LT   |   EN      Mano KU   |   

Besidomintiems Kinijos kultūra 

對於那些對中國文化感興趣

untitled

SEMINARAI

 

2016 m. gegužės 20 d. Kalbų ir socialinės edukacijos centras surengė tęstinį kalbos tvarkybos aktualijoms skirtą seminarą, pavadintą Naujieji skoliniai ir kitos kalbos aktualijos. Seminare dalyvavo Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytojai, leidyklų ir įmonių kalbos tvarkytojai, žurnalistai.

Seminarą vedė Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Jurgita Girčienė  ir Klaipėdos universiteto prof. dr. Albinas Drukteinis.

Seminare buvo aptariamos dvi temos:

  • Naujieji skoliniai „kalbos praktikų“ akimis: pagrindinės problemos ir jų sprendimas.
  • Aktualesnieji pasirenkamosios skyrybos atvejai.

Seminarą pradėjo Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Jurgita Girčienė – turinti daugiau nei 20 metų patirtį, apimančią naujosios leksikos tyrimą, kodifikavimą, paskaitų bei seminarų kalbos praktikams vedimą ir praktinį tekstų redagavimą, VLKK ekspertė, viena iš Naujųjų skolinių norminimo principų rengėjų; spausdintinio bei elektroninio pavidalo publicistinių, reklaminių, dalykinių ir kt. (ne)verstinių tekstų, apimančių ir naująją leksiką, redaktorė. Kalbėdama apie naujųjų skolinių antplūdį į lietuvių kalbą ji teigė, kad  susidūrus su visiškai nauju nei vartosenos tradicijos, nei rekomendacijų neturinčiu skoliniu tekstų rengėjams ir pan. – žurnalistams, vertėjams, redaktoriams, kalbos tvarkytojams, netgi dėstytojams ar mokytojams – tenka spręsti nelengvus su teksto suvokimu, paveikumu ir kt. susijusius klausimus: vartoti skolinį ar ieškoti adresatui galimai aiškesnės motyvacijos lietuviško atitikmens; jei pavyksta atitikmenį rasti, aiškumo sumetimais palikti tekste abu leksikos konkurentus ar tik lietuvišką; jei nerandama atitikmens, kokią skolinio raiškos formą rinktis; kaip skaitytojui nežinomą žodį pateikti tekste – ar pasitelkti metakalbinius komentarus, grafinę raišką ir t. t. Panašių klausimų kyla ir tada, kai, patikrinus internete, randama skolinio ar netgi su juo konkuruojančio(ų) atitikmens(ų) vartosenos pavyzdžių, taip pat netgi tada, kai esama šio palyginti naujo, nenusistovėjusios vartosenos skolinio kalbinių rekomendacijų: ar siūlomas atitikmuo teksto skaitytojams bus aiškus, o gal šalia – skliaustuose ar pan. – palikti ir skolinį; ar siūloma sulietuvinta skolinio forma bus atpažįstama adresatui, o gal greta pateikti autentišką formą ir pan. Seminare buvo apibendrintos ir dirbant su realiais tekstais praktiškai taikomos komunikaciškai efektyviausios naujosios leksikos varianto paieškos ir pateikties tekste strategijos, sprendžiamos konkrečios dalyvių pasiūlytos situacijos.

Apie pasirenkamosios skyrybos sudėtingesnius atvejus kalbėjo prof. dr. Albinas Drukteinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys nuo 1996 m,  Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisės pirmininkas nuo 2002 m., taip pat vadovaujantis Laikinosios Vertimo vadovo pakomisės darbui, Kalbos programų koordinavimo tarybos bei Pedagogų atestacinės kalbos kultūros komisijos narys, paskelbęs daugiau kaip 20 mokslinių straipsnių kalbos praktikos klausimais ir daugiau kaip 100 konsultacinių straipsnelių periodikoje. Profesoriaus teigimu, kai kurie pasirenkamosios skyrybos atvejai tam tikrais atvejais yra ir teksto prasmės klausimas, todėl skyrybos pasirinkimas nėra visiškai laisvas. Seminare buvo aptariami tie atvejai, kuriais skyrybos pasirinkimą nulemia teksto prasmė arba / ir sakinio sandara. Taip pat nagrinėjami ir su teksto aiškumu, stilingumu susiję skyrybos pasirinkimo atvejai.