LT   |   EN      Mano KU   |   
Garsus psichologas iš Amerikos Lietuvai turi gerų žinių

Amerikietis psichologijos profesorius James Maddux – ne tik žinomas specialistas savo šalyje, bet ir vizituojantis Klaipėdos universiteto lektorius.

Dr James Maddux

Dr James Maddux
© Asmeninio albumo nuotr.
Lietuvių psichikos sveikatos problemomis besidomintis specialistas iš Virdžinijos Džordžo Meisono universiteto prisideda ir prie Vyriausybės pastangų gerinti šalies visuomenės psichinę sveikatą. Profesorius rugsėjo 21 dieną dalyvaus forume „Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje“, rašoma pranešime spaudai.

Profesorius J. Maddux pasakoja, kaip susidomėjo Lietuvos visuomenės psichikos sveikata ir kokias perspektyvas mato šioje srityje.

– Kaip Jūsų karjeros kelyje atsirado Lietuva?

– Prieš pusantrų metų buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis skaitė paskaitą mano universitete. Po paskaitos pakalbėjau su ambasadoriumi ir pasakiau, jog noriu aplankyti kokį nors universitetą Lietuvoje, kad daugiau sužinočiau apie jūsų šalies psichologinę situaciją. Prieš penkerius metus gavau kvietimą apsilankyti Klaipėdos universitete, o vėliau – dėstyti universiteto naujojoje magistrantūros studijų programoje, taigi dabar jau bus penkeri metai, kai kasmet atvykstu į Lietuvą.

– Manau, kad Lietuva turi visas galimybes tapti pirmaujančia šalimi psichinės sveikatos specialistų rengimo ir veiksmingų ekonomiškai efektyvių psichinės sveikatos paslaugų teikimo srityse. Tyrimai, kurie galėtų ir turėtų padėti tai įgyvendinti, jau yra. Bereikia tik profesinės ir politinės valios.

– Kuo įdomi, unikali mūsų šalies visuomenės psichinė sveikata?

– Įdomu yra tai, kad Lietuva jau pasiekė gana aukštą ekonominio išsivystymo lygį ir todėl šalia medicininių paslaugų vis daugiau dėmesio skiria psichinei sveikatai. Man tai atrodo puiki galimybė imtis naujovių, kurios taip pat yra pagrindinė šios konferencijos tema.

– Kaip manote, kodėl Lietuvai taip sunkiai sekasi kovoti su savižudybėmis ir depresijomis?

– Iš to, ką skaičiau ir iš pokalbių su psichologais Lietuvoje ir kitose mano lankytose Rytų Europos šalyse, drįsčiau teigti, jog žmonių su psichiniais sutrikimais stigmatizavimas išlieka didžiulė problema. Dėl to vengiama ieškoti specialistų pagalbos. Be to, taip vadinamose besiformuojančiose rinkos ekonomikos šalyse sunkiau surasti lėšų psichinės sveikatos paslaugoms finansuoti nei turtingesnėse valstybėse. Pavyzdžiui, Rumunijoje didžiausia dalis psichinės sveikatos paslaugoms skirtų ribotų išteklių tenka žmonėms tik su sunkiais sutrikimais (šizofrenija ir bipolinis sutrikimas). Lietuvoje, kaip ir JAV, silpniausia grandis yra kaimo vietovėse gyvenantys žmonės. Jie be visa kita, dar ir neturi galimybių pasinaudoti paslaugomis. Šį klausimą tikrai ketinu iškelti konferencijoje.

– Mačiau statistinius duomenis apie tai, kad savižudybių skaičius Lietuvoje yra vienas iš didžiausių pasaulyje – daug didesnis nei JAV. Iš to greičiausiai galime daryti išvadą, kad depresijos lygis Lietuvoje taip pat yra didesnis nei JAV, nors tokios statistikos nesu matęs. Priežastys gali būti labai įvairios, tačiau remdamasis perskaityta medžiaga ir patirtimi sakyčiau, jog tai didele dalimi yra susiję su stresu, kurį sukelia pastaruosius 25 metus jūsų šalyje vykstančios politinės ir ekonominės batalijos ir sistemų kaita, t. y. perėjimas iš komunistinės į demokratinę ir kapitalistinę sistemą.

