantis Th. Kuhno, o ne Karl Popperio pozicija, mokslo istorija, nors ir liudija paradigmines revoliucijas, nepatvirtina linijinio tobulėjimo. Kadangi nauja paradigma paneigia senąją ir buvęs „normalus mokslas“ su savo Tiesa pakeičiamas kitu „normaliu mokslu“, Th. Kuhnas kviečia būti atsivėrusiems hermeneutiškai pažangos interpretacijai, kurioje galutinės Tiesos nėra. Neatsitiktinai, anot Kavaliausko, Rorty parašė pagiriamuosius žodžius Vattimo knygai Beyond Interpretation,  mat Vattimo ir teigia nihilistinį hermeneutikos pašaukimą: interpretacija neturi galutinės Tiesos – galima pasiekti tik šiai dienai geriausią argumentą, kuris rytoj gali būti pakeistas stipresniu. Mokslo filosofija aiškiai atsiriboja nuo platoniškos mąstymo tradicijos, tvirtinančios, jog galima žinoti, kaip tikrovė susieta su Tiesa ir Gėriu.

Tomas Kavaliauskas pastebi, kad mūsų Žemėje XXI amžiaus žmogaus intelektas evoliucionavo iki tokio lygmens, kad pats tapo kūrėju: sukurti robotai, galintys matyti, vaikščioti, kalbėti ir atlikti darbus. Greta robotų, sukurtų pagal žmogaus formą – dvi rankos ir dvi kojos, – sukurtas dirbtinis intelektas internete. Baiminamasi, kad greitai jis taps savarankiškas, t. y. sprendimus priims savarankiškai, be žmogaus komandų. Tad jei Dievą laikysime tik religine metafora žmonijos atsiradimui paaiškinti, neišmanant evoliucijos teorijos, tai dirbtinis komunikacinis protas, gebantis pats mokytis ir tobulėti, yra žmonijos tobulėjimo rezultatas. Dirbtinis intelektas neegzistuotų ir toliau neevoliucionuotų, jei neegzistuotų jo Kūrėjas Žmogus. Mokslinis intelekto tobulėjimas ir toliau lieka atskirtas nuo dvasinių paieškų.

Tomas Kavaliauskas pranešimo pabaigoje diskusijos dalyviams siūlė atlikti mintinį eksperimentą, keldamas klausimą, kaip veikia psichologinių faktorių lemiama sąmonė, kuomet, pvz. šachmatininkas susitelkia ėjimų kalkuliacijai skirtingomis partijos strategijos linijomis.  Turint galvoje garsųjį šachmatų didmeistrio Gario Kasparovo skandalingo pralaimėjimo IBM korporacijos sukurtam dirbtiniam šachmatų intelektui atvejį, susiduriame su interdisciplinine psichologijos, matematikos ir filosofinės hermeneutikos sąsaja. Susirinkę skirtingų sričių mokslininkai toliau diskutavo, koncentruodamiesi į seminaro pranešėjo iškeltas problemas, atskleisdami efektyvią ir prasmingą mokslo ir filosofijos sinergiją.

 

Parengė dr. Ernesta Molotokienė

Nuotraukos R. Gorodeckienės

Edukacinio projekto „Iškeisk pamoką į filosofijos paskaitą“ akimirkos

Filosofijos ir kultūrologijos katedros edukacinis projektas „Iškeisk pamoką į filosofijos paskaitą“ įgauna pagreitį. Katedros dėstytojai lankėsi Mažosios Lietuvos bei Žemaitijos regiono gimnazijose, skaitė paskaitas bei dalyvavo susitikimuose su Šilutės Pirmosios, Vydūno, Kretingos Jurgio Pabrėžos, Platelių, Ylakių, Sedos Vytauto Mačernio, Židikų Marijos Pečkauskaitės, Mažeikių Gabijos, Telšių Žemaitės, Klaipėdos Žemynos, Aukuro, Balsio menų gimnazijos abiturientais.

Kovo 15 d. Mažeikių „Gabijos“ gimnazijoje Filosofijos ir kultūrologijos katedros dėstytojai: prof. dr. Gintautas Vyšniauskas, dr. Ernesta Molotokienė, lekt. Algimantas Jarukaitis skaitė filosofijos paskaitas, bendravo su vyresniųjų klasių mokiniais ir mokytojais. Mokinių pageidavimu dėstytojai pristatė ir dabartinio gyvenimo iššūkių kontekste analizavo gyvenimo prasmės problemą, pristatė I. Kanto kategorinio imperatyvo sampratą, mokinius įtraukdami į filosofinių mintinių eksperimentų sprendimą. Mažeikių „Gabijos“ gimnazija garsėja mokinių, dalyvaujančių tarptautinėse filosofų olimpiadose, skaičiumi. Susitikimas su aktyviais, smalsiais ir kritiškai mąstančiais gimnazistais paliko puikius įspūdžius ir suteikė naujų, originalių idėjų visiems susitikimo dalyviams.

