LT   |   EN      Mano KU   |   
Klaipėdos universiteto ekonomistai teikia rekomendacijas dėl Vyriausybės taikytų priemonių efektyvumo Klaipėdos regiono verslui COVID-19 pandemijos metu

 

Besibaigiant metams, prasminga yra apžvelgti atliekamus mokslinius darbus, ypač susijusius su COVID-19 pandemijos metu įvestų LR Vyriausybės ribojimų, pagalbos bei skatinančiųjų priemonių socioekonominiu poveikiu Klaipėdos regionui, ir pristatyti juos tiek fakulteto bendruomenei, studentams, tiek platesnei suinteresuotai visuomenės daliai. Šiuos mokslinius tyrimus atlieka Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos ir Vadybos katedrų mokslininkų komanda.

Klaipėdos universiteto ekonomistams ir vadybininkams šių metų pabaiga – pats darbymetis. Komanda intensyviai dirba užbaigdama itin svarbų ir kompleksinį mokslinį tyrimą tema – „Su COVID-19 susijusių ekonominės veiklos apribojimų ir valstybės intervencinių priemonių poveikio Klaipėdos regiono įmonėms efektyvumo vertinimas“.

Dėl COVID-19 keliamos grėsmės, 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje įvedus karantiną, didelė dalis Lietuvos įmonių susidūrė su precedento neturinčiais iššūkiais, dažnam verslui keliančiais veiklos tęstinumo riziką. Siekiant suvaldyti susidariusią ekonominę situaciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ėmėsi planuoti bei vykdyti valstybės intervencijas, orientuotas į neigiamo ekonominio poveikio šalies verslui mažinimą. Dėl tuo metu būtino skubumo veikti, tikėtina, kad nebuvo atliktas detalus išankstinis (ex-ante) planuojamų priemonių vertinimas, kurio metu būtų identifikuotas galimas finansavimo poreikis, suplanuotos optimalaus dydžio valstybės intervencijos ir pasirinktas optimalus šių intervencijų rinkinys.

Mokslininkų nuomone, jau nebėra tikslinga atlikinėti tokio tipo vertinimą, tačiau labai svarbu įvertinti dėl COVID-19 pandemijos įvestų socioekonominės veiklos apribojimų poveikį smulkioms ir vidutinėms įmonėms, patirtų iššūkių mastą bei valstybės intervencijų, orientuotų į įvestų apribojimų poveikio mažinimą, efektyvumą. Taigi buvo iškeltas pagrindinis mokslinių tyrimų tikslas – atlikti su COVID-19 susijusių veiklos apribojimų socioekonominio poveikio Klaipėdos regiono įmonėms bei valstybės intervencijų, orientuotų į neigiamo ekonominio poveikio mažinimą, efektyvumo vertinimą ir pateikti rekomendacines priemones įmonėms dėl įvestų apribojimų ekonominio poveikio sumažinimo.

Šiam tikslui pasiekti mokslininkai numatė atlikti detalią esamos situacijos analizę (veiklos apribojimų sukelto socioekonominio poveikio detalizavimas pagal ūkio sritis ir įmonių tipus, vykdytų Vyriausybės intervencijų analizė ir palyginimas su užsienio šalyse taikytomis priemonėmis, ekonomikos sektorių specifikos išgryninimas), nustatyti socioekonominio poveikio ir finansavimo poreikio įmonėms apimtis (kiekybinės ir kokybinės apklausos, socioekonominių duomenų analizė, atvejo studijos), sugrupuoti Vyriausybės patvirtintų intervencijų tipus, juos suklasifikuoti ir numatyti jų taikymo apimtis, palyginti finansavimo poreikį ir Vyriausybės intervencines priemones Klaipėdos regiono įmonėse, pateikti išvadas bei rekomendacijas dėl taikytų Vyriausybės intervencijų efektyvumo ir pasirinkto rinkinio optimalumo, pasiūlyti rekomendacines priemones dėl išankstinio (ex-ante) Vyriausybės intervencijų vertinimo ekstremaliose situacijose ir pateikti rekomendacijas Klaipėdos regiono įmonėms dėl įvestų apribojimų ekonominio poveikio sumažinimo.