– Gal pastebite tendencijų, kurios būdingos visai Rytų Europai, postsovietinėms šalims?

– Be Lietuvos, dar esu apsilankęs Lenkijos, Rumunijos, Serbijos ir Bulgarijos psichologijos katedrose, kur domėjausi psichologijos specialistų rengimu ir darbu. Žinoma, šalys yra skirtingos, tačiau, mano galva, jos visos susiduria su tuo pačiu iššūkiu pakeisti sudėtingu komunistiniu laikotarpiu gyvavusį psichologijos mokslą ir profesiją, juos pritaikant šių dienų poreikiams. Man atrodo, jog Rumunijos padėtis šioje srityje yra prasčiausia, nes jiems teko patirti blogiausius dalykus.

– Iš kokių pasaulinių pavyzdžių galėtume pasimokyti ir pasisemti gerosios praktikos kovoje su psichikos sveikatos problemomis?

– Kaip vieną iš psichinės sveikatos priežiūros specialistų rengimo ir psichinės sveikatos paslaugų teikimo srities naujovių paminėčiau įrodymais grįsto gydymo taikymą, kai remiamasi moksliniais tyrimais, ir trumpalaikę kognityvinę elgesio terapiją (intervencijas), lyginant su tradiciniu ilgalaikiu psichoanalitiniu gydymu; grupės terapiją, lyginant su individualiu gydymu; nuotoliniu būdu atliekamą terapiją ar intervencijas (pvz., per „Skype“); psichinės sveikatos priežiūros integravimą į pirminę sveikatos priežiūrą; ir internetu teikiamas savipagalbos priemones. Internetinės pagalbos priemonių tyrimui skirta nemažai lėšų, ir tai išsamiai aptars mano kolegė iš Virdžinijos universiteto dr. Bethany Teachman. Be to, daugėja tyrimų apie mobiliųjų programų naudojimą atliekant psichologinį ir elgsenos vertinimą, tačiau šis tyrimas vos spėjo įsibėgėti.

– Kaip patartumėte aktyviau į problemos sprendimą įsitraukti vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas? Kokių galimybių dar neišnaudojome?

– Remdamasis JAV patirtimi psichologijos srityje, galiu pasakyti, kad profesinių asociacijų (psichologų, psichiatrų, socialinių darbuotojų) vaidmuo yra itin svarbus. Šios asociacijos privalo bendradarbiauti, o ne konkuruoti viena su kita. Jums taip pat būtų gerai turėti keletą žmonių valdžioje, kuriems šalies psichinės sveikatos būklė būtų prioritetas.

– Kas svarbiausia kiekvieno žmogaus psichinei sveikatai?

– Kaip rūpinatės savo psichine sveikata, atgaunate pusiausvyrą, pailsite ir pasikraunate energijos?

– Stengiuosi vadovautis anksčiau minėtais patarimais kurdamas savo santykius su kitais žmonėmis ir užsiimdamas veikla, suteikiančia man prasmę ir tikslą. Pavyzdys – pastarųjų metų darbas Lietuvoje ir kitose šalyse. Man labai malonu jaustis naudingam. Be to, aš per daugelį metų išmokau apriboti savo dalyvavimą įvairiuose projektuose, nes tai gali sukelti stresą ir tapti veikiau našta, o ne džiaugsmu. Ir dar vienas dalykas – aš daug sportuoju!

Šaltinis: https://www.delfi.lt/sveikata/psichologija/garsus-psichologas-is-amerikos-lietuvai-turi-geru-ziniu.d?id=75794551