Filosofijos ir kultūrologijos katedros dėstytojai : prof. dr. Dalia Marija Stančienė, prof. dr. Gintautas Vyšniauskas, dr. Ernesta Molotokienė vedė filosofijos pamokas Šilutės pirmojoje bei Vydūno gimnazijose. Pamokos metu buvo apžvelgta filosofijos raida, mokiniai supažindinti su šiuolaikinių filosofų idėjomis ir jų praktiniu taikymu visuomenės gyvenime. Dėstytojai atsakinėjo į mokinių klausimus, papasakojo apie savo kelią į filosofiją.

Diskusijose buvo kalbama apie KU HUMF Filosofijos ir kultūrologijos katedros kuruojamą studijų programą „Medijų filosofija ir kultūrinės industrijos“ bei galimybes studijuoti Klaipėdos universitete. Mokiniams buvo rodomas reklaminis video filmas apie šios programos studentų studijas, laisvalaikį, vyko diskusijos. Mokiniai domėjosi kokių reikia gebėjimų, kad būtų galima studijuoti Medijų filosofiją ir kultūrinių industrijų bakalauro programą. Buvo kalbama apie programos ypatumus, apie tai, kad ši programa suteikia praktinių įgūdžių operuoti kūrybinėmis technologijomis, gebėjimą planuoti, organizuoti ir inovatyviai taikyti multimedijas kūrybinės bei pramoginės industrijos projektinėje veikloje, analizuoti medijų poveikį viešiesiems ryšiams, reklamai, dvasinei kultūrai.

Nuotraukose užfiksuotos akimirkos su Šilutės ir Mažeikių gimnazistais.

Filosofijos ir kultūrologijos katedros tarptautinis bendradarbiavimas

Vasario mėn. pagal ERAZMUS+ dėstytojų mainų programą Medijų filosofijos ir kultūrinių industrijų studijų programos studentams skaityti paskaitas atvyko filosofijos profesorius dr. Philippe Soual Iš Prancūzijos katalikiškojo Tulūzos instituto, Filosofijos fakulteto. Po paskaitų profesorius Philippe Soual susitiko su fakulteto dekane ir dėstytojais kolegiškiems pokalbiams.

Nuotraukos R. Gorodeckienės

2016 m. Filosofijos ir kultūrologijos katedros absolventai

2016 m. Filosofijos ir kultūrologijos katedra išleido pirmąją Medijų filosofijos ir kultūrinių industrijų bakalauro studijų programos pirmąją ir Baltų ir germanų kultūros paveldo vizualizacijos magistrinių studijų programos antrąją studentų laidą. Didžiuojamės savo kūrybingais studentais ir linkime sėkmės profesinėje veikloje.

Nuotraukos R. Gorodeckienės

Kūrybinės – filosofinės dirbtuvės „Filosofiniai tikrovės eksperimentai“

Filosofijos ir kultūrologijos katedros dėstytojai, studentai, moksleiviai dalyvavo š. m. lapkričio 23-29 d. Klaipėdoje organizuotame pirmajame mokslo ir meno festivalyje „Restart“. Festivalio metu filosofai kavinėje Vero Cafe organizavo kūrybines – filosofines dirbtuves „Filosofiniai tikrovės eksperimentai“, į kurias susirinko ne tik filosofijos ir kultūrologijos katedros dėstytojai, „Medijų filosofijos ir kultūrinių industrijų“ programos studentai, katedros kuruojamos „Platono akademijos“ nariai, bet ir visi filosofijai ir kūrybiniam, kritiškam mąstymui neabejingi miestiečiai ir miesto svečiai.

Kūrybinių – filosofinių dirbtuvių metu buvo pristatoma tikrovės patyrimo ir suvokimo problema filosofijos istorijoje, atskirai aptariant ryškiausius filosofinius mintinius eksperimentus (Platono olos alegorija, Deckartes‘o tikrovės / sapno skirties versija, H. Putnamo „smegenų mėgintuvėlyje“ hipotezė, J. Baudrillard‘o tikrovės simuliacija ir kt.). Susirinkusieji buvo pakviesti kartu eksperimentuoti ir surasti labiausiai pagrįstą poziciją mintinių eksperimentų atžvilgiu. Dėstytojai demonstravo ir aptarė ryškiausius optinių iliuzijų, sapno, simuliacijos, vaizduotės, fantasmagorijų paveiktų tapybos, literatūros, muzikos, kino meno kūrinių pavyzdžius (E. A. Poe „Sapnas sapne“, J. L. Borges „Griuvėsių rate“, F. Kafka „Metamorfozė“, Victoro Vasarely opdailės pavyzdžiai, siurrealizmo – Rene Margritte‘o, S. Dali kūrybos, skaitmeninio ir 3D meno pavyzdžiai).