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti ir uždaviniams išspręsti, mokslininkų komanda pasirinko šiuos metodus:

  1. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizę. Ji atlikta siekiant atskleisti su COVID-19 pandemija susijusius socioekonominius ribojimo ir intervencinius veiksnius, suformuotus ir pritaikytus Vyriausybės ir savivaldybių institucijų iniciatyva. Šiame etape buvo analizuojama ekonominė, vadybinė ir sociologinė literatūra bei mokslinės publikacijos ir parengtos kitų autorių studijos šia tema, atlikta duomenų bazių apžvalga ir ES bei LR įvairių norminių dokumentų analizė.
  2. Apklausą raštu. Buvo sudarytas kiekybinio tyrimo klausimynas, siekiant apklausti Klaipėdos regione ekonomines veiklas vykdančius verslo subjektus (SVV įmonių vadovus, administracijos darbuotojus) ir tokiu būdu įvertinti įvestų ribojimo priemonių bei pagalbos verslui ir skatinančių priemonių aktualumą ir efektyvumą SVV atstovų atžvilgiu. Kiekybinio tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta taikant statistinių duomenų apdorojimo programas Rstudio ir MS Excel.
  3. Grupines diskusijas – Fokus grupes. Šis kokybinio tyrimo metodas taikytas siekiant atskleisti tyrimo dalyvių (SVV įmonių atstovų, verslo asociacijų vadovų, savivaldybių atstovų, ekonomistų ekspertų) sampratų, požiūrių ir nuomonių įvairovę į įvestų ribojimų ir pasiūlytų intervencinių skatinamųjų priemonių poreikį, aktualumą bei su jomis susijusius iššūkius, su kuriais susidūrė SVV atstovai, prisitaikydami prie įvestų ribojimų ir siekdami pasinaudoti pagalbos bei skatinančiosiomis priemonėmis. Kokybinio tyrimo duomenų analizė atlikta sisteminant ir struktūrinant Klaipėdos regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Skuodo rajono ir Šilutės rajono) administracijos atstovų ir šiose savivaldybėse veikiančių SVV atstovų pateiktus atsakymus pagal jų pasikartojimo dažnį, pagal raktažodžius ir pagal koreliuojančias bei konfrontuojančias atsakymų dedamąsias.
  4. Antrinių statistinių duomenų analizę. Ši analizė apėmė Lietuvos ir Klaipėdos regiono makroekonominių statistinių duomenų palyginimą, įvertinant šalies ir regiono situaciją ikipandeminiu periodu 2020 m. pradžioje, COVID-19 pirmojo karantino laikotarpiu (2020.03.16–06.16) ir pokarantininiu periodu. Jau atlikta antrinių statistinių duomenų analizė š. m. lapkričio pabaigoje buvo papildyta COVID-19 antrosios bangos poveikio ekonomikai statistiniais duomenimis, viešai paskelbtais iki 2020 m. lapkričio 30 d. (imtinai).

Pirminiai ir tarpiniai mokslinių tyrimų rezultatai buvo pristatyti Klaipėdos universiteto organizuotame tarptautiniame moksliniame vebinare tema – “The COVID-19 emergency and its socio-economic impact on SMEs”, organizuotame š. m. lapkričio 10 d. Jo metu mokslinius pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto mokslininkai: Rasa Viederytė, Giedrė Strakšienė, Erika Župerkienė ir Julija Melnikova. Mokslinėmis įžvalgomis dėl COVID-19 pademijos socioekonominio poveikio verslui taip pat dalijosi Europos universiteto EU-CONEXUS tinklo ir kitų užsienio universitetų tyrėjai iš Latvijos, Lenkijos, Italijos, Rumunijos ir Ispanijos.

Tarpiniais mokslinio tyrimo rezultatais buvo dalintasi ir Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Vadybos katedros š. m. lapkričio 20 d. organizuotoje nacionalinėje prof. habil. dr. A. Seiliaus vardo mokslinėje konferencijoje „Iššūkiai vadybos moksle ir studijose“. Viena iš mokslinės konferencijos sekcijų buvo skirta aptarti COVID-19 pandemijos sukeltų problemų sprendinius organizacijose. Šioje nacionalinės mokslinės konferencijos sekcijoje pranešimus skaitė šie mokslinio tyrimo komandos darbuotojai: Ligita Šimanskienė, Daiva Labanauskaitė, Laura Šaltytė-Vaisiauskė, Agnė Šneiderienė ir Rasa Viederytė. Mokslinėje diskusijoje dalintasi savo mokslinių tyrimų rezultatais ir įžvalgomis su Vytauto Didžiojo universiteto ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atstovais.

Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto komanda š. m. gruodžio pradžioje paruošė nuotolinio darbo metodinę priemonę, skirtą smulkaus ir vidutinio verslo atstovams pasirengti, įsivertinti ir sklandžiai diegti nuotolinio darbo principus. Metodinėje priemonėje gausu konkrečių rekomendacijų, testavimo įrankių, patarimų ir pasiūlymų, skirtų tiek organizacijų vadovams, tiek darbuotojams.