Studentas Saulius Karelinas originaliai ir išsamiai pristatė naujųjų medijų poveikį sąmonei ir dirbtuvių dalyvius nukėlė į virtualią kompiuterinių žaidimų erdvę, konkrečiais pavyzdžiais parodydamas, kaip vis sudėtingiau tampa atskirti tikrovę nuo virtualios simuliacijos.

Viešos diskusijos metu dalyviai ir svečiai buvo kviesti ieškoti svariausio argumento į iškeltą klausimą: „Ar įmanoma įrodyti / parodyti tikrovę?“

Kūrybinės – filosofinės dirbtuvės „Filosofiniai tikrovės eksperimentai“ efektyviai prisidėjo prie festivalio organizatorių tikslo pasiekimo – sukurti sinerginį universitetų ir miesto bendruomenės bendradarbiavimą, sudaryti galimybes miestiečiams iš arčiau pažinti universitetų veiklas, edukacines inovacijas, o universitetams išplėsti savo veiklos arealus į miesto viešąsias teritorijas.

Sulaukus dalyvių ir svečių palaikymo, ateityje planuojama mobili kūrybinių – filosofinių dirbtuvių versija.

Tarptautinė mokslinė konferencija Kultūrinė atmintis: autentiškumo paieška ir subkultūra

2015 m. lapkričio 26-27 dienomis Filosofijos ir kultūrologijos katedra kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi ir Latvijos Universiteto Filosofijos ir sociologijos institutu organizavo ir pravedė tarptautinę konferenciją Kultūrinė atmintis: autentiškumo paieška ir subkultūra.

Pirmą dieną konferencija vyko Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Etnografijos skyriaus vedėja dr. Aušra Kavaliauskienė konferencijos dalyviams pristatė muziejaus ekspozicijas. Antrą dieną konferenciją darbą tęsė Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete.

Konferencijoje buvo pabrėžta, kad iš istorinės Europos paveldėtas teisinis, moralinis ir religinis mentalumas globalinių transformacijų kontekste tampa formalių ir konservatyvių trikdžių šaltiniu. Tokio paveldo adaptacija ir aktualizacija kultūrinio-dvasinio ir politinio-vertybinio identiteto, išreiškiamo, anot prancūzų filosofo J. Derrida, mandagumo, tolerancijos, pagarbos ir atsakomybės bei teisingumo dimensijomis, realizuojasi: a) singuliariose intencijose, b) atvirumo Kitam plėtroje, c) Kito kaip savo refleksijoje. Integracijos procese aktualizuojasi ir sutartinio bendravalstybinio intereso ir konstitucinio patriotizmo (J. Habermas) prioritetai. Pastarieji apskritai yra reikšmingiausi nacionalinio ir regioninio Kito įkomponavimo ir subordinavimo į bendruomeninio identiteto struktūrą veiksniai, t. y. Kito transformacijos į savo–Kito būvį faktoriai.

Dėmesys konferencijoje buvo skiriamas kultūrinėms, etninėms, (geo)politinėms, socialinėms, bei su valstybių tapatumu ir regionalizacijos tyrimais susijusioms problemoms spręsti ir subkultūrų atsiradimo analizei. Konferencijoje buvo perskaityti 22 pranešimai.

Konferencijos programa

Akimirkos iš konferencijos (nuotraukos R. Gorodeckienės)

Filosofijos ir kultūrologijos katedros docento fotomenininko Remigijaus Treigio paroda „Teritorijos“

2015 m. lapkričio 4 d. Medijų filosofijos ir kultūrinių industrijų studijų programos studentai bei Filosofijos ir kultūrologijos katedros dėstytojai, pakviesti fotomenininko Remigijaus Treigio, rinkosi į Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmus. Fotomenininkas pristatė parodą „Teritorijos: fotografijos 1987–2015“, atskleidė kūrybinio kelio kančias, diskutavo, atsakinėjo į studentų ir dėstytojų klausimus.

„Platono akademijos“ atidarymas

2015 m. spalio 2 d. 16. 00 val. Klaipėdos universitete įvyko ketvirtosios „Platono akademijos“ atidarymas. Susirinkę Klaipėdos miesto ir regiono gimnazistai bei dėstytojai aptarė šių metų akademijos veiklos programą, susipažino su naujai įrengta medijų laboratorija, kurioje, talkinant profesionalams, bus galima kurti ir montuoti vaizdo klipus, įgyti audiovizualinių medijų valdymo kompetencijas.

Susitikimo metu moksleiviai kartu su studentais ir dėstytojais analizavo Platono olos mitą, bandydami kūrybiškai suvokti tikrovės patyrimą. Buvo aptarti ryškiausi filosofiniai mintiniai eksperimentai. „Platono akademijoje“ didelis dėmesys skiriamas naujųjų medijų poveikio įvairioms kasdienybės, mokslo, meno, sritims bei žmonių tarpusavio santykių virtualioje erdvėje pažinimui. Naująsias medijas moksleiviai išbando praktikoje, kurdami ir analizuodami vaizdo klipus tema „Filosofiniai tikrovės eksperimentai“.

Šių metų naujovė – „Platono akademijos“ nariais gali tapti visos Lietuvos moksleiviai, kurie naujųjų medijų pagalba palaikys on-line ryšį ir komunikuos su kitais dalyviais virtualioje aplinkoje.

Nuotraukos R. Gorodeckienės

Įteikta  Liudviko Rėzos vardo premija

 

Sveikiname Filosofijos ir kultūrologijos katedros absolventę Eveliną Samuitienę tapusia Liudviko Rėzos vardo premijos laureate. Premiją absolventei įteikė Mažsios Lietuvos fondo ir draugijos Čikagoje sekretorius Liudas Miliauskas.

Baltų ir germanų kultūros paveldo vizualizacijos programos studentų ir dėstytojų susitikimas su Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktore

Kuršių nerijoje Baltų ir germanų kultūros paveldo vizualizacijos programos dėstytojai ir magistrantai 2015 metų birželio 9 d. susitiko su Kuršių nerijos nacionalinio parko direktore Aušra Feser ir direkcijos darbuotojais.

Susitikimo metu magistrantai ir dėstytojai suderino su parko direkcija ilgalaikę bendradarbiavimo programą, aptarė bendradarbiavimo planus ir projekto „Gintaro įlankos kultūrinės aplinkos modelis“ rengimą.

Nauja studijų programa

Klaipėdos universiteto Filosofijos ir kultūrologijos katedra   parengė 1,5 metų Profesinės etikos ir etikos audito magistrantūros studijų programą. Baigus studijas ir apgynus baigiamąjį darbą, suteikiamas filosofijos magistro laipsnis.

Platesnė informacija

Medijų filosofijos ir kultūrinių industrijų studentų ir dėstytojų susitikimas

2015 m. gegužės 29 dieną vyko Medijų filosofijos ir kultūrinių industrijų studijų programos studentų ir dėstytojų susitikimas. Susitikimo metu diskutuota dėl baigiamųjų bakalauro darbų temų. Buvo patvirtinti baigiamųjų darbų temos, vadovai ir recenzentai.

Paskaitos skaitytos Prancūzijoje, Tulūzos katalikų institute

Filosofijos ir kultūrologijos katedros vedėja habil. (HP) dr. Dalia Marija STANČIENĖ pagal ERASMUS mainų programą 2015 m. gegužės 3-7 d. skaitė paskaitas Tulūzos katalikų instituto Filosofijos fakulteto studentams. Vizito metu buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės ir nutarta rengti jungtinę magistrantūros studijų programą.
Nuotraukose: Toulouse Katalikų instituto Tarptautinių santykių skyriaus direktorė ir ERASMUS program koordinatorė dr. Annie DESPATUREAUX; Toulouse Katalikų instituto Filosofijos fakulteto habilituotas profesorius dr. Philippe SOUAL; Toulouse Katalikų instituto biblioteka; Toulouse Katalikų instituto kiemas .

Susitikimas su Kuršių nerijos nacionalinio parko direktore Aušra Feser

 

Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų ir germanų kultūros paveldo vizualizacijos programos dėstytojai ir magistrantai 2015 metų  kovo 26 d. susitiko su Kuršių nerijos nacionalinio parko direktore Aušra Feser ir aptarė bendradarbiavimo galimybes. Direktorė pristatė į UNESCO pasaulio paveldą įtraukto Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybes, jų poveikį nacionalinio ir lokalaus identiteto formavimuisi, Kuršių nerijos ateities perspektyvas. Magistrantai ir dėstytojai suderino su parko direkcija ilgalaikę bendradarbiavimo programą: atlikti baltų ir germanų paveldo tyrimus, pristatyti plačiajai visuomenei surinktą medžiagą, sukurti dokumentinį filmą.