Š. m. gruodžio viduryje buvo parengtos trys atvejo studijos, skirtos detaliau pristatyti išanalizuotą situaciją Klaipėdos regiono gamybos, prekybos ir paslaugų sektorių įmonėse. Šios atvejo studijos bus itin naudinga informacinė ir pažintinė medžiaga asocijuotoms verslo struktūroms ir savivaldybėms, kurios tiesiogiai dirba su regiono verslu ir pastaruoju metu imasi proaktyvių veiksmų išsaugoti verslus, suteikti jiems pagalbą, pasiūlyti jiems reikalingas intervencines priemones. Tikimasi, kad išanalizuoti gauti rezultatai ir suformuluotos įžvalgos padės šioms suinteresuotoms organizacijoms, atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos pirmosios bangos metu Vyriausybės ir savivaldybių institucijų darytą poveikį verslui,  pasiūlyti kiek galima labiau efektyvias priemones šių krizių suvaldymui artimiausiame laikotarpyje.

Mokslininkai taip pat parengė ir pateikė tris mokslinius straipsnius, kurie netrukus bus prieinami tarptautinei mokslo bendruomenei tarptautiniu lygiu pripažintuose ir aukštą reitingą turinčiuose atviros prieigos mokslo žurnaluose. Mokslinių straipsnių temos: “Components for Measuring the Efficiency of the Intervention Measures to Support Business, Initiated and Implemented by the Government of Lithuania during the First Lockdown”, “Characteristics of distance work organization in SMEs during the COVID-19 lockdown: case of Western Lithuania region” ir “The COVID-19 Pandemic and Resilience of SMEs In Lithuania”.

Šiuo metu mokslininkų komanda intensyviai dirba formuluodama pagrindines išvadas ir rekomendacijas dėl COVID-19 pandemijos metu LR Vyriausybės ir savivaldybių taikytų ribojimo priemonių ir intervencinių skatinamųjų poveikio priemonių algoritmo efektyvumo, apibendrina ir formuluoja pagrindines rekomendacijas smulkaus ir vidutinio verslo atstovams, veikiantiems gamybos, prekybos ir paslaugų ekonominiuose sektoriuose. Visa tai bus pristatyta išsamioje Studijoje (el. forma). Mokslininkai pasiūlys rekomendacines priemones dėl išankstinio (ex-ante) Vyriausybės intervencijų vertinimo ekstremaliose situacijose ir optimalų valstybės intervencinių priemonių taikymo algoritmą. Pagrindinės rekomendacijos apims paveiktų įmonių sąrašo sudarymo ir krizių valdymo valstybės ir savivaldybių lygmeniu ypatumus, darbuotojų sveikatos apsaugos specifiką organizacijose, darbo vietų išsaugojimo, nuotolinio darbo organizavimo, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, įmonių likvidumo išsaugojimo, inovatyvių sprendimų diegimo, kontrciklinių pirkimų vykdymo ir viešųjų pirkimų pritaikymo, paslaugų skaitmeninimo, mokesčių atidėjimo ir lengvatinių paskolų, Vyriausybės tikslinių investicijų planavimo poreikį ir jų efektyvaus taikymo įrankius, kuriais galėtų pasinaudoti Klaipėdos regiono smulkaus ir vidutinio verslo įmonės.

2021 m. sausio pradžioje mokslinių tyrimų rezultatai (el. versijose) bus prieinami viešai. Mokslinio tyrimo įžvalgomis bus pasidalinta su Klaipėdos regiono savivaldybėmis ir asocijuotomis verslo struktūromis.

Šie, atliekami moksliniai tyrimai, yra finansuojami iš Lietuvos mokslo tarybos lėšų, įgyvendinant projektą Su COVID-19 susijusių ekonominės veiklos apribojimų ir valstybės intervencinių priemonių poveikio Klaipėdos regiono įmonėms efektyvumo vertinimas“ (Nr. P-COV-20-51). Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020.06.12–12.31.

Projekto vadovė – Rasa Viederytė. Projekto komandos nariai: Ignas Aničas, Andrius Balsys, Daiva Labanauskaitė, Julija Melnikova, Justas Mundeikis, Jelena Nikolajenko, Henrika Ruginė, Giedrė Strakšienė, Laura Šaltytė-Vaisiauskė, Agnė Šneiderienė, Ligita Šimanskienė ir Erika Župerkienė.

Su tyrimo rezultatais galima susipažinti ČIA.

 

Pranešimą parengė doc. dr. Rasa Viederytė.